Edmundas Stoiberis – Vokietijos politikas, buvęs Bavarijos ministras pirmininkas
Edmund Rüdiger Stoiber, vokiškas tarimas: ˈɛtmʊnt ˈʃtɔʏbɐ, (g. 1941 m. rugsėjo 28 d.) - Vokietijos politikas. Buvo Bavarijos žemės ministras pirmininkas ir Krikščionių socialinės sąjungos (CSU) partijos lyderis. 2007 m. sausio 18 d. jis pareiškė, kad iki rugsėjo 30 d. nebenori būti ministru pirmininku ir partijos vadovu, po to, kai kelias savaites buvo kritikuojamas savo paties partijos.
Ankstyvoji biografija ir išsilavinimas
Edmundas Stoiber gimė 1941 m. rugsėjo 28 d. Bavarijoje. Jis studijavo teisę Miuncheno universitete, įgijo teisininko kvalifikaciją ir doktorantūros laipsnį. Prieš pradėdamas politinę karjerą Stoiber dirbo teisės srityje ir įvairiose valstybės tarnybos pozicijose, kas suteikė jam praktinės patirties administracijoje ir regioninėje valdžioje.
Politikos karjera
Stoiber ilgą laiką veikė Krikščionių socialinėje sąjungoje (CSU), kylant partinės hierarchijos laiptais ir užimant Bavarijos žemės valdymo pareigas. 1993 m. jis tapo Bavarijos ministru pirmininku ir šią pareigą ėjo ilgus metus; buvo vienas svarbiausių Vokietijos valstybinių lyderių, atstovavęs stipriai ir įtakingai žemei federacinėje politikoje.
2002 m. Stoiber buvo CDU/CSU blokas kandidatas Vokietijos kanclerio rinkimuose, tačiau rinkimus pralaimėjo tuometiniam kancleriui Gerhardui Schröderiui. Šis rinkimų mūšis buvo labai įtemptas ir išryškino tiek Stoiberio politikos prioritetus, tiek jo kampanijos trūkumus.
Politikos prioritetai ir pasiekimai
- Ekonomika ir konkurencingumas: Stoiber akcentavo verslo aplinkos gerinimą, švietimo ir inovacijų skatinimą, siekdamas išlaikyti Bavariją ekonominiu varikliu Vokietijoje.
- Federalizmas ir regionų teisės: jis gynė žemės teises ir savarankiškumą, siekdamas stiprinti regioninę politiką per federacines derybas.
- Vidaus saugumas ir teisėtvarka: dažnai akcentavo griežtą požiūrį į viešąją tvarką ir teisėsaugos veiksmus.
Kritika ir pasitraukimas
Per ilgą politinę veiklą Stoiber susilaukė ir pagyrimų, ir kritikos. Jį kritikavo už kai kurias griežtesnes pozicijas imigracijos, Europos integracijos ar socialinės politikos klausimais, taip pat už komunikacijos klaidas kampanijų metu. 2007 m. sausio 18 d. jis paskelbė, kad iki rugsėjo 30 d. ketina atsistatydinti iš ministro pirmininko ir partijos lyderio pareigų; sprendimą lėmė ilgesnės vidinės partinės kritikos ir spaudimas permainoms CSU viduje.
Vėlesnė veikla ir paveldas
Pasitraukęs iš aktyvios politikos, Stoiber dalyvavo įvairiuose patariamosiose funkcijose, konferencijose ir verslo ar mokslo tarybose. Jo laikotarpis Bavarijos vadovybėje dažnai vertinamas kaip regiono ekonominio stiprinimo ir stabilumo etapas, nors jo politinė palikimas yra mišrus dėl ginčytinų pozicijų ir keletos viešųjų nuomonių susidūrimų.
Asmeninis gyvenimas
Stoiber yra vedęs ir turi šeimą. Be politinės veiklos, jis domėjosi regioniniais klausimais, teisės politika ir viešosiomis diskusijomis apie federalinius ir Europos reikalus.
Trumpa santrauka:
- Gimė: 1941 m. rugsėjo 28 d., Bavarija
- Pagrindinės pareigos: Bavarijos ministras pirmininkas (1993–2007), CSU partijos lyderis
- Kandidatas į Vokietijos kanclerius: 2002 m.
- 2007 m. paskelbė apie pasitraukimą iš žemės ir partijos vadovybės po vidinių kritikos bangų
Ankstyvasis gyvenimas
Edmundas Stoiberis gimė Oberaudorfe, Rosenheimo apskrityje, Bavarijoje. Prieš tapdamas Bavarijos parlamento nariu 1974 m., jis buvo teisininkas ir dirbo Regensburgo universitete.
Stoiberis yra vedęs Karin Stoiber. Jie turi tris vaikus: Konstanze (1971 m.), Veronika (1977 m.), Dominikas (1980 m.) ir tris anūkus: (1999 m.), Benediktą (2001 m.) ir Teresą Mariją (2005 m.).
Išsilavinimas ir profesija
Stoiberis mokėsi Rozenheimo Ignaz-Güntherio gimnazijoje, kur 1961 m. gavo abitūros egzaminą. Tarnavo kariuomenėje kalnų pėstininkų divizijoje, bet turėjo pasitraukti, nes susižeidė kelį. Po karinės tarnybos Stoiberis Miunchene studijavo politikos mokslus, vėliau - teisę. 1967 m. jis išlaikė valstybinį teisės egzaminą ir vėliau dirbo Regensburgo universitete baudžiamosios teisės ir Rytų Europos teisės srityje. Jis tapo teisės mokslų daktaru, o 1971 m. išlaikė antrąjį valstybinį egzaminą.
Politinė karjera
1978 m. Stoiberis buvo išrinktas CSU generaliniu sekretoriumi, kuriuo išbuvo iki 1982-1983 m. 1982-1986 m. jis buvo Bavarijos valstybės sekretoriaus atstovas, o 1982-1988 m. - valstybės ministras. 1988-1993 m. jis buvo Bavarijos vidaus reikalų ministras, o 1993 m. gegužę Bavarijos Landtagas (parlamentas) jį išrinko ministru pirmininku. Kaip toks jis 1995-1996 m. ėjo Bundesrato pirmininko pareigas. 1998 m. tapo CSU vadovu.
Kandidatuoja į kanclerio postą
2002 m. Stoiberis nušalino CDU lyderę Angelą Merkel ir tapo bendru CDU/CSU kandidatu į kanclerio postą, o jo oponentu tapo Gerhardas Šrioderis (SPD).
Prieš 2002 m. rinkimus CSU/CDU pirmavo nuomonių apklausose, o Stoiberis pasakė, kad "...šie rinkimai yra tarsi futbolo rungtynės, kurių antroje pusėje mano komanda pirmauja rezultatu 2:0". Tačiau rinkimų dieną viskas pasikeitė. SPD patyrė didžiulį sugrįžimą, o CDU/CSU gavo mažiau balsų. Ir SPD, ir CDU/CSU surinko 38,5 % balsų, tačiau SPD pirmavo 6 000 balsų. Parlamentas kancleriu vėl išrinko Gerhardą Šrioderį. Jis susijungė su Žaliųjų partija. Daug kas mano, kad būtent Stoiberio reakcija į potvynius Rytų Vokietijoje prieš pat rinkimus lėmė, kad jo partija pralaimėjo balsavimą. Be to, Šrioderis aiškiai pareiškė, kad nepritaria Jungtinių Valstijų vadovaujamam karui Irake. Karą jis pavertė pagrindine savo rinkimų kampanijos tema, kurią daugelis žmonių laikė lemiamu veiksniu likus kelioms savaitėms iki rinkimų.
Už politikos ribų
Stoiberis yra didelis futbolo gerbėjas ir palaiko Miuncheno "Bayern" klubą. Prieš 2002 m. rinkimus FC "Bayern" vadovas Uli Hoeneßas sakė, kad remia Stoiberį ir CSU. Kita vertus, futbolo legenda, FC Bayern prezidentas ir Vokietijos futbolo asociacijos viceprezidentas Franzas Beckenbaueris parodė savo paramą Stoiberiui leisdamas jam prisijungti prie Vokietijos futbolo rinktinės skrydžio namo iš Japonijos po 2002 m. pasaulio futbolo čempionato.
