Joseph Jacques Jean Chrétien PC OM CC QC (gimė 1934 m. sausio 11 d.) – Kanados politikas, ilgametis valstybės veikėjas. 1993–2003 m. jis buvo 20-asis Kanados ministras pirmininkas, o 1990–2003 m. – Kanados liberalų partijos lyderis. Per savo politinę karjerą daugiau nei 35 metus jis buvo Kanados Bendruomenių rūmų parlamento narys (MP), o jo įtaka mažai eilinei Kanados politikai ir tarptautiniams sprendimams buvo reikšminga.
Ankstyvas gyvenimas ir išsilavinimas
Chrétienas gimė Shawinigane, Kvebeke, ir užaugo prancūzakalbiame, darbininkų klasės šeimos kontekste. Jis studijavo teisę Lavalio universitete, įgijo teisininko kvalifikaciją ir prieš įžengdamas į nacionalinę politiką dirbo teisininku. Jo paprastas kilmės pasakojimas ir tiesus stilius lėmė, kad rinkėjai dažnai jį vadino „mažuoju iš Shawinigan“ (angl. „The Little Guy from Shawinigan“).
Politinė karjera iki premjero pareigų
Politiku Chrétienas tapo 1963 m., kai pirmą kartą buvo išrinktas į Bendruomenių rūmus. Pjerui Trido (Pierre Trudeau) einant ministro pirmininko pareigas, Chrétienas įgijo svarbias pareigas kabinete. Per savo karjerą jis ėjo tokias pareigas kaip teisingumo ministras, finansų ministras, bei indėnų reikalų ir Šiaurės plėtros ministras. Jis taip pat buvo ministro pirmininko pavaduotojas, kai ministras pirmininkas buvo Džonas Terneris. Šios pareigos suteikė jam didelę patirtį ir matomumą federalinėje politikoje.
Partijos lyderis ir kelias iki premjero posto
1990 m. Chrétienas laimėjo Liberalų partijos lyderio rinkimus ir tapo opozicijos lyderiu. 1993 m. bendruose rinkimuose liberalai laimėjo 177 vietas Bendruomenių rūmuose, o tai reiškė, kad jie buvo didžiausia partija ir galėjo sudaryti vyriausybę. Po rinkimų Chrétienas tapo ministro pirmininku ir pradėjo įgyvendinti savo prioritetus – biudžeto drausmę, federalinių išlaidų peržiūrą ir Kanados vientisumo išsaugojimą.
Ministro pirmininko laikotarpis (1993–2003)
Chrétienas vadovavo šalies vyriausybei tris kadencijas: jis buvo perrinktas 1997 m. ir 2000 m., ir visą laiką, kol buvo ministras pirmininkas, vadovavo daugumos vyriausybei.
Ekonomika ir fiskalinė politika: Jo vyriausybė pabrėžė biudžeto deficitų mažinimą ir viešųjų išlaidų kontrolę. Per 1990–ųjų vidurį ir pabaigą federalinis biudžetas buvo konsoliduotas, o Kanados fiskalinė padėtis gerėjo – tai laikoma vienu iš svarbių Chrétieno administracijos pasiekimų.
Quebec ir konstituciniai klausimai: per Chrétieno vadovavimą valstybė susidūrė su rimtais separatizmo iššūkiais, įskaitant 1995 m. Kvebeko nepriklausomybės referendumą. Vyriausybė aktyviai veikė, kad išsaugotų Kanados vientisumą, o 2000 m. buvo priimtas aiškumo (Clarity) aktas, kuriuo buvo nustatytos sąlygos dėl būsimo referendumo ir secesijos derybų.
Užsienio politika: Chrétienas vadovavo Kanados tarptautiniams veiksmams devintame dešimtmetyje ir pradžioje XXI a. Jo laikais Kanada dalyvavo NATO ir Jungtinių Tautų misijose, taip pat 1999 m. palaikė NATO operacijas Kosovoje. 2003 m., kai Jungtinės Valstijos ruoštis invazijai į Iraką, Chrétienas atsisakė siųsti Kanados karių į šią kampaniją, pareiškęs, kad neturi tarptautinio mandato – šis sprendimas sulaukė tarptautinio dėmesio.
Kontroversijos ir ataskaitos
Per Chrétieno valdymą federalinė vyriausybė pradėjo programą, skirtą stiprinti federalinę buvimą Kvebeke po 1995 m. referendumo (reklamos ir ryšių projektai). Vėliau, po Chrétieno valdymo, ši programa tapo tikslu rūpestingam tyrimui ir viešai kritikai dėl neteisingo lėšų naudojimo – vėliau vadinta „sponsorship scandal“ arba „AdScam“. Išsamesnį tyrimą atliko Gomery komisija, kuri 2004 m. nustatė administracinius trūkumus ir neteisėtus praktikavimus programoje; tai turėjo ilgalaikį poveikį Liberalų partijos reputacijai. Chrétieno asmeninė atsakomybė už iškilusias problemas tapo politiniu ginču ir debatų objektu.
Asmenybė ir vadovavimo stilius
Chrétienas buvo žinomas dėl tiesaus, pragmatiško ir kartais griežto stiliaus. Jis dažnai akcentavo paprastumą ir pasitikėjimą „mažo žmogaus“ balsu. Politinėje arenoje jis pasižymėjo tvirta ištikimybe partijai ir nustatytu požiūriu į federalizmą bei Kanados tęstinumą.
Atsistatydinimas ir vėlesnis gyvenimas
2003 m. Chrétienas išėjo į pensiją. Jį ministro pirmininko ir Liberalų partijos lyderio poste pakeitė Paulas Martinas. Po pasitraukimo iš aktyvios politikos Chrétienas išliko viešame gyvenime per pasisakymus, prisiminimų publikacijas ir dalyvavimą viešuose renginiuose; jo palikimas Kanados politikoje tebėra aptarinėjamas ir vertinamas įvairiai.
Paveldas
Jean Chrétien paliko sudėtingą, tačiau reikšmingą paveldą: jis vadovavo Kanadai svarbiu pereinamuoju periodu, prisidėjo prie federalinio biudžeto stabilizavimo, aktyviai gynė Kanados vientisumą ir priėmė svarbius sprendimus užsienio politikoje. Tuo pačiu metu jo laikotarpis susijęs su skandalais ir partiniais konfliktais, kurie turėjo ilgalaikes politines pasekmes. Istorikai ir politologai vertina jo valdymą tiek dėl pasiekimų, tiek dėl klaidų, o Chrétienas išlieka viena iš svarbiausių Kanados XX a. pabaigos ir XXI a. pradžios politinių figūrų.