Grigorijus Rasputinas (1869–1916) – rusų mistikas, carinės Rusijos patarėjas
Grigorijus Rasputinas (1869–1916) – kontroversiškas rusų mistikas ir carinės Rusijos patarėjas; galinga įtaka carei, hemofilijos gydymo mitas, politiniai skandalai ir tragiška mirtis.
Grigorijus Jefimovičius Rasputinas (/ræˈspjuːtɪn/; rus. Григо́рий Ефи́мович Распу́тин [ɡrʲɪˈɡorʲɪj jɪˈfʲiməvʲɪtɕ rɐˈsputʲɪn]; 1869 m. sausio 22 d. - 1916 m. gruodžio 30 d. (O.S. gruodžio 17 d.) buvo rusų valstietis ir gerai žinomas mistinis, kuriam daugelis priskyrė stebuklingų gydymo sugebėjimų. Kilęs iš Sibiro kaimo (gimė Pokrovskoje kaime, Tiumenės gubernijoje), Rasputinas nebuvo oficialus vienuolis, nors dažnai vadintas dvasiniu vyresniuoju ar starecu; gyveno daugiau kaip religinis piligrimas, lankė šventąsias vietas ir pritraukė pasekėjų dėl savo karštų pamokslų, asketiškų praktikų ir reputacijos kaip „gydytojo per maldą“.
Kelias į Peterburgą ir santykiai su carų šeima
1904 m. Rasputinas atvyko į sostinę Sankt Peterburgą, kur netrukus susipažino su aukštuomenės atstovais ir dalyvavo įvairiuose religiniuose susibūrimuose. Jo asmenybė — charizma, nekonvencinis elgesys, audringas asmeninis gyvenimas ir, kartu, gebėjimas raminamai elgtis su sergančiais — sudomino daug žmonių. Carienė Aleksandra, imperatoriaus Nikolajaus II žmona, ypač pasidavė Rasputino įtakai: ji manė, kad jo maldos ir dvasinis artumas gali padėti išgelbėti jos vienintelį sūnų, sosto įpėdinį carų Aleksejų, kuris sirgo hemofilija — kraujavimo liga, dėl kurios smarkiai kraujuodavo net patyręs smūgį ar sužeidimą.
Pagal pasakojimus, Rasputinas dažnai nuramindavo berniuką ir jo šeimą savo draugišku bendravimu bei raminančiomis maldomis. Dėl to Aleksandra ėmė manyti, kad jis yra ypatingas ir vienintelis, galintis praktiškai padėti jų šeimai. Tai dar labiau sustiprino Rasputino įtaką rūmuose ir sukėlė nerimą daugelyje politinių sluoksnių.
Paveikumas politikoje ir Pirmasis pasaulinis karas
Dėl didėjusio Rasputino artumo imperialinei šeimai, ypač kai caras ilgai buvo fronte, jo nuomonė ir neformalus patarimas tapo svarbūs sprendžiant valstybinio lygio reikalus. Rasputinas nepritarė caro sprendimui įsitraukti į Pirmąjį pasaulinį karą, tačiau jo politinė įtaka pasireiškė ir tuo, kad drauge su Aleksandra prisidėjo prie vyravimo ministerijų ir kitų svarbių postų keitimo — sprendimų, kuriuos kritikai laiko klaidingais. 1915 m. rugpjūtį, kai caras nusprendė pats vadovauti kariuomenei ir pakeisti savo pusbrolį didįjį kunigaikštį Nikolajų, Rasputinas buvo vienas iš nedaugelio viešai reiškusių paramą šiam žingsniui.
Tai sukėlė pasipiktinimą tarp politikų, karininkų ir žemesniosios bei aukštesniosios aristokratijos: daugelis laikė Rasputiną neatsakingu už valstybės reikalus ir kaltino jį sunaikinimu autoriteto rūmuose. Kai caras buvo fronte, o Aleksandra liko valdžią vykdyti namuose, įtampa išaugo — jie priėmė sprendimus, kurie daug kam atrodė nekompetentingi arba palankūs netinkamiems asmenims. 1916 m. Rusija susidūrė su rimtomis vidaus problemomis: trūkumai maisto, kuro ir transporto srityse, masinės nepasitenkinimo bangos didmiesčiuose ir, bendrai, didėjantis visuomenės nuovargis nuo karo.
Rasputino smurtiniai išpuoliai ir sveikata
Rasputinas nebuvo vienareikšmiškai mylimas; jam buvo priskiriami įvairūs amoraliniai elgesiai, smarkios gėrimo polinkis bei seksualinio pobūdžio kaltinimai. 1914 m. liepą, viešėdamas savo gimtajame kaime, jis buvo peiliu subadytas į pilvą sąmokslininkės Chionijos Gusevos. Po septynių savaičių jis, priešingai lūkesčiams, pasveiko ir sugrįžo į sostinę, kur gyveno su dviem dukterimis, kurios ten lankė mokyklą.
Nužudymas, jo eiga ir pasekmės
1916 m. gruodžio 30 d. (O.S. gruodžio 17 d.) naktį Rasputinas buvo pakviestas į Jusupovo rūmų rūsį. Ten sąmokslininkai, siekę atitraukti jo įtaką valstybės reikalams ir, pasak jų, „išgelbėti Rusiją“, suplanavo nužudymą. Jam buvo pasiūlyta vyno ir maisto — pagal kai kuriuos liudijimus, maistas galėjo būti užnuodytas — tačiau detalių apie nuodijimą liudijimai prieštaringi. Kunigaikštis Feliksas Jusupovas šaudė į Rasputiną du kartus; vienas šūvis pataikė į dešinį inkstą, kitas į stuburą. Nepaisant to, Rasputinas sugebėjo užlipti laiptais ir pasprukti pro galines duris; sąmokslininkai jį pavijo kieme ir dar kartą nušovė. Vėliau, norėdami būti tikri, kad jis negyvas, iš arti buvo paleistas šūvis į kaktą (pagal kai kuriuos liudijimus, kas tai padarė — ne visi sąmokslininkai vieningai prisipažino).
Didysis kunigaikštis Dmitrijus nuvarė sąmokslininkus prie Nevos upės, kur jie numetė Rasputino kūną nuo tilto. Po kelių dienų Rasputino kūnas, visiškai sušalęs, buvo rastas įstrigęs lede. Autopsijos metu gydytojai nustatė, kad jo plaučiuose aptikta vandens — tai leido kai kuriems manyti, kad jis galėjo būti dar gyvas, kai buvo panardintas į vandenį. Kitą dieną lavonas buvo palaidotas parke prie Aleksandro rūmų. Po Vasario revoliucijos naujieji vadovai nusprendė iškasti jo kūną, kad vieta nesivirstų garbinimo ar religinio kulto objektu; vėliau jis buvo sudegintas.
Įtaka, mitai ir istorinė vertinimo kaita
Rasputinas tapo vienu iš labiausiai mitų ir prieštaringai vertinamų asmenybių Rusijos istorijoje. Jis buvo kaltinamas viskuo — nuo moralinio nusiskundimo iki valstybės griūties priežasčių — tačiau istorikai pabrėžia, kad jo vaidmuo buvo tik vienas iš daugelio faktorių, prisidėjusių prie carinės santvarkos žlugimo. Jo asmenybė buvo idealus pretekstas įvairioms sąmokslo teorijoms: Rasputinas buvo ir tragiškas šarlatanas, ir tikras dvasinis gydytojas, ir politinis manipuliatorius — vertinimai smarkiai skiriasi.
Per XX a. Rasputinas dažnai vaizduotas literatūroje, teatre, kine ir populiariojoje kultūroje įvairiai: kartais kaip simbolis dekadencijos ir caro dvaro silpnumo, kartais kaip mįslingas šventikas su paranormaliomis galiomis. Šiuolaikiniai tyrimai stengiasi atskirti sensacijas nuo dokumentiškai pagrįstų faktų: aiškėja, kad Rasputino poveikis buvo realus, bet pernelyg išpūstas tais, kurie norėjo rasti paprastą kaltininką sudėtingai politinei ir socialinei tragedijai.
Jo gyvenimas ir mirtis išlieka aktuali tema istorikams, sociologams bei kultūros tyrinėtojams — Rasputino asmenybė ir jo kilmė iš provincijos bei santykis su imperine šeima gerai iliustruoja to meto Rusijos konfliktus tarp tradicinių religinių praktikų, modernios politikos ir visuomenės lūkesčių.
Klausimai ir atsakymai
K: Kas buvo Grigorijus Jefimovičius Rasputinas?
A: Grigorijus Jefimovičius Rasputinas buvo rusų valstietis ir mistinis tikėjimo gydytojas.
K: Kur jis gyveno?
Atsakymas: Jis negyveno vienuolyne, o gyveno kaip religinis piligrimas.
K: Kada jis atvyko į Sankt Peterburgą?
A: Į sostinę Sankt Peterburgą jis atvyko 1904 m.
K: Kokie santykiai jį siejo su caru ir cariene?
A: Caras ir carienė daug kartų kalbėjosi su Rasputinu ir prašė jo patarimų, todėl jis tapo jų dvasiniu vadovu.
K: Kiek metų buvo Rasputinui, kai jis mirė?
A: Rasputinas mirė 1916 m. gruodžio 30 d. (O.S. gruodžio 17 d.), būdamas 47 metų amžiaus.
K: Kada gimė Rasputinas?
A: Jis gimė 1869 m. sausio 22 d. (sausio 9 d.).
Ieškoti