Edwardas Williamas Brooke'as III (1919 m. spalio 26 d. – 2015 m. sausio 3 d.) – JAV politikas ir teisininkas. 1966 m. jis buvo išrinktas į Jungtinių Valstijų Senatą kaip respublikonas nuo Masačusetso valstijos. Jis daugybe balsų aplenkė savo varžovą demokratą Endikotą Peabodį.

Politinė karjera ir reikšmė

Brooke'as tarnavo Senate dvi kadencijas (1967–1979). Jis buvo pirmasis afroamerikietis, išrinktas į JAV Senatą populiariu balsavimu ir pirmasis tarnavęs Senato nariu nuo Rekonstrukcijos laikų, kas padarė jį svarbia simboline figūra pilietinių teisių ir politikos istorijoje. Prieš tapdamas senatoriumi, Brooke'as ėjo Masačusetso generalinio prokuroro pareigas (Attorney General), kur taip pat buvo vienas iš pirmųjų afroamerikiečių, išrinktų į aukštą valstijos postą.

Ankstyvas gyvenimas ir išsilavinimas

Edwardas Brooke'as gimė Vašingtone. Antrojo pasaulinio karo metais jis tarnavo Jungtinių Valstijų kariuomenėje. Po karo studijavo teisę ir įgijo teisinį išsilavinimą; baigęs studijas dirbo teisininku ir įsitraukė į vietinę politinę veiklą bei viešuosius reikalus Masačusetse.

Pagrindiniai pasiekimai ir politinės nuostatos

Kaip respublikonas Brooke'as buvo laikomas vidutinio sparno (moderate) politikos atstovu. Jis aktyviai rėmė pilietines teises, socialinę lygybę ir vartotojų apsaugą, taip pat dalyvavo diskusijose dėl būsto teisės ir programų, mažinančių segregaciją. Dėl savo nuostatų ir iškalbos jis pelnė pagarbą abiejose partijos pusėse ir dažnai veikė kaip tiltas tarp juodaodžių bendruomenių siekių bei platesnės respublikoniškos politikos.

Paskutiniai metai ir palikimas

1978 m. Senato rinkimuose Brooke'as pralaimėjo Paului Tsongasui. Pasitraukęs iš aktyvios politikos, jis liko viešas veikėjas, dalyvavo diskusijose apie pilietines teises ir teisėsaugą, konsultavo ir rašė apie viešuosius reikalus. Brooke'as mirė 2015 m. sausio 3 d. Be to, Brooke'as buvo seniausias gyvas buvęs senatorius po Harry F. Byrdo jaunesniojo mirties 2013 m. liepos 30 d.

Palikimas: Edwardas Brooke'as išlieka svarbiu Amerikos politinės istorijos veikėju — simboliu pokyčių, kurie leido afroamerikiečiams užimti aukštas valstybės pareigas, taip pat pavyzdžiu, kaip galima derinti principingą pilietinių teisių gynybą su centrine, kompromisų siekiančia politine pozicija.