Bonn (Bona) – Vokietijos miestas ir buvusi Vakarų Vokietijos sostinė
Bonna — kultūros ir istorijos miestas Vokietijoje: buvusi Vakarų Vokietijos sostinė, romėnų šaknys, Adenauerio palikimas, modernūs muziejai ir Reinso panoramos.
Bonna yra miestas netoli Kelno. Jis yra Vokietijos Šiaurės Reino-Vestfalijos žemėje.
Bonna buvo įkurta senoje romėnų gyvenvietėje. Šiandien čia gyvena apie 310 000 gyventojų.
Po Antrojo pasaulinio karo Bonna buvo britų okupacinėje zonoje. 1949 m. Bonna buvo išrinkta laikinąja Vakarų Vokietijos sostine.
Boną pasirinko Konradas Adenaueris, buvęs Kelno meras ir pirmasis Vakarų Vokietijos kancleris po Antrojo pasaulinio karo, kilęs iš šio regiono. Frankfurtas prie Maino jau turėjo didžiąją dalį reikalingų objektų, todėl Bonos panaudojimas reiškė, kad naujų kelių tiesimui ir statybai reikėjo išleisti apie 95 mln. markių. Tačiau Frankfurtas prie Maino karo metais buvo svarbus miestas, o Bonos pasirinkimas turėjo simbolizuoti naują naujos Vokietijos pradžią.
Dėl palyginti nedidelio sostinės ploto Bonna kartais juokais buvo vadinama Federaliniu kaimu (Bundesdorf).
Nuo 1949 m. iki 1990 m. Bonna buvo Vakarų Vokietijos sostinė. 1991 m. birželio 20 d. po karštų diskusijų Bundestagas balsavo už perkėlimą į Berlyną. Federalinis prezidentas jau buvo nusprendęs savo pagrindine oficialia rezidencija paskirti Schloß Bellevue Berlyne. Dėl reikalingų papildomų statybos darbų Vyriausybė persikėlė tik 1999 m.
Istorija ir paveldas
Bonna turi ilgą istoriją: romėnų laikais čia stovėjo kariniai tvirtinimai ir gyvenvietės, vėliau miestas vystėsi kaip svarbi Rėmų regiono gyvenvietė. Viduramžiais ir ankstyvaisiais moderniaisiais laikais Bonna buvo svarbi bažnytinė ir administracinė vieta – čia yra buvusi Kurfurstų rezidencija, kurios dalis dabar priklauso Bonno universitetui.
Mieste išliko keli istoriniai rūmai ir pastatai, pavyzdžiui, Kurfürstliches Schloss (Elektorių rūmai) ir baroko stiliaus Poppelsdorfo rūmai bei jų sodai. Bonna taip pat garsėja tuo, kad čia gimė kompozitorius Ludwigas van Beethovenas (1770), o jo gimimo namas dabar veikia kaip muziejus.
Kultūra, švietimas ir mokslas
Bonna yra svarbus kultūros ir mokslo centras. Čia veikia Bonno universitetas (Rheinische Friedrich-Wilhelms-Universität Bonn), įkurtas 1818 m., turintis stiprias humanitarinių, gamtos ir socialinių mokslų tradicijas. Mieste vyksta kasmetiniai kultūros renginiai, pvz., Beethovenfest, taip pat veikia muziejai, koncertų salės ir teatro scenos.
Bonna kaip valstybės centras ir pokyčiai po susivienijimo
Nors politinis centras buvo perkeliamas į Berliną po 1991 m. Bundestago sprendimo, Bonna išliko svarbi federalinė vieta. 1994 m. priimtas Berlin/Bonn įstatymas (Berlin/Bonn-Gesetz) numatė, kad daugelis ministerijų ir valstybinių institucijų liks Bonnoje arba išlaikys svarbias filialų funkcijas. Dėl to mieste tebėra federalinių agentūrų, įstaigų ir tarptautinių organizacijų padalinių, tad Bonna išsaugojo administracinį ir tarptautinį svarbą.
Tarptautinės organizacijos ir ekonomika
Bonna šiandien orientuota į paslaugų sektorių, mokslą ir tarptautinį bendradarbiavimą. Mieste įsikūrusios kelios Jungtinių Tautų organizacijos ir kitos tarptautinės agentūros, taip pat daug privačių įmonių, ypač telekomunikacijų ir paslaugų srityje. Dėl federalinių institucijų buvimo Bonna taip pat pritraukia konferencijas ir tarptautinius susitikimus.
Susisiekimas
Bonna turi gerus susisiekimo ryšius su aplinkinėmis Vokietijos dalimis — geležinkeliais, greitiniais traukiniais ir autostradomis. Netoli yra tarptautinis Cologne/Bonn oro uostas, kuris užtikrina tiesioginį susisiekimą daugeliui Europos ir tarptautinių krypčių.
Ką pamatyti ir nuveikti
- Beethoven-Haus – Ludwigo van Beethoveno gimimo namas ir muziejus.
- Kurfürstliches Schloss – Elektorų rūmai ir universiteto patalpos.
- Poppelsdorf rūmai ir botanikos sodai.
- Muziejai: Bonno meno muziejai, Haus der Geschichte (Vokietijos istorijos muziejus) ir kiti kultūros centrai.
- Reino pakrantės promenados – malonios pasivaikščiojimams ir laivybai upe.
Administracinė struktūra ir gyvenimas mieste
Bonna susideda iš kelių miestų dalių (pvz., Bad Godesberg, Beuel), kurios turi skirtingą charakterį – nuo diplomatinio ir tarptautinio Bad Godesberg iki istorinio centro su universiteto gyvenimu. Miestas pasižymi gerai išvystyta infrastruktūra, kultūrine įvairove ir aukšta gyvenimo kokybe.
Apibendrinant, Bonna yra miestas su turtinga istorija, reikšmingu kultūriniu ir moksliniu potencialu bei svarbia tarptautine ir administracine funkcija, nepaisant to, kad po Vokietijos susijungimo šalies politinis centras buvo perkel tas į Berlyną.

Akademinio meno muziejus (Akademisches Kunstmuseum)
Pagrindiniai lankytini objektai
Bonngasėje yra Beethoveno gimtinė. Šalia turgaus aikštės yra senoji rotušė, pastatyta 1737 m. rokoko stiliumi, valdant Klemensui Augustui Bavarui. Ji naudojama miesto svečių priėmimams ir kaip mero biuras. Netoliese yra Kurfiurstliches Schloss, kuri buvo pastatyta kaip kunigaikščio elektoriaus rezidencija, o dabar yra pagrindinis Bonos universiteto pastatas.
Poppelsdorferio alėja - kaštonų alėja, jungianti Kurfiurstliches Schloss su Poppelsdorferio rūmais, kurie XVIII a. pirmoje pusėje buvo pastatyti kaip kunigaikščių-rinkėjų poilsiavietė. Šią ašį nutraukia geležinkelio linija ir Bonos centrinė stotis - 1883/84 m. pastatytas pastatas.
Trys aukščiausi miesto pastatai yra WDR radijo stiebas Bonos-Venusbergo mieste (180 m), "Deutsche Post" būstinė "Post Tower" (162,5 m) ir buvęs Vokietijos parlamento narių pastatas "Langer Eugen" (114,7 m), kuriame šiuo metu įsikūręs naujasis Jungtinių Tautų miestelis.
Bažnyčios
- Bonos minsteris [1]
- Doppelkirche (Dviguba bažnyčia) Schwarzrheindorf, pastatyta 1151 m.
- Bonos senosios kapinės, vienos žinomiausių Vokietijoje
Pilys ir rezidencijos
- Godesburgo tvirtovės griuvėsiai [2]
Šiuolaikiniai pastatai
- Bundesviertel (federalinis kvartalas) su daugybe vyriausybinių struktūrų, įskaitant
- "Post Tower" - aukščiausias pastatas Šiaurės Reino-Vestfalijos žemėje, kuriame įsikūrusi "Deutsche Post AG" būstinė.
- "Deutsche Telekom" būstinė
- "T-Mobile" būstinė
- "Maritim Bonn", 5 žvaigždučių viešbutis ir konferencijų centras
- "Schürmann-Bau", "Deutsche Welle" būstinė
- Langer Eugen, nuo 2006 m. - Jungtinių Tautų miestelio centras, kuriame anksčiau buvo įsikūrę Vokietijos parlamento narių biurai
Muziejai
- Muziejų mylia su
- Kunst- und Ausstellungshalle der Bundesrepublik Deutschland (Vokietijos Federacinės Respublikos meno ir parodų rūmai), kuriuose 2006-2007 m. buvo eksponuojama Guggenheimo kolekcija [3].
- Bonos modernaus meno muziejus (Bonos modernaus meno muziejus) [4]
- Vokietijos Federacinės Respublikos istorijos muziejus (Haus der Geschichte der Bundesrepublik Deutschland) [5]
- Koenigo muziejus, kuriame pirmą kartą susitiko Parlamentarischer Rat
- Beethoveno namas, Liudviko van Bethoveno gimtinė [6]
- Egipto muziejus (Ägyptisches Museum) [7]
- Akademinis meno muziejus (Akademisches Kunstmuseum) [8]
- Arithmeum, diskrečiosios matematikos mokslinių tyrimų institutas su muziejumi [9]
- Bonos Reino krašto muziejus (Reino krašto muziejus Bonoje)
Universitetai
- Rheinische Friedrich-Wilhelms-Universität Bonn (Bonos universitetas) yra vienas didžiausių universitetų Vokietijoje.
- Bonos universitetai daugiausia įsikūrę Bonos centre, tačiau kai kurie pastatai išsidėstę visame mieste. Todėl Bonna vadinama universitetų miestu.
Mokyklos
- Aloisiuskolleg, privati jėzuitų mokykla Bad Godesberge
Gamta
- Botanikos sodas (Botanischer Garten), kuriame Titan arum pasiekė pasaulio rekordą
- Rheinaue (Bonoje), laisvalaikio parkas ant Reino kranto
- Reino promenada ir senoji rinkliavų stotis Alter Zoll
- Pačiuose miesto pietuose, Vachtbergo ir Reino krašto-Pfalco pasienyje, yra užgesęs Rodderbergo ugnikalnis.

Godesburgo tvirtovė.

Hofgarten (Dvaro sodas) su Kurfiurstų pilimi (Kurfürstliches Schloss), kuri yra pagrindinis Bonos universiteto pastatas. Fone matyti Bonos Minsterio bažnyčios bokštas.

Pašto bokštas, "Deutsche Post AG" ir DHL būstinė.
Miestai dvyniai
- Bonoje
Jungtinė Karalystė Oxford, nuo 1947 m.
Izraelis Tel Avivas-Jafa, nuo 1983 m.
Vokietija Potsdamas, nuo 1988 m.
Vengrija Budafok, Budapešto XII rajonas nuo 1991 m.
Lenkija Opolė, (oficialiai nuo 1997 m.; ryšiai užmegzti 1954 m.)
Jungtinė Karalystė Belfast, Šiaurės Airija- Bad Godesbergo rajonas
Prancūzija Saint-Cloud,
Italija Fraskatis,
Jungtinė Karalystė Windsor and Maidenhead
Belgija Kortrijkas
Turkija Yalova- Beuelio rajonas
Prancūzija Mirecourt- Hardtbergo rajonas
Prancūzija Villemomble
Pakistanas Islamabadas-Ravalpindis
Kanada Torontas
Indija Bhubaneswaras
Klausimai ir atsakymai
K: Kas yra Bonna?
A: Bonna yra miestas netoli Kelno, Vokietijos Šiaurės Reino-Vestfalijos žemėje.
K: Kada buvo įkurta Bonna?
A: Bonna buvo įkurta senoje romėnų gyvenvietėje.
K: Kiek žmonių gyvena Bonoje?
A: Bonoje gyvena apie 327 000 žmonių.
K: Kodėl Konradas Adenaueris laikinąja Vakarų Vokietijos sostine pasirinko Boną?
A: Konradas Adenaueris laikinąja Vakarų Vokietijos sostine pasirinko Boną, nes ji simbolizavo naują naujos Vokietijos pradžią, o Frankfurte prie Maino jau buvo dauguma reikalingų objektų, todėl Bonos sostinės pasirinkimui reikėjo išleisti apie 95 milijonus Vokietijos markių naujiems keliams ir pastatams tiesti.
Klausimas: Kokia pravardė buvo suteikta Bonai dėl jos palyginti nedidelio sostinės dydžio?
A: Dėl palyginti nedidelio sostinės dydžio Bonna kartais juokais buvo vadinama Bundesdorfu (Federaliniu kaimu).
K: Kada buvo balsuojama už tai, kad nuo 1990 m. Bundestagas persikeltų iš Berlyno?
A: Bundestagas balsavo už persikėlimą iš Berlyno 1991 m. birželio 20 d.
Klausimas: Kada buvo baigtas vyriausybės persikėlimas iš Berlyno?
Atsakymas: Dėl papildomų statybos darbų, kurių reikėjo, Vyriausybės persikėlimas buvo baigtas 1999 m.
Ieškoti