Johnas von Neumannas (1903 m. gruodžio 28 d. - 1957 m. vasario 8 d.) - vengrų kilmės amerikiečių matematikas ir fizikas, prisidėjęs prie daugelio sričių, pvz:

Jis laikomas stebukladariu, polimatu ir vienu svarbiausių XX a. matematikų.

Jis priklausė grupei, vadinamai "marsiečiais". Tai buvo nepaprasto intelekto vengrų imigrantai į JAV. Kiti šios grupės nariai buvo Edvardas Telleris, Paulas Erdősas, Leó Szilárdas ir Eugene'as Wigneris.

Trumpa biografija

Johnas von Neumannas gimė Budapešte 1903 m. kilmingoje ir gerai išsilavinusioje šeimoje. Jaunystėje jis parodė išskirtinį intelektą – jau paauglystėje mokėjo pažangias pažangos sritis. Studijavo matematiką ir chemijos inžineriją; dalį studijų atliko ETH Ciuriche ir Vengrų bei Vokietijos universitetuose. 1930-aisiais dėl politinės situacijos Europoje emigravo į Jungtines Valstijas, o 1933 m. prisijungė prie Institute for Advanced Study (Prinstone), kur dirbo iki gyvenimo pabaigos.

Pagrindiniai mokslo nuopelnai

  • Matematinė fizika ir kvantinė mechanika: von Neumannas suformulavo kietą matematinį kvantinės mechanikos pagrindą, įvedė operatorių teoriją Hilberto erdvėse ir aprašė tankio matricų (density matrices) formalizmą. Jam priskiriamas ir sąvokos von Neumanno entropija įvedimas kvantinei statistinei mechanikai.
  • Operatorių algebrų teorija: sukūrė pagrindus vadinamoms von Neumanno algebroms (W*-algebroms), kurios dabar yra fundamentali funkcionalinės analizės ir matematinės fizikos dalis.
  • Žaidimų teorija: 1928 m. jis įrodė minimaksinę teoremą žaidimų teorijoje, o kartu su Oskaru Morgensternu parašė įtakingą knygą "Theory of Games and Economic Behavior" (1944), kuri padėjo sukurti modernią ekonomikos ir sprendimų teorijos matematiką.
  • Kompiuteriai ir skaitmeninis skaičiavimas: von Neumannas buvo vienas iš programos saugojimo idėjos (stored-program) kūrėjų; 1945 m. darbai apie EDVAC išryškino architektūrinius principus, kurie vėliau tapo žinomi kaip von Neumanno architektūra. Jis prisidėjo prie ankstyvųjų skaičiavimo mašinų projektavimo ir algoritmų vystymo.
  • Monte Carlo ir skaičiavimo metodai: Los Alamos projekte von Neumannas aktyviai skatino Monte Carlo simuliacijas ir metodus, kurie tapo kertine praktika statistiniams skaičiavimams ir fizikos modeliavimui.
  • Matematinė analizė, ergodika ir matavimų teorija: jo darbai ergodinėje teorijoje, funkcionalinėje analizėje ir matavimų teorijoje gilino supratimą apie chaoso, statistinių procesų ir sistemos ilgaamžiškumo savybes.
  • Kontinuum geometrija ir logika: von Neumannas plėtojo ištisinės geometrijos idėjas ir dirbo su aibių teorijos bei matematinių pagrindų klausimais.
  • Automatai ir savireplikacija: vėliau publikuotuose jo paskaitų ir užrašų rinkiniuose atsispindi idėjos apie ląstelių automatus ir savireprodukuojančias mašinas — temos, kurios vėliau įkvėpė skaitmeninės biologijos ir kompiuterinių modelių vystymą.

Manhattan projekto ir taikomoji veikla

Per Antrąjį pasaulinį karą von Neumannas dirbo Los Alamos laboratorijoje, prisidėjo prie branduolinių ginklų fizikos ir skaičiavimų — ypač prie implozijos tipo sprogmens dizaino analizės bei skaitmeninių metodų taikymo detonaacijos simuliacijoms. Jo darbas ten ir vėliau pakurstė daugelio skaičiavimo technologijų ir numerinių metodų plėtrą.

Asmenybė ir palikimas

Johnas von Neumannas dažnai apibūdinamas kaip nepaprastai produktorius ir universalus mokslininkas: jo gebėjimas greitai suprasti problemas ir formuluoti griežtus sprendimus leido jam persikelti tarp disciplinų – nuo abstrakčios matematikos iki praktinių techninių problemų. Dėl savo talento ir plataus mąstymo jis dažnai vadintas polimatu ar net "stebukladariu".

Mirtis ir įvertinimas

Von Neumannas mirė 1957 m. vasario 8 d. nuo komplikacijų, susijusių su vėžiu. Po mirties jo darbai toliau darė didžiulę įtaką matematikai, fizikai, ekonomikai ir informatikai. Daug koncepcijų, pavadintų jo vardu (pvz., von Neumanno architektūra, von Neumanno algebros, von Neumanno entropija), liudija jo ilgalaikį indėlį į mokslo raidą.

Kur skaityti toliau

Jei domitės giliau, verta skaityti jo klasikinius darbus apie kvantinę mechaniką, žaidimų teoriją bei skaitmeninių mašinų architektūrą, taip pat biografijas ir istorinius tyrimus apie Los Alamos projektą ir ankstyvąją kompiuterių inžineriją.