Joseph Philippe Pierre Yves Elliott Trudeau PC CC CH QC FRSC (1919 m. spalio 18 d. Monrealyje, Kanada - 2000 m. rugsėjo 28 d. Monrealyje, Kanada) - penkioliktasis Kanados ministras pirmininkas XX a. septintajame dešimtmetyje (1968-1979 m.) ir vėliau 1980-1984 m. Šiandien daugelis Kanados piliečių mano, kad jis buvo geriausias visų laikų Kanados ministras pirmininkas. Jo sūnus yra 23-iasis ir dabartinis Kanados ministras pirmininkas Justinas Trudeau.

Ankstyvasis gyvenimas ir išsilavinimas

Pierre Trudeau gimė į žinomą Monrealio šeimą. Jis mokėsi katalikiškame kolegijuje bei vėliau įgijo teisės laipsnį Université de Montréal. Po universitetinių studijų Trudeau gilino žinias užsienyje, studijavo tarpdisciplinines temas ir užmezgė ryšius su tarptautiniais intelektualais. Prieš įsitraukiant į aukštąją politiką jis dirbo advokatu bei dėstytoju ir buvo žinomas kaip intelektualus, kultūringas ir kartais provokuojantis visuomenės veikėjas.

Politinė karjera

Trudeau į Kanados federalinę politiką įžengė 1965 m., tapęs parlamento nariu. 1967–1968 m. jis ėjo Ministro teisingumui (Minister of Justice) pareigas, o 1968 m. tapo Liberalų partijos lyderiu ir laimėjo federalinius rinkimus. Jo jaunatviškas ir charizmatiškas vaizdas sukėlė vadinamąją „Trudeaumania“ – stiprią viešą paramą ir populiarumą partijai.

  • Oficialios dvikalbystės politika: 1969 m. Trudeau vyriausybė priėmė Oficialiųjų kalbų aktą (Official Languages Act), įtvirtinantį anglų ir prancūzų kalbų lygiavertį statusą federalinėje tarnyboje.
  • Multikulturalizmas: 1971 m. jo vyriausybė oficialiai paskelbė multikultūrinės politikos kryptis, skatindama Kanados įvairovės pripažinimą ir apsaugą.
  • Spartinti veiksmai per krizę: 1970 m. rugsėjį–spalį, per vadinamąjį „October Crisis“, Trudeau pasinaudojo karo priemonių aktu (War Measures Act), kad suvaldytų smurtinę FLQ (Front de libération du Québec) veiklą – tai buvo labai ginčytina, bet jam suteikė įvaizdį tvirto federalizmo gynėjo.
  • Konstitucijos patriacija ir Teisių chartija: 1982 m. Trudeau pavyko patriuoti Kanados Konstituciją, kartu priimant Kanados Teisių ir laisvių chartiją (Canadian Charter of Rights and Freedoms), kuri tapo kertiniu šalies teisės ir piliečių teisių dokumentu.
  • Nacionalinė energetikos politika: XX a. pradžioje ir 1980 m. Trudeau vyriausybė įgyvendino Nacionalinę energetikos programą (NEP), kurios tikslas buvo užtikrinti energetinį saugumą ir vidaus kainų kontrolę; ji sukėlė didelį pasipiktinimą Vakarų provincijose, ypač Albertoje.

Politikos stilius ir kritika

Trudeau buvo žinomas kaip intelektualus ir retoriškai stiprus lyderis, kartais provokuojantis socialines normas, turintis liberalias pažiūras asmeninių laisvių srityje. Jis stipriai gynė federacinę Kanados struktūrą prieš secesionistines tendencijas Kvebeke. Tačiau jo centrinės valdžios sprendimai ir kai kurios ekonominės priemonės (pvz., NEP) sulaukė kritikos už pernelyg didelį centralizmą ir nepalankų poveikį tam tikroms provincijoms. Taip pat kritikuotas dėl griežtų veiksmų per October Crisis dėl žmogaus teisių aspektų.

Asmeninis gyvenimas ir paveldas

Privatus Trudeau gyvenimas dažnai buvo visuomenės dėmesio centre. Jis išsiskyrė kaip energingas ir kartais kontraversiškas asmuo. Iš jo sūnaus Justino Trudeau vėliau taip pat tapo Kanados premjeru; kitas sūnus Michel Trudeau žuvo 1998 m. per avariją kalnuose. Pierre Trudeau mirė 2000 m. rugsėjo 28 d. Monrealyje.

Paveldas

Trudeau paliko sudėtingą ir gyvą paveldą: jis stiprino Kanados federalizmą, įtvirtino dvikalbystę ir pilietines teises per Charter, skatino multikultūralizmą ir suformavo šalies modernią tapatybę. Dalis visuomenės jį laiko vienu iš įtakingiausių Kanados lyderių, o kita dalis kritikuoja už kai kurias politines ir ekonomines sprendimų pasekmes. Nepaisant skirtingų vertinimų, Trudeau vaidmuo Kanados istorijoje tebėra reikšmingas ir plačiai aptariamas.