Grigori Rasputin
Grigorijus Jefimovičius Rasputinas (/ræˈspjuːtɪn/; rus. Григо́рий Ефи́мович Распу́тин [ɡrʲɪˈɡorʲɪj jɪˈfʲiməvʲɪtɕ rɐˈsputʲɪn]; 1869 m. sausio 22 d. - 1916 m. gruodžio 30 d. (O.S. gruodžio 17 d.) - rusų valstietis, mistinis tikėjimo gydytojas. Jis buvo ne vienuolis, gyvenęs vienuolyne, o religinis piligrimas. 1904 m. atvyko į sostinę Sankt Peterburgą. Caras ir carienė daug kartų kalbėjosi su Rasputinu ir prašė patarimo, nes jis tapo jų dvasiniu vadovu.
Rasputinas darė didelę įtaką carienei Aleksandrai, imperatoriškosios Rusijos imperatoriaus Nikolajaus II žmonai. Aleksandra tikėjo, kad Rasputinas yra atsakymas į jos rūpesčius. Jos vienintelis sūnus, sosto įpėdinis caras Aleksejus, labai sirgo. Jis sirgo hemofilija. Dėl jos smarkiai kraujavo ir kaskart nukritus jam skaudėdavo kirkšnis ir kojas. Rasputinas nuramino berniuką ir tėvus. Nuo tada Aleksandra tikėjo, kad Rasputinas yra vienintelis žmogus, kuris savo maldomis gali išgydyti jos sūnų.
Dėl to caras ir jo šeima ėmė labiau pasitikėti Rasputinu priimant svarbius politinius sprendimus. Rasputinas nepalaikė caro, kai šis nusprendė vesti šalį į Pirmąjį pasaulinį karą. 1914 m. liepą, viešėdamas savo gimtajame kaime, jis buvo peiliu subadytas į pilvą sąmokslininkės Chionijos Gusevos. Po septynių savaičių Rasputinas pasveiko ir grįžo į sostinę. Ten jis gyveno su dviem dukterimis, kurios sostinėje lankė mokyklą.
1915 m. rugpjūtį caras nusprendė pats vadovauti šalies kariuomenei ir pakeisti savo pusbrolį didįjį kunigaikštį Nikolajų. Beveik niekas jo nepalaikė, išskyrus Aleksandrą ir Rasputiną. Daugelis Rusijos politikų ir didikų ėmė labai nerimauti dėl Rasputino įtakos. Kol caras buvo fronte, Aleksandra ir Rasputinas priėmė daug blogų sprendimų. Jie pasiūlė carui, itin droviam ir silpnavališkam, pakeisti kelis ministrus taiką palaikančiais ministrais. 1916 m. pabaigoje imperinė Rusija buvo chaotiškos būklės. Didžiuosiuose miestuose beveik nebuvo ką valgyti ar šildytis. Visi traukiniai buvo naudojami kariuomenei aprūpinti. Kai kurie politikai parlamente nusprendė užpulti Aleksandrą ir Rasputiną. Jų tikslas buvo tęsti karą, nors buvo patirta didelių nuostolių, trūko ginklų ir amunicijos.
1916 m. gruodžio 30 d. naktį Rasputinas buvo nuvestas į Jusupovo rūmų rūsį. Jam buvo pasiūlyta vyno. Kai jis išgėrė, kunigaikštis Feliksas Jusupovas jį du kartus nušovė. Vienas šūvis pataikė į dešinį inkstą, o paskui į stuburą. Jis užlipo keliais laiptais ir pro galines duris išlindo iš rūmų. Rasputinas buvo nušautas dar kartą kieme. Kad įsitikintų, jog jis mirė, iš arti šovė jam į kaktą. (Niekas nežino, kas paleido šį šūvį.) Didysis kunigaikštis Dmitrijus nuvarė sąmokslininkus prie Nevos upės. Ten jie numetė jo kūną nuo tilto. Tuo tarpu kunigaikštis Feliksas užmušė savo mėgstamą šunį, kad kieme paslėptų kraują. Po kelių dienų Rasputino kūnas, visiškai sušalęs, buvo rastas įstrigęs lede. Kitą dieną lavonas buvo palaidotas parke prie Aleksandro rūmų. Po Vasario revoliucijos naujieji vadovai nusprendė iškasti jo kūną, kad jis netaptų garbinimo vieta; galiausiai jį sudegino.
Klausimai ir atsakymai
K: Kas buvo Grigorijus Jefimovičius Rasputinas?
A: Grigorijus Jefimovičius Rasputinas buvo rusų valstietis ir mistinis tikėjimo gydytojas.
K: Kur jis gyveno?
Atsakymas: Jis negyveno vienuolyne, o gyveno kaip religinis piligrimas.
K: Kada jis atvyko į Sankt Peterburgą?
A: Į sostinę Sankt Peterburgą jis atvyko 1904 m.
K: Kokie santykiai jį siejo su caru ir cariene?
A: Caras ir carienė daug kartų kalbėjosi su Rasputinu ir prašė jo patarimų, todėl jis tapo jų dvasiniu vadovu.
K: Kiek metų buvo Rasputinui, kai jis mirė?
A: Rasputinas mirė 1916 m. gruodžio 30 d. (O.S. gruodžio 17 d.), būdamas 47 metų amžiaus.
K: Kada gimė Rasputinas?
A: Jis gimė 1869 m. sausio 22 d. (sausio 9 d.).
