Golda Meir (tariama [Gol-da My-ear]; hebrajiškai: גולדה מאיר, arab: جولدا مائير, gimusi 1898 m. gegužės 3 d., mirusi 1978 m. gruodžio 8 d.; jaunystėje kartais vartota pavardė Golda Myerson) – ketvirtoji Izraelio valstybės ministrė pirmininkė ir viena žymiausių XX a. Izraelio politikų.
Golda Meir gimė Imperijos Rusijoje (dabar Ukraina) žydų šeimoje. Jauna su šeima emigravo į Jungtines Amerikos Valstijas, kur aktyviai įsitraukė į sionistinį ir darbininkų judėjimą. 1917 m. ištekėjo už Morris Myerson; pora vėliau persikėlė į Palestiną (tuomet — Britų mandatas). Meir prisidėjo prie žydų bendruomenės kūrimo, dirbo su organizacijomis, kurios rūpinosi imigrantų integracija, socialine apsauga ir darbininkų teisėmis. Ji buvo viena iš 1948 m. nepriklausomos Izraelio Nepriklausomybės deklaracijos signatarų.
Politikoje Meir užėmė kelias svarbias pareigas. Po valstybės įkūrimo ji vadovavo Darbo ministerijai ir socialinės apsaugos programoms, ypač daug dėmesio skirdama naujų atvykėlių apgyvendinimui ir socialiniam saugumui. Vėliau ji ėjo užsienio reikalų ministro pareigas, o 1969 m. kovo 17 d. Golda Meir tapo Izraelio ministre pirmininke. Dėl savo atviros, tiesmukos laikysenos ir kartais griežtų pareiškimų ji ilgai buvo vadinama Izraelio politikos "geležine ledi" (tvirto charakterio moterimi) – šis epitetas prigijo dar prieš jam tapus apibūdinimu, susijusiu su Didžiosios Britanijos premjere Margaret Thatcher.
Goldos Meir premjeravimo laikotarpio reikšmingiausi įvykiai buvo 1972 m. Miuncheno vasaros olimpinėse žaidynėse įvykęs Izraelio sportininkų nužudymas ir 1973 m. Jom Kipuro karas. Pastarasis karas ypač smarkiai paveikė Izraelį ir atskleidė žvalgybos bei pasirengimo spragas. Kilus kritikai dėl karo pradžioje padarytų klaidų, buvo sudaryta tyrimų komisija (Agranat komisija), kuri nustatė rimtų žvalgybos trūkumų, tačiau komisijos išvados nebuvo vienareikšmės dėl tiesioginės Meir asmeninės kaltės. Vis dėlto politinis spaudimas ir visuomenės pasipiktinimas lėmė jos sprendimą pasitraukti: 1974 m. ji atsistatydino iš premjerės pareigų ir buvo pakeista Yitzhak Rabin.
Golda Meir paliko ryškią politinę ir visuomeninę palikimą: ji prisidėjo prie valstybės institucijų kūrimo, socialinių programų plėtros ir užsienio politikos formavimo. Ji buvo pirmoji ir iki šiol vienintelė Izraelio ministrė pirmininkė moteris ir trečioji moteris pasaulyje, tapusi vyriausybės vadove. Jos vadovavimo stilius – ryžtingas, tiesus ir kartais kontroversiškas – suformavo jos viešą įvaizdį ir istorijos vertinimą.
Asmeniniame gyvenime Golda Meir buvo žinoma kaip atsidavusi šeimai ir politikai; po pasitraukimo iš aktyvios politikos ji liko visuomenės veikėja ir kol kas prisimenama kaip vienas svarbiausių Izraelio XX a. lyderių. Mirė 1978 m.; jos atmintis pagerbiama tiek Izraelyje, tiek tarptautinėje istorinėje literatūroje.
