Kanados Bendruomenių rūmai (pranc. Chambre des communes) yra Kanados parlamento dalis kartu su suverenu (kuriam atstovauja generalgubernatorius) ir Senatu. Bendruomenių rūmai yra renkama institucija, kurią sudaro 338 nariai, vadinami parlamento nariais (MP). Nariai renkami ne daugiau kaip ketveriems metams vienu metu. Kiekvienas narys renkamas vienoje iš šalies federalinių rinkimų apygardų, kurios paprastai vadinamos ridings.

Bendruomenių Rūmai buvo įsteigti 1867 m., kai 1867 m. Britų Šiaurės Amerikos aktu buvo įkurta Kanados dominija, ir buvo sukurti pagal Didžiosios Britanijos Bendruomenių Rūmų pavyzdį. Bendruomenių rūmai kartais vadinami "žemaisiais rūmais", nors turi daugiau galių nei "aukštieji rūmai" - Senatas. Abu rūmai turi pritarti naujiems įstatymams, tačiau Senatas labai retai atmeta Bendruomenių rūmų priimtus įstatymų projektus (nors Senatas kartais iš dalies keičia įstatymų projektus). Kanados vyriausybė atskaitinga tik Bendruomenių rūmams. Ministras pirmininkas eina pareigas tik tol, kol jį remia Žemieji rūmai.

Kanados Bendruomenių rūmai yra parlamento pastatų centriniame korpuse ant Parlamento kalvos Otavoje, Ontarijuje.

Kitaip nei Jungtinės Karalystės parlamentas, Kanados parlamento įgaliojimai yra riboti, nes provincijų įstatymų leidžiamosios valdžios institucijos turi išimtinę teisę priimti įstatymus dėl kai kurių dalykų.

Iki 1982 m. tik Jungtinės Karalystės parlamentas turėjo teisę keisti Britų Šiaurės Amerikos aktą, kad būtų apsaugotos provincijų įstatymų leidėjų teisės ir įgaliojimai. Tai buvo pakeista Kanados aktu. Kanadoje Britų Šiaurės Amerikos aktas dabar vadinamas Konstitucijos aktu.

Daug Bendruomenių Rūmų darbo atlieka komitetai, kurie tam tikram klausimui nagrinėti gali skirti daugiau laiko nei visi Bendruomenių Rūmai.

Kas sudaro Bendruomenių rūmus ir kaip vyksta rinkimai

Bendruomenių rūmus sudaro 338 parlamento nariai (MP), kiekvienas atstovaujantis vienai federalinei rinkimų apygardai (angl. riding). MP priklauso politinėms partijoms arba yra nepriklausomi. Tradiciškai šalies politinė sistema yra dvisisteminė su keliomis reikšmingomis partijomis, tačiau praktikoje viena partija arba koalicija formuoja vyriausybę.

  • Rinkimai: federalinius rinkimus skelbia generalgubernatorius ministrui pirmininkui patarus. Nors parlamentas teoriškai gali trukti iki penkerių metų pagal Konstituciją, federalinė įstatymai numato fiksuotų rinkimų datų sistemą kas ketverius metus; tačiau rinkimai gali būti rengiami anksčiau.
  • Ministras pirmininkas: paprastai vadovas tos partijos, kuri turi daugiausiai vietų arba sugeba surinkti parlamento paramą, ir jis lieka pareigose tol, kol turi Bendruomenių rūmų pasitikėjimą.

Teisėkūra ir vyriausybės atsakomybė

Bendruomenių rūmai priima įstatymus, kurie paprastai pradėti kaip įstatymų projektai viename iš rūmų (dažniausiai Bendruomenių rūmuose). Įstatymų projektai pereina kelis skaitymus ir komitetų stadijas:

  • Debatai ir balsavimai keliuose skaitymuose.
  • Išnagrinėjimas komitetuose – čia detalizuojami techniniai aspektai ir kviečiami ekspertai.
  • Po priėmimo abiejuose rūmuose įstatymų projektui reikalingas Royal Assent (karališkasis sutikimas), kurį suteikia generalgubernatorius suvereniaus vardu.

Senatas yra antrasis rūmas, kurio nariai skiriami ir nėra renkami; Senatas gali siūlyti pakeitimus arba atidėti įstatymų projektus, bet praktikoje jis retai visiškai blokuoja Bendruomenių rūmų sprendimus. Vyriausybė praranda teisę vykdyti savo programą, jei Bendruomenių rūmai nepatvirtina pagrindinių biudžetų (supply) arba priimtas nepasitikėjimo balsavimas – tada įprastai skelbiami rinkimai arba formuojama nauja vyriausybė.

Parlamento veikla kasdienėje praktikoje

  • Prezidentas (Speaker): vadovauja posėdžiams, užtikrina procedūras ir tvarką rūmuose.
  • Klausimų valanda (Question Period): kasdienė praktika, kai vyriausybė privalo atsakyti į opozicijos ir parlamentarų užduodamus klausimus — svarbus demokratinis kontrolės mechanizmas.
  • Komitetų darbas: daug detalaus darbo atliekama parlamentinių komitetų lygmenyje – jie tiria įstatymų projektus, atliekamus tyrimus, viešas apklausas ir kontrolę.
  • Vykdomosios atsakomybė: ministrai yra atsakingi Bendruomenių rūmams ir turi aiškiai paaiškinti savo sprendimus bei politiką.

Istorija ir konstitucinė padėtis

Bendruomenių rūmai buvo įsteigti 1867 m. kartu su Britų Šiaurės Amerikos aktu (vėliau – Konstitucijos aktu). Iki 1982 m. teisę keisti šį aktą turėjo Jungtinės Karalystės parlamentas; 1982 m. priimtas Konstitucijos aktas perkėlė įgaliojimus pačiai Kanadai ir nustatė konstitucinius pakeitimus bei vykdymo mechanizmus.

Kanados federalinė sistema skiria įgaliojimus tarp federalinės valdžios ir provincijų: kai kurios sritys (pvz., sveikatos priežiūra, švietimas tam tikra prasme) yra daugiausia provincijų atsakomybė, todėl Bendruomenių rūmų įgaliojimai šiuo klausimu yra riboti.

Parlamentas ir visuomenė

Bendruomenių rūmai atstovauja piliečiams per jų išrinktus MP, ir piliečiai gali kreiptis į savo atstovus su problemomis, peticijomis ar prašymais. Parlamento darbas yra viešas ir dažnai transliuojamas, o dokumentai bei komitetų posėdžių medžiaga skelbiama internete, kad visuomenė galėtų sekti sprendimų priėmimą.

Apmūsų tikslas – užtikrinti, kad vyriausybė vykdytų savo įsipareigojimus ir veikė skaidriai; Bendruomenių rūmai yra pagrindinė institucija, kuri šią priežiūrą vykdo demokratiniu keliu.