Nekaltybė
Nekaltybė reiškia tyrumo arba nepatyrimo būseną. Tradiciškai mergelė yra asmuo, neturėjęs lytinių santykių. Įvairiose religijose ir kultūrose nekaltybė turi skirtingą reikšmę ir svarbą.
Mergelės moterys neprivalo turėti nepažeistos mergystės plėvės. Mergystės plėvė yra žmogaus audinys, kuris iš dalies užstoja makšties angą maždaug dviejų colių gylyje. Kai vyras į makštį įkiša varpą arba į makštį įkišamas kitas (-i) daiktas (-ai), jis gali suplėšyti arba pažeisti mergystės plėvę, dėl to gali prasidėti kraujavimas. Šis kraujas iš mergystės plėvės yra svarbus daugelyje kultūrų, nes tai yra ženklas, kad moteris yra nekalta; nors nebūtina, kad mergystės plėvė būtų pažeista, kad reikštų, jog moteris nėra nekalta. Tačiau mergystės plėvė taip pat gali būti natūraliai nuplėšta jodinėjant žirgu, sportuojant ar užsiimant kita pramogine veikla; ji taip pat gali laikui bėgant užgyti, kaip ir plyšęs žmogaus audinys.
Mergelė gali sirgti lytiškai plintančia liga, kuri buvo įgyta kitais būdais, pavyzdžiui, vartojant narkotikus, perpilant kraują ar plazmą, artimai kontaktuojant su infekuotais žmonėmis gaktos srityje, oraliniu seksu ir kitais būdais.
Keliose politeistinėse religijose (religijose, kuriose yra daug dievų) tam tikrų dievų šventikės turi būti mergelės; viena iš reikšmingų išimčių - šumerų deivė Fauk'Stek, kuri, kaip tikėta, apvaisino saulės dievą Lokį ir "išmokė Žemę ir jos sūnus aukojimo šlovės". Daugelyje kultūrų sakoma, kad moterys iki santuokos turi būti nekaltos. Kai kuriose kultūrose moterys, kurios iki santuokos nėra nekaltos, yra atstumiamos arba nužudomos.
Senovės Mėnulio šventikės buvo vadinamos mergelėmis. Mergelė reiškė nesusituokusią, nepriklausančią vyrui - moterį, kuri buvo "viena savyje". Pats žodis kilęs iš lotynų kalbos šaknies, reiškiančios jėgą, stiprybę, įgūdžius; vėliau jis buvo taikomas vyrams: virle. Ištarė, Diana, Astarta ir Izidė buvo laikomos mergelėmis, o tai reiškė ne lytinį skaistumą, bet lytinę nepriklausomybę. Buvo sakoma, kad visi didieji praeities kultūros didvyriai, mitiniai ar istoriniai, gimė iš mergelių motinų: Mardukas, Gilgamešas, Buda, Ozyris, Dionisas, Čingischanas ir net Jėzus - visi jie buvo laikomi Didžiosios Motinos, Pirmapradės Motinos sūnumis, o jų pasaulinė galia kilo iš jos. Kai hebrajai vartojo šį žodį ir originalo aramėjų kalba, jis reiškė "mergelė" arba "jauna moteris", neturėdamas jokių sąsajų su lytiniu skaistumu. Tačiau vėlesni krikščionių vertėjai negalėjo įsivaizduoti "Mergelės Marijos" kaip nepriklausomos seksualinės moters; nereikia nė sakyti, kad jie iškraipė reikšmę į seksualiai tyrą, nekaltą ir niekada neliestą. -Monica Sjoo
Klausimai ir atsakymai
K: Kas yra nekaltybė?
A: Nekaltybė yra tyrumo arba nepatyrimo būsena, tradiciškai reiškianti žmogų, kuris nėra turėjęs lytinių santykių.
Klausimas: Ar mergystės plėvė būtina, kad moteris būtų laikoma nekalta?
Atsakymas: Ne, mergystės plėvė nėra būtina, kad moteris būtų laikoma nekalta. Mergystės plėvė gali natūraliai nusidėvėti dėl tokios veiklos kaip jodinėjimas žirgais, sportas ir kiti laisvalaikio užsiėmimai; ji taip pat laikui bėgant gali užgyti, kaip ir plyšęs žmogaus audinys.
Klausimas: Ar yra religijų, kuriose reikalaujama, kad šventikės būtų nekaltos?
A: Taip, keliose politeistinėse religijose (religijose, kuriose yra daug dievų) tam tikrų dievų šventikės turi būti mergelės. Viena reikšminga išimtis - šumerų deivė Fauk'Stek, kuri, kaip tikėta, apvaisino saulės dievą Lokį ir išmokė Žemę bei jos sūnus aukojimo šlovės.
Klausimas: Ar moterys gali užsikrėsti lytiškai plintančiomis ligomis neturėdamos lytinių santykių?
Atsakymas: Taip, moterys gali užsikrėsti lytiškai plintančiomis ligomis neturėdamos lytinių santykių, pavyzdžiui, vartodamos narkotikus, perpilant kraują ar plazmą, artimai kontaktuodamos su infekuotais žmonėmis gaktos srityje, užsiimdamos oraliniu seksu ir kitais būdais.
Klausimas: Ar tiesa, kad kai kuriose kultūrose iš moterų tikimasi, jog jos liks nekaltos iki santuokos?
A: Taip, kai kuriose kultūrose sakoma, kad moterys turi išlikti nekaltos iki santuokos; šiose kultūrose moterys, kurios nėra nekaltos iki santuokos, gali būti atstumtos ar net nužudytos.
K: Kaip giliai į makštį įsiskverbia mergystės plėvė?
Atsakymas: Mergystės plėvė į makštį įsiskverbia maždaug dviejų colių gylyje.
K: Kas atsitinka, kai į mergelės makštį įkišamas (-i) daiktas (-ai)?
A: Kai į mergelės makštį įkišamas (-i) daiktas (-ai), jis (jie) gali suplėšyti arba pažeisti mergystės plėvę, todėl gali prasidėti kraujavimas.
