Golda Meir – pirmoji ir vienintelė Izraelio ministrė pirmininkė (1898–1978)
Golda Meir — pirmoji ir vienintelė Izraelio ministrė pirmininkė: gyvenimas, politinė karjera, Jom Kipuro karas ir 1972 m. Miuncheno olimpiados tragedija.
Golda Meir (tariama [Gol-da My-ear]; hebrajiškai: גולדה מאיר, arab: جولدا مائير, gimusi 1898 m. gegužės 3 d., mirusi 1978 m. gruodžio 8 d.; jaunystėje kartais vartota pavardė Golda Myerson) – ketvirtoji Izraelio valstybės ministrė pirmininkė ir viena žymiausių XX a. Izraelio politikų.
Golda Meir gimė Imperijos Rusijoje (dabar Ukraina) žydų šeimoje. Jauna su šeima emigravo į Jungtines Amerikos Valstijas, kur aktyviai įsitraukė į sionistinį ir darbininkų judėjimą. 1917 m. ištekėjo už Morris Myerson; pora vėliau persikėlė į Palestiną (tuomet — Britų mandatas). Meir prisidėjo prie žydų bendruomenės kūrimo, dirbo su organizacijomis, kurios rūpinosi imigrantų integracija, socialine apsauga ir darbininkų teisėmis. Ji buvo viena iš 1948 m. nepriklausomos Izraelio Nepriklausomybės deklaracijos signatarų.
Politikoje Meir užėmė kelias svarbias pareigas. Po valstybės įkūrimo ji vadovavo Darbo ministerijai ir socialinės apsaugos programoms, ypač daug dėmesio skirdama naujų atvykėlių apgyvendinimui ir socialiniam saugumui. Vėliau ji ėjo užsienio reikalų ministro pareigas, o 1969 m. kovo 17 d. Golda Meir tapo Izraelio ministre pirmininke. Dėl savo atviros, tiesmukos laikysenos ir kartais griežtų pareiškimų ji ilgai buvo vadinama Izraelio politikos "geležine ledi" (tvirto charakterio moterimi) – šis epitetas prigijo dar prieš jam tapus apibūdinimu, susijusiu su Didžiosios Britanijos premjere Margaret Thatcher.
Goldos Meir premjeravimo laikotarpio reikšmingiausi įvykiai buvo 1972 m. Miuncheno vasaros olimpinėse žaidynėse įvykęs Izraelio sportininkų nužudymas ir 1973 m. Jom Kipuro karas. Pastarasis karas ypač smarkiai paveikė Izraelį ir atskleidė žvalgybos bei pasirengimo spragas. Kilus kritikai dėl karo pradžioje padarytų klaidų, buvo sudaryta tyrimų komisija (Agranat komisija), kuri nustatė rimtų žvalgybos trūkumų, tačiau komisijos išvados nebuvo vienareikšmės dėl tiesioginės Meir asmeninės kaltės. Vis dėlto politinis spaudimas ir visuomenės pasipiktinimas lėmė jos sprendimą pasitraukti: 1974 m. ji atsistatydino iš premjerės pareigų ir buvo pakeista Yitzhak Rabin.
Golda Meir paliko ryškią politinę ir visuomeninę palikimą: ji prisidėjo prie valstybės institucijų kūrimo, socialinių programų plėtros ir užsienio politikos formavimo. Ji buvo pirmoji ir iki šiol vienintelė Izraelio ministrė pirmininkė moteris ir trečioji moteris pasaulyje, tapusi vyriausybės vadove. Jos vadovavimo stilius – ryžtingas, tiesus ir kartais kontroversiškas – suformavo jos viešą įvaizdį ir istorijos vertinimą.
Asmeniniame gyvenime Golda Meir buvo žinoma kaip atsidavusi šeimai ir politikai; po pasitraukimo iš aktyvios politikos ji liko visuomenės veikėja ir kol kas prisimenama kaip vienas svarbiausių Izraelio XX a. lyderių. Mirė 1978 m.; jos atmintis pagerbiama tiek Izraelyje, tiek tarptautinėje istorinėje literatūroje.
Prieš tapdama ministre pirmininke
Jos gimimo vardas buvo Golda Mabovič (ukrainiečių kalba Голда Мабович). Ji gimė Kijeve, buvusioje Rusijos imperijoje (dabartinėje Ukrainoje), jos tėvai buvo Blumė Naidič ir Mošė Mabovičius, dailidė. Šeima persikėlė į Milvokį (Viskonsino valstija, JAV). Jos tėvas susirado staliaus darbą, o motina vadovavo maisto prekių parduotuvei. Būdama aštuonerių metų, ji jau buvo paskirta prižiūrėti parduotuvę, kai motina eidavo į turgų pirkti prekių.
Būdama 14 metų Golda mokėsi North Division vidurinėje mokykloje ir dirbo ne visą darbo dieną. Motina norėjo, kad ji paliktų mokyklą ir ištekėtų, bet ji to nepadarė. Ji pabėgo iš namų, nusipirko traukinio bilietą į Denverį, Kolorado valstijoje, ir išvyko gyventi pas ištekėjusią seserį Šeiną Korngold. Korngoldų namuose vyko vakariniai susirinkimai, kuriuose Meir sužinojo apie žydų troškimą turėti savo valstybę, literatūrą, moterų teises, profesines sąjungas ir kt. Denveryje ji taip pat susipažino su Morisu Meirsonu, ženklų dailininku, už kurio ištekėjo būdama 19 metų.
Būdamas ministru pirmininku
Du didžiausi įvykiai, nutikę jai einant premjerės pareigas, buvo teroristų grupuotės "Juodasis rugsėjis" įvykdytas vienuolikos Izraelio sportininkų nužudymas 1972 m. vasaros olimpinėse žaidynėse ir 1973 m. spalio mėn. dvidešimt dienų trukęs Jom Kipuro karas tarp Izraelio ir arabų valstybių, vadovaujamų Egipto ir Sirijos.
Kadencijos pabaiga
Jom Kipuro karas vyko 1973 m. spalio 6-26 d. ir jame dalyvavo grupė arabų šalių, vadovaujamų Sirijos ir Egipto, prieš Izraelį. Izraelis buvo nustebintas puolimo, o po Jom Kipuro karo vyriausybei buvo užduodami klausimai dėl to, kad Izraelis nebuvo pasirengęs karui. Grupė žmonių, kurių buvo paprašyta ištirti šį karą, nusprendė, kad tai nebuvo Meiro kaltė. Jos politinė partija 1973 m. gruodį laimėjo rinkimus, tačiau 1974 m. balandžio 11 d. Meir nustojo būti ministre pirmininke, nes manė, kad to nori Izraelio žmonės. Po jos 1974 m. birželio 3 d. ministru pirmininku tapo Icchakas Rabinas.
1975 m. už nuopelnus Izraelio valstybei Meir buvo apdovanota Izraelio premija.
Mirtis
1978 m. gruodžio 8 d. Golda Meir mirė nuo vėžio Jeruzalėje, būdama 80 metų. 1978 m. gruodžio 12 d. ji buvo palaidota Helkat Gdolei Ha'uma Herclio kalne Jeruzalėje.
Goldos Meir kapas ant Herclio kalno
Klausimai ir atsakymai
K: Kas buvo Golda Meir?
A: Golda Meir buvo ketvirtoji Izraelio valstybės ministrė pirmininkė ir trečioji pasaulyje moteris ministrė pirmininkė.
K: Kada Golda Meir tapo Izraelio ministre pirmininke?
A: Golda Meir Izraelio ministre pirmininke tapo 1969 m. kovo 17 d.
Klausimas: Kokia buvo Goldos Meir pravardė Izraelio politikoje?
A: Apie Goldą Meir buvo sakoma, kad ji Izraelio politikoje yra "geležinė ledi" (tvirtų pažiūrų moteris).
K: Kokie svarbiausi įvykiai įvyko Goldai Meir einant premjerės pareigas?
A: Vienuolika Izraelio sportininkų nužudymas 1972 m. vasaros olimpinėse žaidynėse ir 1973 m. Jom Kipuro karas buvo du didžiausi įvykiai jos, kaip ministrės pirmininkės, laikotarpiu.
K: Ar Golda Meir buvo pirmoji Izraelio ministrė pirmininkė moteris?
A: Taip, Golda Meir buvo pirmoji ir kol kas vienintelė Izraelio ministrė pirmininkė.
K: Kodėl Golda Meir paliko Izraelio ministrės pirmininkės postą?
A: Jom Kipuro karo metu kilo klausimų dėl jos vadovavimo karui, ir nors buvo nustatyta, kad ji nėra kalta dėl karo problemų, G. Meir paliko savo postą.
K: Koks buvo pirminis Goldos Meir vardas prieš jai jį pakeičiant?
A: Golda Meir gimė Golda Mabovič, o 1917 m. ji pasikeitė vardą į Golda Myerson, kurį naudojo iki 1956 m.
Ieškoti