1973 m. Jom Kipuro (Spalio) karas: Izraelis prieš Egiptą ir Siriją
1973 m. Jom Kipuro karas: detalus Izraelio, Egipto ir Sirijos konflikto chronologinis aprašymas — priežastys, stambūs mūšiai ir geopolitinės pasekmės. Sužinokite visą istoriją.
Jom Kipuro karas (taip pat žinomas kaip Ramadano karas ir Spalio karas) buvo karas tarp Izraelio ir kelių arabų valstybių, vadovaujamų Egipto ir Sirijos. Karas prasidėjo 1973 m. spalio 6 d., žydų Jom Kipuro atgailos dieną, tuo pačiu metu vykstant Ramadano mėnesiui. Karo pabaiga fiksuojama spalio pabaigoje (ceasefire įsigaliojo pagal JT sprendimą), tačiau kovos ir diplomatija tęsėsi ilgiau.
Priežastys ir tikslai
Po 1967 m. Šešių dienų karo Izraelis okupuotomis laikė Sinajaus pusiasalį (anksčiau priklausiusį Egiptui) ir Golano aukštumas (anksčiau priklaususias Sirijai). 1973 m. Egipto prezidentas Anvaras Sadatas ir Sirijos vadovybė siekė atgauti prarastas teritorijas ir spausti Izraelį politinėms deryboms. Sirijos tikslas buvo visiškai atstatyti kontrolę Golano aukštumų srityje; Egiptas norėjo sugrąžinti bent dalį Sinajaus ir taip pagerinti savo derybinę padėtį. Sadatas ypač rėmė idėją, kad ribotas kariniais veiksmais pasiektas pergalių tikslas padidins diplomatinį spaudimą Izraeliui.
Karo eiga
Spalio 6 d. koordinuotu Egipto ir Sirijos puolimu buvo panaudotas staigumas: Egiptas kirto Sueco kanalą ir per pirmąsias dienas įsitvirtino Sinajuje, o Sirija puolė į Golano aukštumas. Pradiniu etapu Izraelis patyrė rimtų praradimų — arabų pajėgos pasiekė reikšmingų laimėjimų ir Izraelis buvo priverstas gintis sudėtingomis sąlygomis.
Golano frontas
Sirijos puolimas pirmaisiais karo etapais buvo sėkmingas, tačiau vėliau Izraelio ginkluotosios pajėgos surengė kontrataką. IDF veržėsi į priekį ir netgi priartėjo maždaug 40 km iki Sirijos sostinės Damasko, nors pilnas Sirijos pajėgų išstūmimas taip pat atnešė didelius nuostolius abiem pusėms. Į konfliktą regione įsitraukė ir kitos arabų valstybės — pavyzdžiui, Irakas (minimas originaliame tekste) — remdamos Siriją tiek kariniais, tiek politiniais veiksmais.
Sinajaus frontas ir Izraelio kontratakos
Egipto persvara Sinajuje leidžia jiems įsiveržti į Izraelio kontroliuojamą teritoriją. Iš pradžių Izraelio bandymai greitai atstatyti gynybą buvo nesėkmingi. Tačiau kitame etape Izraelis surengė efektyvias kontrpuses, kurios leido IDF paitrekti už Sueco kanalo centro, suskirstyti Egipto pajėgas ir įkalinti dideles jų grupes rytinėje kanalo pusėje. Izraelio kariuomenė pasiekė Pietinį Sinajų ir priartėjo iki teritorijų už maždaug 100 km nuo Kairo, bet bandymai užimti miestą Suecą ne visada pasiteisino ir susidūrė su stipriu pasipriešinimu.
Tarptautinė reakcija ir karinės tiekimo operacijos
Karas greitai įgavo tarptautinį mastą: siautėjant kovoms abi supervalstybės — Jungtinės Valstijos ir Sovietų Sąjunga — aktyviai rėmė savo sąjungininkus. Jungtinės Amerikos Valstijos paskelbė ir vykdė plataus masto oro pašarų operaciją į Izraelį, kad aprūpintų jį kovine įranga ir šaudmenimis. Originaliame tekste minima operaciją "Niklo žolė", kuri žinoma anglų kalba kaip "Operation Nickel Grass" — tai buvo svarbus logistinis tiekimas, be kurio Izraelio gynybinės ir kontratakos operacijos būtų buvusios sunkesnės. Henris Kisindžeris (Henry Kissinger) vėliau yra sakęs apie JAV paramą: "Amerika išgelbėjo jus per Jom Kipuro karą".
Tuo pat metu Sovietų Sąjunga teikė karinę ir politinę paramą Egipto bei Sirijos vyriausybėms. Intensyvėjanti supervalstybių įtampa sukėlė didelį susirūpinimą, o tam tikrais momentais situacija artėjo prie platesnio konfrontacijos; buvo viešai aptariamos ir grėsmės, susijusios su aukštesnės parengties karine pozicija.
Paliaubos ir diplomatija
Jungtinės Tautos ir tarptautinė bendruomenė spaudė šalis priimti paliaubas; Saugumo Taryba priėmė rezoliuciją, raginančią tučtuojau nutraukti kovą. Paliaubos kartais būdavo pažeidžiamos — pavyzdžiui, kai Izraelio kariuomenė įsiveržė giliau į Sinajų ar užėmė strategines pozicijas — tačiau diplomatijos pastangos po karo galiausiai atvedė prie ilgesnio laikotarpio derybų, kurių rezultatas vėliau lėmė 1978 m. Camp David taikos procesą tarp Egipto ir Izraelio.
Pasekmės
Karo pasekmės buvo reikšmingos politiniu, militariniu ir ekonominiu požiūriu:
- Militariniai padariniai: abiem pusems karas atnešė didelius nuostolius ir rodė, kad užsitęsusios okupacijos ir saugumo sprendimai gali sukelti netikėtų iššūkių. Karo metu tapo akivaizdu, kad oro gynybos sistemos (ypač sovietinės gamybos SAM sistemos) ir karinė logistika turi esminę reikšmę moderniame kare.
- Diplomatiniai padariniai: karas paskatino naują derybų etapą tarp Egipto ir Izraelio, o vėlesni rezultatai (įskaitant Camp David susitarimus) pakeitė regiono politiką.
- Tarptautinė įtaka: konfliktas parodė, kaip vietinis karas gali išprovokuoti supervalstybių įsitraukimą ir sukelti pasaulinę energetinę bei politinę krizę — vėliau 1973 m. OPEC paskelbė naftos embargo kai kurioms šalimis, kurios rėmė Izraelį, kas sukėlė pasaulinę energijos krizę.
- Žmonių aukos: abiejose pusėse žuvo tūkstančiai karių ir civilių, o dar daugiau buvo sužeista arba priversta palikti namus; tai turėjo ilgalaikes socialines ir ekonomines pasekmes.
Istorinė reikšmė
Jom Kipuro karas parodė, kad šiuolaikinis konfliktas Artimuosiuose Rytuose gali greitai tapti tarptautinio masto krize. Karas paskatino Jungtinių Valstijų ir Sovietų Sąjungos diplomatines pastangas užkirsti kelią platesnei konfrontacijai ir prisidėjo prie politinių permainų regione, galiausiai vedusių prie taikos derybų tarp Egipto ir Izraelio. Daugeliu atžvilgių 1973 m. konfliktas tapo svarbiu posūkiu tiek karinės doktrinos, tiek geopolitikos kontekste.
Šio teksto tikslas — pateikti platesnį ir aiškesnį karo aplinkybių, eigos ir pasekmių aprašymą, išlaikant originalius nuorodų elementus.
Pabaiga
Karas baigėsi 1973 m. spalio 26 d. Po karo Egiptas ir Izraelis vedė derybas. Jie susitarė atskirti savo pajėgas. Pagal susitarimą Izraelis pasitraukė už Sueco kanalo. Egipto pajėgos liko Sinajaus pusiasalyje netoli kanalo ir nesitraukė iš užimtų vietų. Pagal susitarimą Sinajaus pusiasalyje tarp Egipto ir Izraelio pajėgų buvo didelis atstumas.
Izraelis taip pat vedė derybas su Sirija ir sutiko pasitraukti iš Sirijoje užgrobtų vietų, tačiau liko Golano aukštumose. Egiptas ir Izraelis tęsė derybas ir 1979 m. pasirašė Egipto ir Izraelio taikos sutartį. Šia sutartimi tarp Izraelio ir Egipto buvo sudaryta taika, o Izraelis pasitraukė iš viso Sinajaus pusiasalio ir grąžino jį Egiptui. Sutartis galioja iki šiol. Karo metu Izraelis buvo vadinamas nugalėtoju, o arabų šalys - pralaimėjusiomis, nors tikros karinės pergalės taip ir nebuvo pasiekta; tai buvo karinė "aklavietė" (kai niekas nelaimėjo ir niekas nepralaimėjo). Tačiau karas buvo politinė arabų, ypač Egipto, pergalė. Kita vertus, sirai nemėgsta kalbėti apie karą, nes didžiąją jo dalį laikė pralaimėjimu, o ne pergale ar aklaviete.
Klausimai ir atsakymai
Klausimas: Kaip dar vadinamas Jom Kipuro karas?
A: Jom Kipuro karas dar vadinamas Ramadano karu ir Spalio karu.
K: Kada vyko šis karas?
A: Karas vyko 1973 m. spalio 6-24 d.
K: Kurią dieną prasidėjo karas?
A: Karas prasidėjo 1973 m. žydų atgailos dieną Jom Kipur.
K: Kurį mėnesį vyko šis karas?
A: Šis karas vyko musulmonų Ramadano mėnesį.
K: Kodėl Egiptas ir Sirija užpuolė Izraelį?
A: Egiptas ir Sirija užpuolė Izraelį po to, kai 1967 m. Izraelis užėmė Sinajaus pusiasalį ir Golano aukštumas iš Egipto, norėdami atgauti savo žemes iš Izraelio.
K: Kiek laiko prireikė, kad šis konfliktas būtų išspręstas?
A: Šis konfliktas buvo išspręstas per 18 dienų, 1973 m. spalio 6-24 d.
K: Ar šiame konflikte, be Izraelio, Egipto ir Sirijos, dalyvavo dar kitos šalys?
Atsakymas: Ne, šiame konflikte dalyvavo tik šios trys šalys.
Ieškoti