Hermanas Vilhelmas Göringas (1893–1946) – nacių lyderis ir Reichstago pirmininkas

Hermanas Vilhelmas Göringas (1893 m. sausio 12 d. Rosenheime, Aukštutinė Bavarija, Bavarija, Vokietija - 1946 m. spalio 15 d. Niurnberge, Vidurio Frankonija, Bavarija, Vokietija) - vokiečių politikas ir Vokietijos karo vadas. Būdamas antrasis po A. Hitlerio, jis buvo vienas įtakingiausių nacių partijos (NSDAP) vadovų. 1932-1945 m. buvo Vokietijos Reichstago pirmininkas, taip pat Trečiojo reicho ministras, vadovaujant Adolfui Hitleriui. Antrojo pasaulinio karo metais buvo Vokietijos oro pajėgų vyriausiasis vadas. Göringas buvo atsakingas už koncentracijos stovyklų ir gestapo - oficialios slaptosios nacių policijos, kurią perdavė SS vadui Heinrichui Himmleriui, sukūrimą. 1941 m. jis davė Reinhardui Heydrichui įsakymą organizuoti Galutinį sprendimą, kad būtų išžudyti milijonai žydų.

Göringas buvo vienas iš 25 Niurnbergoprocese kaltinamų asmenų. Teismas nusprendė, kad jis yra kaltas. 1946 m. spalio 1 d. nuosprendyje buvo nurodyta, kad jis turi būti pakartas, tačiau likus kelioms valandoms iki mirties bausmės įvykdymo jis nusižudė, nurijęs cianido tabletę.

Ankstyvas gyvenimas ir kariška karjera

Göringas gimė 1893 m. Bavarijoje. Pirmojo pasaulinio karo metais jis tapo koviniu lakūnu ir buvo pripažintas kaip lakūnų asas – oficialiai jam priskiriama daugiau nei 20 nugalėjimų oro mūšiuose. Už nuopelnus karo metu gavo prestižinius apdovanojimus. Po karo jis dalyvavo paramilitarinėse struktūrose ir vėliau ėmėsi karjeros policijoje bei politikoje.

Įsijungimas į nacių judėjimą ir aukštos pareigos

Göringas anksti prisijungė prie NSDAP ir tapo vienu iš A. Hitlerio artimiausių bendražygių. Jis užėmė daug aukštų pareigų režime:

• Reichstago pirmininkas (1932–1945) – oficialiai viena iš aukštų valstybinės padėties, suteikusi matomumą ir įtaką.
• Reicho ministras ir „Plenipotentiary“ ekonomikos bei karo pasirengimo srityse (Four Year Plan iniciatyvoje nuo 1936 m.) – jam pavesta spartinti reokupaciją ir ginklavimą.
• Vokietijos oro pajėgų (Luftwaffe) vadas iki tos linijos, kol vyriausiasis karo vadovavimas tapo centralizuotas.
• 1940 m. jam suteiktas garbingas titulas Reichsmarschall, suteikiantis ypatingą statusą Reicho karinėje hierarchijoje.

Vaidmuo Antrojo pasaulinio karo metu ir atsakomybė už represijas

Göringas buvo vienas iš pagrindinių Trečiojo reicho veiksmų planuotojų ir vykdytojų. Jis dalyvavo reicho politikoje, organizacijoje ir okupacinėje ekonomikoje – tiek gamybos ir ginklavimosi srityje, tiek grobimuose ir pervedimuose iš okupuotų šalių. Jo nurodymu 1941 m. buvo duotas pavedimas Reinhardui Heydrichui parengti veiksmų planą žydų klausimo „galutiniam sprendimui“ – tai tiesiogiai prisidėjo prie Holokausto plano rengimo ir vykdymo.

Kaip Prūsijos vidaus reikalų vadovas 1933 m., jis prisidėjo prie slaptųjų policijų (Gestapo) kūrimo ir konsolidavimo. Vėliau šie aparato elementai dalimis perėjo į SS kontrolę.

Turto grobstymas, prabangus gyvenimo būdas ir korupcija

Göringas susikrovė didelę turtinę naudą: jis kaupė meno kūrinius ir vertybes, daug jų buvo atvežta iš okupuotų teritorijų. Jo gyvenimo stilius buvo prabangus, o aplink jį susiformavo teikiantis jam lojalumą interesų tinklas. Jo elgesys, palyginti su kitais režimo veikėjais, buvo žinomas dėl išlaidumo, prabangos ir asmeninės korupcijos.

Sveikatos problemos, priklausomybė ir politinis nuosmukis

Ilgainiui Göringą lydėjo sveikatos problemos ir priklausomybės nuo medikamentų, kas silpnino jo veiksmingumą. Antrojo pasaulinio karo pabaigoje jo įtaka krito, dalis pareigų ir galių perėjo kitiems reicho vadovams. 1945 m., kai Vokietija artėjo prie pralaimėjimo, Göring bandė perimti valdymą – siųsdamas telegramą Hitleriui dėl galimybės užimti jo vietą. Tai sukėlė Hitlerio pyktį: jis panaikino Göringo visas valstybes ir partines pareigas ir atleido jį iš savo pareigų.

Niurnbergo procesas, nuosprendis ir mirtis

Po karo Göringas buvo sulaikytas ir teisėtas Niurnbergo tarptautiniame kareminių nusikaltimų teisme. Jis buvo kaltinamas karo nusikaltimais, nusikaltimais prieš taiką, nusikaltimais prieš žmoniškumą ir plėšimu. Teismas pripažino jį kaltu, 1946 m. spalio 1 d. jam buvo paskirta mirties bausmė – pakartas. Tačiau prieš įvykdant nuosprendį, 1946 m. spalio 15 d. jis nusižudė savo kalėjimo kameroje, nurijęs cianido tabletę.

Paveldas ir istorinis vertinimas

Göringas istorijoje liko vienas žymesnių ir prieštaringiausių nacių režimo veikėjų: iš vienos pusės – aukšto rango pareigūnas, Vieno iš reicho ginkluotųjų pajėgų ir ekonominių programų organizatorius, iš kitos – atsakingas už represijas, masines žudynes ir kultūros bei turto grobstymą. Jo asmeninė veikla ir sprendimai tapo reikšmingu kaltinimo Niurnbergo procese dokumentiniu pagrindu ir svarbiu pavyzdžiu tyrinėjant totalitarinių režimų struktūras bei asmeninę atsakomybę už karo nusikaltimus.

Asmeninis gyvenimas: Göringas buvo vedęs du kartus; iš pirmos santuokos turėjo dukrą Eddą. Antroji jo žmona buvo aktorė Emmy Sonnemann. Jo prabangaus gyvenimo elementai ir didžiulė meno bei brangenybių kolekcija po karo tapo tyrimų objektu dėl grobimų ir neteisėtos praturtėjimo veiklos.

Ankstyvasis gyvenimas

Hermanas Göringas, Ernsto Heinricho Göringo ir Franziskos Göring (gim. Tiefenbrunn) sūnus, gimė Rosenheime, Bavarijoje. Göringo tėvas buvo teisėjas. 1885 m. Vokietijos kancleris Otas fon Bismarkas (Otto von Bismarck) Ernstą Göringą paskyrė pirmuoju Pietvakarių Afrikos (dabartinė Namibija) reichskomisaru (generalgubernatoriumi).

Hermanas Göringas turėjo du brolius - Albertą Göringą ir Karlą Ernstą Göringą, ir dvi seseris - Olgą Teresę Sofiją Göringą ir Paulą Elžbietą Rozą Göringą.

Pirmuosius trejus savo gyvenimo metus jis praleido pas motinos draugę, nes Göringo tėvas buvo Namibijoje. Nuo 1901 m. jis gyveno savo krikštatėvio Hermano von Epenšteino dvare. Hermano motina turėjo romaną (romantiškus santykius ne su vyru) su fon Epenšteinu. Jis mokėsi Fiurto ir Ansbacho gimnazijose. Žaidimuose, kuriuos žaisdavo vaikystėje, visada būdavo pasakojama apie karą.

1905 m. jis išvyko į Karlsrūjės karo mokyklą. 1912 m. jis išlaikė abitūros egzaminą ir karininko egzaminą. Tada išvyko į Bavarijos Princo Vilhelmo pulką (112-ąjį pėstininkų pulką) Miulūze.

Hermannas Göringas 1907 m.

Göringas Trečiojo reicho laikais

1933 m. Hitleriui tapus Veimaro Vokietijos kancleriu, jis paskyrė Göringą Reicho ministru be konkrečios atsakomybės srities. Tai reiškia, kad jis nebuvo ministerijos vadovas. 1933 m. balandį jis buvo paskirtas Prūsijos ministru pirmininku. Vėliau, 1933 m. rugpjūčio 30 d., Paulius fon Hindenburgas jį paskyrė generolu. 1934-1935 m. jis tapo kelių žinybų ministru. Jo žmona mirė 1931 m., o 1935 m. Berlyne jis vedė Emmy Sonnemann. ^[] 1936 m. pasiuntė vokiečių "Kondorų" legioną į Ispaniją padėti Fransiskui Franko (Francisco Franco). Po 1938 m. "Krištolinės nakties" jis buvo atsakingas už žydų verslininkų pašalinimą iš Vokietijos ekonominės sistemos. Per Antrąjį pasaulinį karą didžiausias jo pralaimėjimas buvo pralaimėtas oro mūšis prieš Didžiąją Britaniją. Hitleris paskyrė Göringą savo įpėdiniu, jei šis 1939 m. mirtų.

1940 m. nacių lyderis Adolfas Hitleris jį paskyrė reichsmaršalu (imperijos maršalu). 1941 m. Göringas įsakė Heydrichui parengti Holokausto planą. 1942 m. jis davė Frickui Sauckeliui įsakymą panaudoti Rusijos gyventojus pramonės darbams. 1943 m. Göringas surengė brangų 50-ojo gimtadienio vakarėlį. 1945 m. balandžio 20 d. jis paliko Hitlerio gimtadienio vakarėlį ir išvyko į Berchtesgadeną. Jis pasakė Hitleriui, kad turi svarbių reikalų pietų Vokietijoje. Iš Berchtesgadeno Göringas nusiuntė telegramą Hitleriui į Berlyną. Telegramoje Göringas klausė apie galimybę perimti valstybės reikalus. Karo pabaigoje, po šios telegramos, jis pradėjo kalbėtis su sąjungininkais. Dėl to Hitleris norėjo Göringą pasodinti į kalėjimą. Tada Göringas nuvyko pas amerikiečius.

1945 m. balandžio 29 d. Hitleris pašalino Göringą iš visų pareigų, atėmė iš jo narystę partijoje ir įsakė jį suimti. Tai jis užrašė savo testamente.

Hermannas Göringas (kairėje) ir Adolfas Hitleris (dešinėje) 1939 m.

Po karo

1945 m. gegužės 9 d. Göringas pasidavė Bavarijoje. Niurnbergo procesas prasidėjo 1945 m. lapkričio 20 d.^[] 1946 m. kovo 18 d. Göringą apklausė sąjungininkai. Po to jis buvo įkalintas Niurnberge. Jis buvo trečias pagal rangą nacių pareigūnas, teisiamas Niurnberge. Tik Reicho prezidentas (buvęs Grosadmirolas) Karlas Dionicas (Karl Dönitz) ir buvęs fiurerio pavaduotojas Rudolfas Hesas (Rudolf Hess) turėjo aukštesnius rangus nei Göringas. Teisėjai nusprendė, kad jis yra kaltas. Dėl to 1946 m. spalio 1 d. teismas priėmė nuosprendį, kad jis turi būti pakartas. Likus vienai dienai iki pakorimo, jis nusižudė išgėręs cianido tabletę. Nėra žinoma, kaip Göringas gavo cianido ir kiek laiko jį slėpė, tačiau buvo teigiama, kad jį jam davė amerikiečių kareivis, kuris buvo įsimylėjęs vokietę, palaikiusią su juo ryšį. Nežinoma, ar tai tiesa.

Hermanno Göringo sulaikymo ataskaita ir nuotraukos

Klausimai ir atsakymai

Klausimas: Kas buvo Hermanas Vilhelmas Gِringas?

K: Kokias pareigas jis užėmė nacių partijoje?

K: Kokias organizacijas Gِringas įkūrė būdamas valdžioje?

K: Kas po Gِringo perėmė šių organizacijų kontrolę?

K: Kokį įsakymą jis davė Reinhardui Heydrichui 1941 m.?

K: Kaip Hermanas Vilhelmas Gِringas buvo nuteistas Niurnbergo procese?

K: Kaip mirė Hermanas Vilhelmas Gِringas?

Paieška pagal raidę