Konradas Adenaueris – Vakarų Vokietijos pirmasis kancleris, CDU įkūrėjas
Konradas Adenaueris — pirmasis Vakarų Vokietijos kancleris ir CDU įkūrėjas; vedė šalį pokario atstatymo, NATO integracijos ir Bonnos kaip sostinės pasirinkimo keliu.
Konradas Hermanas Josefas Adenaueris (gimė 1876 m. sausio 5 d. Kelne, mirė 1967 m. balandžio 19 d. Riondorfe (Bad Honnefo dalis)) buvo Vakarų Vokietijos valstybės veikėjas, 1949–1963 m. pirmasis Vokietijos Federacinės Respublikos kancleris (Bundeskanzler), taip pat 1951–1955 m. ėjo užsienio reikalų ministro pareigas. Adenaueris yra vienas svarbiausių po Antrojo pasaulinio karo Vokietijos politikos architektų.
Jaunystė ir ankstyvoji karjera
Adenaueris buvo trečias iš penkių Kelno teismo sekretoriaus vaikų; jo šeima buvo katalikiška. Baigęs teisinius mokslus ir įgijęs teisės praktikos pagrindus, jis įsitraukė į savivaldą. 1906 m. pradėjo politinę veiklą Kelno miesto asamblėjoje, o 1917 m. tapo Kelno meru — šias pareigas jis ėjo iki 1933 m. ir trumpai vėl 1945 m.
Požiūris į nacius ir Antrojo pasaulinio karo laikotarpis
Adenaueris buvo katalikiškos Zentrum partijos narys ir priešininkas daugelio nacių politikos aspektų. Į valdžią atėjus nacių partijai, jis neteko darbo ir buvo spaudžiamas atsisakyti mero posto. Iš pradžių jis stengėsi išlikti miesto administracijoje, tačiau režimas nuolat mažino jo įtaką. Po 1944 m. liepų mėnesio, kai nepavyko sąmokslui nužudyti Hitlerį, Adenaueris dėl saugumo pabūgo represijų ir kurį laiką slėpėsi bei vengė atviros konfrontacijos su režimu.
Pokario laikotarpis ir CDU įkūrimas
Po karo Adenaueris trumpai vėl tapo Kelno meru, bet netrukus prarado šias pareigas okupacinės valdžios sprendimais. Pokario metais jis aktyviai dalyvavo naujo politinio spektro kūrime ir buvo vienas iš vakarų Vokietijos vadovaujančių politikų Parlamento Ratoje. Tuo pat metu jis dalyvavo kristdemokratinės judėjimo kūrime ir tapo vienu iš CDU. įkūrėjų bei lyderių.
Kanclerio laikotarpis (1949–1963)
1949 m. Adenaueris buvo išrinktas pirmuoju VFR kancleriu. Jo politika ženkliai formavo naujos valstybės orientaciją:
- Jis užtikrino Vakarų Vokietijos Westbindung – t. y. ryšį ir integraciją į Vakarų valstybių politinę ir saugumo erdvę; per šaltąjį karą jis stengėsi, kad Vokietija stovėtų Vakarų kapitalistinių šalių pusėje.
- Adenaueris palaikė Vokietijos įstojimą į NATO (1955 m.), skatino Vokietijos suvereniteto atkūrimą ir ginkluotės atstatymą (Bundeswehr).
- Jis aktyviai rėmė Europos integraciją: skatino kolektyvinius ekonominius projektus, kurie vėliau virto Europos anglių ir plieno bendrija bei platesnėmis integracijos iniciatyvomis.
- Ekonomikos srityje jo vyriausybė palaikė socialinės rinkos ekonomikos kursą, kurio vienas iš autorių ir vykdytojų buvo ekonomikos ministras — tai prisidėjo prie pokario ekonominio atsigavimo (vadinamojo Wirtschaftswunder).
- Jis prisidėjo prie diplomatinių pastangų atkurti santykius su Vakarų sąjungininkėmis ir ypač su Prancūzija; šis suartėjimas vėliau atvedė prie Elysée sutarties ir glaudesnio vokiečių–prancūzų bendradarbiavimo.
Adenaueris taip pat svariai prisidėjo prie to, kad Vakarų Vokietijos sostine vietoj Frankfurto prie Maino taptų Bonna, kuri tapo laikinąja federacinės administracijos centru ir simboliškai atspindėjo naujos valstybės pradžią.
Politinis stilius, perrinkimai ir kritika
Adenaueris buvo perrinktas keletą kartų ir ilgai dominavo Vokietijos politikoje. Jo vadovavimo stilius buvo praktiškas ir kartais konservatyvus, jis siekė stabilumo ir užsienio politikos nuoseklumo. Tačiau jo politika taip pat sulaukė kritikos — dėl santykių su senaisiais valdymo kartos atstovais, kai kurių vyriausybės narių praeities ryšių su nacionalsocializmu ir kartais autoritariško valdymo manierų.
Atsistatydinimas, tolesnė veikla ir mirtis
1963 m. Adenaueris pasitraukė iš kanclerio pareigų; jo įpėdinis Vyriausybės vadovas tapo Ludwigas Erhardas. Adenaueris išliko aktyvus politikoje kaip Bundestago narys iki pat mirties — mirė 1967 m., sulaukęs 91 metų.
Paveldas
Konrado Adenauerio palikimas yra daugialypis: jis prisidėjo prie Vakarų Vokietijos integracijos į Vakarų saugumo ir ekonominę sistemą, skatino Europos bendradarbiavimą ir buvo viena iš svarbiausių figūrų, padėjusių šaliai atsigauti bei įgyti tarptautinį pasitikėjimą po karo. Nepaisant ginčų dėl tam tikrų sprendimų ir metodų, Adenaueris dažnai vertinamas kaip kertinė figūra Vokietijos demokratijos ir Europos stabilumo kūrime XX a. viduryje.
Klausimai ir atsakymai
K: Kas buvo Konradas Adenaueris?
Atsakymas: Konradas Adenaueris buvo pirmasis Vokietijos Federacinės Respublikos kancleris 1949-1963 m., o 1951-1955 m. ėjo užsienio reikalų ministro pareigas. Jis gimė 1876 m. Kelne ir priklausė katalikų šeimai.
Klausimas: Kokią politinę karjerą jis padarė?
A: Konradas Adenaueris politinę karjerą pradėjo 1906 m. Kelno miesto asamblėjoje, o 1917-1933 m., taip pat 1945 m. buvo Kelno meras. Jis taip pat buvo katalikiškos Zentrum partijos narys. Po Antrojo pasaulinio karo jis vėl tapo meru, tačiau po kelių mėnesių neteko darbo. Vakarų Vokietijos Parlamentarizmo ratelyje buvo vienas svarbiausių politikų ir pirmininkas, tuo metu įkūrė ir CDU.
Klausimas: Kokį vaidmenį Adenaueris atliko per Šaltąjį karą?
A: Šaltojo karo metais Konradas Adenaueris rūpinosi, kad Vakarų Vokietija prisijungtų prie Vakarų kapitalistinių šalių ir NATO. Jis taip pat padėjo Vakarų Vokietijos sostine vietoj Frankfurto prie Maino padaryti Boną.
K: Kiek kartų Adenaueris buvo perrinktas?
A: Konradas Adenaueris, 1949-1964 m. eidamas Vakarų Vokietijos kanclerio pareigas, buvo perrinktas tris kartus.
K: Kas nutiko po 1964 m., kai jis nustojo būti kancleriu?
A: Po 1964 m., kai nustojo būti kancleriu, Konradas Adenaueris liko Bundestago nariu iki pat savo mirties 1967 m., kai jam buvo 91 metai.
K: Kiek vaikų turėjo Adenaueris?
A: Konradas Hermanas Josefas Adenaueris turėjo penkis vaikus - tris sūnus ir dvi dukteris - su žmona Emma Weyer, su kuria susituokė 1904 metais.
Ieškoti