Seras Edwardas Richardas George'as Heathas KG MBE (1916 m. liepos 9 d. – 2005 m. liepos 17 d.), dažnai vadinamas Tedu Heathu, buvo britų konservatorių politikas, ilgus metus užėmęs svarbias pareigas šalies politikoje. Nuo 1970 m. iki 1974 m. jis ėjo Jungtinės Karalystės ministro pirmininko pareigas. Nuo 1965 m. iki 1975 m. Heathas taip pat vadovavo Konservatorių partijai.

Ankstyvas gyvenimas ir išsilavinimas

Heathas gimė 1916 m. ir kilęs iš kuklios šeimos. Jis mokėsi Balliolo koledže Oksforde, kur studijavo ir įgijo akademinį pasirengimą, vėliau tapusį pagrindu jo politinei karjerai.

Kelionės ir įspūdžiai prieš Antrąjį pasaulinį karą

Dar prieš karą, 1937 m., būdamas studentu ir keliaudamas po Niurnbergą, Heathas susipažino su keliais aukšto rango Adolfo Hitlerio nacių veikėjais, tarp jų Hermannu Geringu, Josephu Goebbelsu ir Heinrichu Himmleriu. Vėliau jis H. Himmlerį apibūdino kaip vieną iš blogiausių žmonių, su kuriais yra susidūręs. 1938 m., vykstant Ispanijos pilietiniam karui, Heathas taip pat keliavo į Barseloną Ispanijoje. 1939 m. jis trumpai keliavo į Vokietiją, bet netrukus sugrįžo į Didžiąją Britaniją prieš prasidedant Antrajam pasauliniam karui.

Politika, premjeravimas ir pagrindinės iniciatyvos

Po karo Heathas aktyviai siekė politinės karjeros ir ilgainiui tapo svarbia nacionalinės politikos figūra. Jo 1970–1974 m. vadovavimo laikotarpis pasižymėjo keliomis reikšmingomis iniciatyvomis ir krizėmis:

  • Narystės Europos bendrijoje (EEC): Heathas ryžtingai siekė, kad Jungtinė Karalystė prisijungtų prie Europos ekonominės bendrijos. Jo vyriausybės derybos baigėsi sėkmingu stojimu – Jungtinė Karalystė tapo EEC nare 1973 m., kas liko vienu svarbiausių jo politinės karjeros pasiekimų.
  • Ekonominės ir socialinės reformos: jo vyriausybė ėmėsi liberalesnės ekonomikų politikos ir bandė sušvelninti kai kurias valstybės kontrolės sritis bei skatinti privatizaciją bei konkurenciją. Taip pat buvo priimti teisės aktai, susiję su darbo santykiais, tarp jų 1971 m. priimtas Darbo santykių įstatymas (Industrial Relations Act), kuris turėjo sudėtingą priėmimą ir stiprino konfliktus su profesinėmis sąjungomis.
  • Konfrontacijos su profsąjungomis ir energetinė krizė: išaugusį įtampą dar labiau paskatino energetiniai trukdžiai ir kalnakasių streikai, dėl kurių 1973–1974 m. šalyje įvestas vadinamasis three-day week režimas (trys darbo dienos per savaitę valstybinėms įmonėms), o tai prisidėjo prie vyriausybės populiarumo kritimo.

Pralaimėjimas 1974 m. ir vėlesnė veikla

Dėl ekonominių sunkumų ir politinių konfliktų 1974 m. vyko du bendrieji rinkimai; po pavasario rinkimų Heathas prarado mandatą savo partijos labui, o rudenį suformuota darbo partijos vyriausybė, vadovaujama Haroldo Wilsono, pakeitė jo kabinetą. Po pralaimėjimo konservatoriams jis liko aktyvus partijos veikloje, bet vėliau savo vadovo postą prarado 1975 m. ir galiausiai pasitraukė iš pirmo plano politikos.

Asmenybė, pomėgiai ir privatumas

Heathas buvo žinomas kaip santūrus ir privatumo vertinantis žmogus. Jis visą gyvenimą išliko viengungis ir niekada nebuvo vedęs. Dėl jo seksualinės orientacijos viešumoje ir istorikų tarpe buvo daug diskusijų; sklandė gandai, kad jis galėjo būti gėjus, tačiau Heathas pats apie tai niekada viešai nekalbėjo. Be politikos, jis aistringai domėjosi klasikinės muzikos atlikimu — buvo vargonininkas ir diriguotojo pomėgių turėtojas — taip pat buvo aktyvus buriuotojas ir jūreivis, dažnai dalyvavęs regatose bei buriavimo renginiuose.

Tyrimai ir vėlesnės diskusijos

2015 m. rugpjūtį, praėjus dešimčiai metų po jo mirties, pasirodė pranešimų, kad kelios policijos pajėgos pradėjo tyrimus dėl įtarimų dėl seksualinės prievartos prieš nepilnamečius. Dienrašnyje "The Independent" Hito biografas Džonas Kempbelas (John Campbell) teigė: "Jis buvo per daug savikontroliuojantis ir užsisklendęs savyje, kad darytų ką nors, kas keltų pavojų jo karjerai". Vėliau įvairūs tyrimai buvo vykdomi ir aptarinėjami viešoje erdvėje; kai kuriais atvejais pareigūnai vėliau nurodė, kad nėra pakankamai įrodymų pateikti kaltinimus.

Paveldo vertinimas

Edwardo Heatho palikimas vertinamas prieštaringai: vieni pabrėžia jo indėlį į Jungtinės Karalystės įsijungimą į Europos integracijos procesus ir modernizacijos siekius, kiti kritikuoja jo vadovavimo stilių ir sprendimus darbo santykių srityje, kurie prisidėjo prie socialinių konfliktų 1970–ųjų pradžioje. Jo asmenybė, šešiolika metų partijos lyderio pozicijoje ir svarbūs sprendimai dar ilgai išlieka aptarimų objektu tarp istorikų ir politikos apžvalgininkų.

Heathas mirė 2005 m. liepos 17 d., palikęs sudėtingą, bet reikšmingą pėdsaką XX a. Britanijos politikoje.