Hermanas Vilhelmas Göringas (1893 m. sausio 12 d. Rosenheime, Aukštutinė Bavarija, Bavarija, Vokietija - 1946 m. spalio 15 d. Niurnberge, Vidurio Frankonija, Bavarija, Vokietija) - vokiečių politikas ir Vokietijos karo vadas. Būdamas antrasis po A. Hitlerio, jis buvo vienas įtakingiausių nacių partijos (NSDAP) vadovų. 1932-1945 m. buvo Vokietijos Reichstago pirmininkas, taip pat Trečiojo reicho ministras, vadovaujant Adolfui Hitleriui. Antrojo pasaulinio karo metais buvo Vokietijos oro pajėgų vyriausiasis vadas. Göringas buvo atsakingas už koncentracijos stovyklų ir gestapo - oficialios slaptosios nacių policijos, kurią perdavė SS vadui Heinrichui Himmleriui, sukūrimą. 1941 m. jis davė Reinhardui Heydrichui įsakymą organizuoti Galutinį sprendimą, kad būtų išžudyti milijonai žydų.

Göringas buvo vienas iš 25 Niurnbergoprocese kaltinamų asmenų. Teismas nusprendė, kad jis yra kaltas. 1946 m. spalio 1 d. nuosprendyje buvo nurodyta, kad jis turi būti pakartas, tačiau likus kelioms valandoms iki mirties bausmės įvykdymo jis nusižudė, nurijęs cianido tabletę.

Ankstyvas gyvenimas ir kariška karjera

Göringas gimė 1893 m. Bavarijoje. Pirmojo pasaulinio karo metais jis tapo koviniu lakūnu ir buvo pripažintas kaip lakūnų asas – oficialiai jam priskiriama daugiau nei 20 nugalėjimų oro mūšiuose. Už nuopelnus karo metu gavo prestižinius apdovanojimus. Po karo jis dalyvavo paramilitarinėse struktūrose ir vėliau ėmėsi karjeros policijoje bei politikoje.

Įsijungimas į nacių judėjimą ir aukštos pareigos

Göringas anksti prisijungė prie NSDAP ir tapo vienu iš A. Hitlerio artimiausių bendražygių. Jis užėmė daug aukštų pareigų režime:

  • Reichstago pirmininkas (1932–1945) – oficialiai viena iš aukštų valstybinės padėties, suteikusi matomumą ir įtaką.
  • Reicho ministras ir „Plenipotentiary“ ekonomikos bei karo pasirengimo srityse (Four Year Plan iniciatyvoje nuo 1936 m.) – jam pavesta spartinti reokupaciją ir ginklavimą.
  • Vokietijos oro pajėgų (Luftwaffe) vadas iki tos linijos, kol vyriausiasis karo vadovavimas tapo centralizuotas.
  • 1940 m. jam suteiktas garbingas titulas Reichsmarschall, suteikiantis ypatingą statusą Reicho karinėje hierarchijoje.

Vaidmuo Antrojo pasaulinio karo metu ir atsakomybė už represijas

Göringas buvo vienas iš pagrindinių Trečiojo reicho veiksmų planuotojų ir vykdytojų. Jis dalyvavo reicho politikoje, organizacijoje ir okupacinėje ekonomikoje – tiek gamybos ir ginklavimosi srityje, tiek grobimuose ir pervedimuose iš okupuotų šalių. Jo nurodymu 1941 m. buvo duotas pavedimas Reinhardui Heydrichui parengti veiksmų planą žydų klausimo „galutiniam sprendimui“ – tai tiesiogiai prisidėjo prie Holokausto plano rengimo ir vykdymo.

Kaip Prūsijos vidaus reikalų vadovas 1933 m., jis prisidėjo prie slaptųjų policijų (Gestapo) kūrimo ir konsolidavimo. Vėliau šie aparato elementai dalimis perėjo į SS kontrolę.

Turto grobstymas, prabangus gyvenimo būdas ir korupcija

Göringas susikrovė didelę turtinę naudą: jis kaupė meno kūrinius ir vertybes, daug jų buvo atvežta iš okupuotų teritorijų. Jo gyvenimo stilius buvo prabangus, o aplink jį susiformavo teikiantis jam lojalumą interesų tinklas. Jo elgesys, palyginti su kitais režimo veikėjais, buvo žinomas dėl išlaidumo, prabangos ir asmeninės korupcijos.

Sveikatos problemos, priklausomybė ir politinis nuosmukis

Ilgainiui Göringą lydėjo sveikatos problemos ir priklausomybės nuo medikamentų, kas silpnino jo veiksmingumą. Antrojo pasaulinio karo pabaigoje jo įtaka krito, dalis pareigų ir galių perėjo kitiems reicho vadovams. 1945 m., kai Vokietija artėjo prie pralaimėjimo, Göring bandė perimti valdymą – siųsdamas telegramą Hitleriui dėl galimybės užimti jo vietą. Tai sukėlė Hitlerio pyktį: jis panaikino Göringo visas valstybes ir partines pareigas ir atleido jį iš savo pareigų.

Niurnbergo procesas, nuosprendis ir mirtis

Po karo Göringas buvo sulaikytas ir teisėtas Niurnbergo tarptautiniame kareminių nusikaltimų teisme. Jis buvo kaltinamas karo nusikaltimais, nusikaltimais prieš taiką, nusikaltimais prieš žmoniškumą ir plėšimu. Teismas pripažino jį kaltu, 1946 m. spalio 1 d. jam buvo paskirta mirties bausmė – pakartas. Tačiau prieš įvykdant nuosprendį, 1946 m. spalio 15 d. jis nusižudė savo kalėjimo kameroje, nurijęs cianido tabletę.

Paveldas ir istorinis vertinimas

Göringas istorijoje liko vienas žymesnių ir prieštaringiausių nacių režimo veikėjų: iš vienos pusės – aukšto rango pareigūnas, Vieno iš reicho ginkluotųjų pajėgų ir ekonominių programų organizatorius, iš kitos – atsakingas už represijas, masines žudynes ir kultūros bei turto grobstymą. Jo asmeninė veikla ir sprendimai tapo reikšmingu kaltinimo Niurnbergo procese dokumentiniu pagrindu ir svarbiu pavyzdžiu tyrinėjant totalitarinių režimų struktūras bei asmeninę atsakomybę už karo nusikaltimus.

Asmeninis gyvenimas: Göringas buvo vedęs du kartus; iš pirmos santuokos turėjo dukrą Eddą. Antroji jo žmona buvo aktorė Emmy Sonnemann. Jo prabangaus gyvenimo elementai ir didžiulė meno bei brangenybių kolekcija po karo tapo tyrimų objektu dėl grobimų ir neteisėtos praturtėjimo veiklos.