Hermann Göring
Hermanas Vilhelmas Göringas (1893 m. sausio 12 d. Rosenheime, Aukštutinė Bavarija, Bavarija, Vokietija - 1946 m. spalio 15 d. Niurnberge, Vidurio Frankonija, Bavarija, Vokietija) - vokiečių politikas ir Vokietijos karo vadas. Būdamas antrasis po A. Hitlerio, jis buvo vienas įtakingiausių nacių partijos (NSDAP) vadovų. 1932-1945 m. buvo Vokietijos Reichstago pirmininkas, taip pat Trečiojo reicho ministras, vadovaujant Adolfui Hitleriui. Antrojo pasaulinio karo metais buvo Vokietijos oro pajėgų vyriausiasis vadas. Göringas buvo atsakingas už koncentracijos stovyklų ir gestapo - oficialios slaptosios nacių policijos, kurią perdavė SS vadui Heinrichui Himmleriui, sukūrimą. 1941 m. jis davė Reinhardui Heydrichui įsakymą organizuoti Galutinį sprendimą, kad būtų išžudyti milijonai žydų.
Göringas buvo vienas iš 25 Niurnbergoprocese kaltinamų asmenų. Teismas nusprendė, kad jis yra kaltas. 1946 m. spalio 1 d. nuosprendyje buvo nurodyta, kad jis turi būti pakartas, tačiau likus kelioms valandoms iki mirties bausmės įvykdymo jis nusižudė, nurijęs cianido tabletę.
Ankstyvasis gyvenimas
Hermanas Göringas, Ernsto Heinricho Göringo ir Franziskos Göring (gim. Tiefenbrunn) sūnus, gimė Rosenheime, Bavarijoje. Göringo tėvas buvo teisėjas. 1885 m. Vokietijos kancleris Otas fon Bismarkas (Otto von Bismarck) Ernstą Göringą paskyrė pirmuoju Pietvakarių Afrikos (dabartinė Namibija) reichskomisaru (generalgubernatoriumi).
Hermanas Göringas turėjo du brolius - Albertą Göringą ir Karlą Ernstą Göringą, ir dvi seseris - Olgą Teresę Sofiją Göringą ir Paulą Elžbietą Rozą Göringą.
Pirmuosius trejus savo gyvenimo metus jis praleido pas motinos draugę, nes Göringo tėvas buvo Namibijoje. Nuo 1901 m. jis gyveno savo krikštatėvio Hermano von Epenšteino dvare. Hermano motina turėjo romaną (romantiškus santykius ne su vyru) su fon Epenšteinu. Jis mokėsi Fiurto ir Ansbacho gimnazijose. Žaidimuose, kuriuos žaisdavo vaikystėje, visada būdavo pasakojama apie karą.
1905 m. jis išvyko į Karlsrūjės karo mokyklą. 1912 m. jis išlaikė abitūros egzaminą ir karininko egzaminą. Tada išvyko į Bavarijos Princo Vilhelmo pulką (112-ąjį pėstininkų pulką) Miulūze.
Hermannas Göringas 1907 m.
Pirmasis pasaulinis karas
Kai prasidėjo Pirmasis pasaulinis karas, Göringas turėjo leitenanto laipsnį. Jis tarnavo pėstininkuose. 1915 m. dėl reumato jam teko gultis į ligoninę. Jo draugas Bruno Loerzeris (Bruno Loerzer) įkalbėjo jį įstoti į oro pajėgas. Prancūzijoje jis skraidė kaip stebėtojas - asmuo, kuris ieškojo taikinių ir priešo lėktuvų. Už tai 1915 m. buvo apdovanotas pirmojo laipsnio Geležiniu kryžiumi. 1916 m. jis buvo apmokytas pilotuoti lėktuvą. 1916 m. kovo 14 d. jis numušė savo pirmąjį bombonešį. 1917 m. tapo 27-osios skraidančios grupės vadu. 1918 m., numušęs 19-ąjį lėktuvą, jis buvo apdovanotas Pour le Mérite (dar vadinamas "Mėlynuoju Maksu"). Tai buvo aukščiausias Vokietijos oro pajėgų apdovanojimas. Mirus Manfredui fon Richthofenui, jis tapo skraidančios grupės "Raudonasis baronas" vadu.
Veimaro Respublika
1919-1921 m. Göringas dirbo kaskadininku Skandinavijoje. 1922 m. lapkritį jis susipažino su Adolfu Hitleriu ir tapo Nacionalsocialistinės vokiečių darbininkų partijos (NSDAP) nariu. 1923 m. vasario 3 d. Stokholme Göringas vedė Carin. 1923 m. jis vadovavo SA (Oberste SA-Führer), dalyvavo Alaussalės puče ir buvo sužeistas. Po to jis išvyko į Austriją. Dėl skausmo gydytojas suleido jam morfijaus, tačiau jis tapo nuo jo priklausomas. 1925-1926 m. jis du kartus gydėsi Švedijoje, Långbro psichiatrinėje ligoninėje. [] 1927 m. jis grįžo į Vokietiją. 1928 m. tapo Veimaro Respublikos Reichstago nariu. Reichstago nariu buvo iki Antrojo pasaulinio karo pabaigos. 1932 m. NSDAP tapo galingiausia Reichstago partija. Tuomet Göringas tapo Reichstago pirmininku.
Göringas Trečiojo reicho laikais
1933 m. Hitleriui tapus Veimaro Vokietijos kancleriu, jis paskyrė Göringą Reicho ministru be konkrečios atsakomybės srities. Tai reiškia, kad jis nebuvo ministerijos vadovas. 1933 m. balandį jis buvo paskirtas Prūsijos ministru pirmininku. Vėliau, 1933 m. rugpjūčio 30 d., Paulius fon Hindenburgas jį paskyrė generolu. 1934-1935 m. jis tapo kelių žinybų ministru. Jo žmona mirė 1931 m., o 1935 m. Berlyne jis vedė Emmy Sonnemann. [] 1936 m. pasiuntė vokiečių "Kondorų" legioną į Ispaniją padėti Fransiskui Franko (Francisco Franco). Po 1938 m. "Krištolinės nakties" jis buvo atsakingas už žydų verslininkų pašalinimą iš Vokietijos ekonominės sistemos. Per Antrąjį pasaulinį karą didžiausias jo pralaimėjimas buvo pralaimėtas oro mūšis prieš Didžiąją Britaniją. Hitleris paskyrė Göringą savo įpėdiniu, jei šis 1939 m. mirtų.
1940 m. nacių lyderis Adolfas Hitleris jį paskyrė reichsmaršalu (imperijos maršalu). 1941 m. Göringas įsakė Heydrichui parengti Holokausto planą. 1942 m. jis davė Frickui Sauckeliui įsakymą panaudoti Rusijos gyventojus pramonės darbams. 1943 m. Göringas surengė brangų 50-ojo gimtadienio vakarėlį. 1945 m. balandžio 20 d. jis paliko Hitlerio gimtadienio vakarėlį ir išvyko į Berchtesgadeną. Jis pasakė Hitleriui, kad turi svarbių reikalų pietų Vokietijoje. Iš Berchtesgadeno Göringas nusiuntė telegramą Hitleriui į Berlyną. Telegramoje Göringas klausė apie galimybę perimti valstybės reikalus. Karo pabaigoje, po šios telegramos, jis pradėjo kalbėtis su sąjungininkais. Dėl to Hitleris norėjo Göringą pasodinti į kalėjimą. Tada Göringas nuvyko pas amerikiečius.
1945 m. balandžio 29 d. Hitleris pašalino Göringą iš visų pareigų, atėmė iš jo narystę partijoje ir įsakė jį suimti. Tai jis užrašė savo testamente.
Hermannas Göringas (kairėje) ir Adolfas Hitleris (dešinėje) 1939 m.
Po karo
1945 m. gegužės 9 d. Göringas pasidavė Bavarijoje. Niurnbergo procesas prasidėjo 1945 m. lapkričio 20 d.[] 1946 m. kovo 18 d. Göringą apklausė sąjungininkai. Po to jis buvo įkalintas Niurnberge. Jis buvo trečias pagal rangą nacių pareigūnas, teisiamas Niurnberge. Tik Reicho prezidentas (buvęs Grosadmirolas) Karlas Dionicas (Karl Dönitz) ir buvęs fiurerio pavaduotojas Rudolfas Hesas (Rudolf Hess) turėjo aukštesnius rangus nei Göringas. Teisėjai nusprendė, kad jis yra kaltas. Dėl to 1946 m. spalio 1 d. teismas priėmė nuosprendį, kad jis turi būti pakartas. Likus vienai dienai iki pakorimo, jis nusižudė išgėręs cianido tabletę. Nėra žinoma, kaip Göringas gavo cianido ir kiek laiko jį slėpė, tačiau buvo teigiama, kad jį jam davė amerikiečių kareivis, kuris buvo įsimylėjęs vokietę, palaikiusią su juo ryšį. Nežinoma, ar tai tiesa.
Hermanno Göringo sulaikymo ataskaita ir nuotraukos
Klausimai ir atsakymai
Klausimas: Kas buvo Hermanas Vilhelmas Gِringas?
A: Hermanas Vilhelmas Gِringas buvo vokiečių politikas ir Vokietijos karo vadas, ėjęs antrojo po Adolfo Hitlerio kariuomenės vado pareigas.
K: Kokias pareigas jis užėmė nacių partijoje?
A: Jis buvo vienas įtakingiausių nacių partijos (NSDAP) vadovų, ėjęs tokias pareigas kaip Vokietijos Reichstago prezidentas, Trečiojo reicho ministras ir Vokietijos oro pajėgų vyriausiasis vadas.
K: Kokias organizacijas Gِringas įkūrė būdamas valdžioje?
A: Gِringas atsakingas už koncentracijos stovyklų ir Gestapo - slaptos policijos organizacijos - sukūrimą.
K: Kas po Gِringo perėmė šių organizacijų kontrolę?
A: Po Gِringo šių organizacijų kontrolę perėmė SS vadas Heinrichas Himleris.
K: Kokį įsakymą jis davė Reinhardui Heydrichui 1941 m.?
Atsakymas: 1941 m. jis davė Reinhardui Heydrichui įsakymą organizuoti vadinamąjį "Galutinį sprendimą", kurio metu buvo nužudyti milijonai žydų ir lenkų.
K: Kaip Hermanas Vilhelmas Gِringas buvo nuteistas Niurnbergo procese?
A: Niurnbergo procese 1946 m. spalio 1 d. teismo sprendimu jis buvo pripažintas kaltu.
K: Kaip mirė Hermanas Vilhelmas Gِringas?
A: Likus kelioms valandoms iki egzekucijos, jis nusižudė nurijęs cianido tabletę.
