Marilyn Monroe – amerikiečių aktorė: gyvenimas, karjera, palikimas (1926–1962)
Marilyn Monroe — legendinė amerikiečių aktorė: gyvenimas, karjera, filmai ir palikimas. Sužinokite apie jos šlovę, vaidmenis ir tęstinį kultūrinį poveikį.
Marilyn Monroe (gimė 1926 m. birželio 1 d. – 1962 m. rugpjūčio 4 d.) – amerikiečių aktorė, plačiai žinoma ir kaip modelis bei dainininkė. Dėl savo įvaizdžio ji tapo vienu žinomiausių XX a. sekso simbolių, simbolizavusiu 1950–1960 metų popkultūros požiūrį į seksualumą ir glamūrą. Nors kai kuriuose šaltiniuose jai kartais priskiriami ir kitokie kūrybiniai vaidmenys (rašytoja, režisierė), ji išliks labiausiai atpažįstama kaip aktorė ir viešoji asmenybė. Per savo karjerą 1940–1960 m. Monroe įsitraukė į daugybę filmų ir projektų, o jos vaidmenys, ypač komiški „šviesiaplaukės bombos“ personažai, pavertė ją kino ikona.
Ankstyvas gyvenimas
Marilyn Monroe gimė kaip Norma Jeane Mortenson (vėliau žinoma kaip Norma Jeane Baker) Los Andžele. Jos vaikystė buvo sudėtinga: ji keitė globėjus, gyveno prieglobstyje ir vaikų prieglaudose, kol 1942 m. ištekėjo už Jameso Dougherty. Būtent per šį laikotarpį ji pradėjo modelio karjerą, kuri atvėrė kelią filmų pasauliui.
Karjeros apžvalga
Jos stovykla kino industrijoje prasidėjo mažais vaidmenimis 1940–1950 m., tačiau per dešimtmetį Monroe tapo viena brangiausių ir labiausiai atpažįstamų aktorių. Siekdama didesnės kūrybinės kontrolės, 1955 m. ji kartu su fotografu Miltonu H. Greene įsteigė savo kompaniją Marilyn Monroe Productions.
- Svarbiausi filmai:
- Niagara (1953) – dramatiškas vaidmuo, kuris išryškino jos trilerio potencialą;
- Gentlemen Prefer Blondes (1953) – komedija, sustiprinusi jos „bombos“ įvaizdį;
- How to Marry a Millionaire (1953) – komiška pramoga, gerai priimta auditorijos;
- The Seven Year Itch (1955) – viena žinomiausių scenų su vėjyje plazdančia suknele;
- Bus Stop (1956) – rimtesnis vaidmuo, kuriame ji rodė aktorinius gebėjimus;
- Some Like It Hot (1959) – kritiškai ir komerciškai sėkminga komedija, už kurią ji pelnė Golden Globe apdovanojimą;
- The Misfits (1961) – paskutinis jos pilnametražis filmas, parašytas Arthur Miller.
- Aktoriniai siekiai: Monroe dirbo su žinomais režisieriais ir aktoriais, mokėsi Actors Studio pas Lee Strasberg, siekdama išplėsti savo vaidybos diapazoną ir išvengti tipažo.
Asmeninis gyvenimas ir sunkumai
Marilyn Monroe pasaulis nebuvo tik žibintų spindesys. Ji turėjo kelias viešas santuokas: su Jamesu Dougherty (1942–1946), su garsiuoju beisbolo žaidėju Joe DiMaggio (1954) ir su dramaturgu Arthur Miller (1956–1961). Jos asmeninis gyvenimas, sveikatos problemos, emocinės krizės ir priklausomybė nuo vaistų dažnai patekdavo į žiniasklaidos akiratį. Taip pat apie ją sklandė įvairios viešos ir neoficialios sąsajos su politinėmis figūromis, kurios vėliau sukėlė papildomų spėlionių ir teorijų.
Mirtis ir tyrimai
1962 m. rugpjūčio 4 d. Marilyn Monroe buvo rasta negyva savo Los Andželo namuose. Tyrimai nustatė, kad mirties priežastis buvo ūminė barbitūratų intoksikacija; oficialus medicinos dokumentas nusprendė, kad mirtis greičiausiai buvo savižudybė. Vis dėlto dėl pranešimų apie netaisyklingą liudijimą, trūkstamą informaciją ir konspiracinių teorijų aplink jos ryšius su galingais asmenimis, jos mirtis iki šiol kelia klausimų ir diskusijų.
Palikimas
Marilyn Monroe palikimas yra platus ir daugialypis. Ji išliko popkultūros simboliu, kurio įvaizdis (vaizdiniai, dainos, nuotraukos, filmai) nuolat rekonstruojamas ir analizuojamas. Menininkai, dizaineriai ir filmų kūrėjai dažnai atspindi jos asmenybę bei stilių kūryboje. Keletas aspektų:
- Ji prisidėjo prie diskusijų apie moterų vaidmenį pramogų industrijoje ir moterų teisę į kontrolę savo įvaizdžio bei karjeros pasirinkimų;
- Jos nuotraukos ir scenos (pvz., iš Some Like It Hot ar The Seven Year Itch) tapo kultūrinėmis ikonomis;
- Monroe atmintis gyva muziejų ekspozicijose, parodose, dokumentiniuose filmuose ir biografijose; jos daiktai dažnai pasiekia dideles aukcionų kainas;
- Ji yra įkvėpimas aktoriams, fotografams ir mados kūrėjams, o jos gyvenimas tampa objektu akademinių tyrimų apie lytį, šlovę ir psichologinę kainą, kurią gali pareikalauti viešasis gyvenimas.
Marilyn Monroe liko vienu ryškiausių XX a. simbolių: jos gyvenimo istorija – nuo sudėtingos vaikystės iki pasaulinio garbės viršūnės ir tragiškos pabaigos – vis dar domina tiek plačiąją visuomenę, tiek mokslininkus, analizuojančius kultūros, lyties ir žvaigždžių fenomenus.
Biografija
Marilyn Monroe gimė 1926 m. birželio 1 d. Los Andžele, Kalifornijoje, Jungtinėse Amerikos Valstijose, kaip Norma Jeane Mortenson arba Norma Jeane Baker. Kai jai buvo septyneri, jos motina Gladys (Monroe) Baker Mortenson buvo paguldyta į ligoninę po to, kai jai buvo diagnozuota paranoidinė šizofrenija - sunki psichikos liga. Norma buvo palikta keliuose globos namuose ir Los Andželo našlaičių namų draugijoje. Nuolatinis kraustymasis iš vienų globos namų į kitus lėmė, kad Normos išsilavinimas buvo "paviršutiniškas".
Normai sulaukus šešioliktojo gimtadienio, jos globėjai turėjo persikelti iš Kalifornijos. Norma, norėdama išvengti vaikų namų ar naujų globos namų, nusprendė ištekėti. 1942 m. birželio 19 d. Norma ištekėjo už Džeimso Dugerčio (James Dougherty), tačiau santuoka baigėsi, kai 1943 m. jis įstojo į JAV prekybinę jūrų pėstininkų tarnybą. Nors dėl sunkios vaikystės ir ankstyvos nesėkmingos santuokos Norma Džin tapo stipria ir ištverminga moterimi, ši patirtis taip pat padidino jos nesaugumo jausmą ir trūkumus - tai, kas galiausiai suformavo ją kaip didelę XX a. tragišką asmenybę.
Filmai
Šeštajame dešimtmetyje ir septintojo dešimtmečio pradžioje Marilyn Monroe išgarsėjo ir suvaidino daugybėje populiarių filmų. Ji taip pat išgarsėjo dirbdama modeliu fotografams ir dainuodama muzikiniuose filmuose. Kartą ji dainavo "Happy Birthday" prezidentui Džonui F. Kenedžiui. Pasirodo, tai buvo vienas paskutinių jos pasirodymų.
Asmeninis gyvenimas
Santuokos
1942 m. birželio 19 d. 16-metė Norma Jeane ištekėjo už Jameso Dougherty. Po vestuvių jis įstojo į karinį jūrų laivyną. Tuo metu Norma susipažino su armijos fotografu Deividu Konoveriu. Ji pradėjo modelio karjerą. Ji pasikeitė vardą į Marilyn Monroe. Su Dougherty išsiskyrė 1946 m. rugsėjo 13 d.
1954 m. sausio 14 d. Monroe ištekėjo už beisbolo žvaigždės Joe DiMaggio. Santuoka truko devynis mėnesius. Su DiMaggio ji susipažino per aklą pasimatymą 1952 m. filmuojant filmą "Beždžionių verslas". Santuoką atidžiai sekė visuomenė. DiMaggio pasitraukė iš beisbolo, o Marilyn tapo labai garsi. DiMaggio liūdėjo, kad jo, kaip beisbolo žvaigždės, karjera baigiasi, ir pavydėjo Marilyn, kad ja žavisi. Didžiąją laiko dalį jis praleisdavo žiūrėdamas televizorių, o Monroe tai atrodė nuobodu. Jie išsiskyrė 1954 m. spalio 31 d. Nuo 1961 m. jie vėl tapo draugais. DiMaggio sakė, kad 10 metų kas savaitę dovanojo Marilyn po rožę.
1956 m. birželio 29 d. Marilyn ištekėjo už Arthuro Millerio. Ji atsivertė į judaizmą. Su juo susipažino 1951 m. filmuodamasi filme "As Young As You Feel". Ji buvo labai laiminga su juo ir jie bandė kartu susilaukti vaikų. Mariyln patyrė tris persileidimus, nes sirgo endometrioze. Milleris parašė filmo The Misfits scenarijų. Filmavimas sukėlė daug problemų tarp Merilin ir Artūro ir 1961 m. sausio 20 d. jie išsiskyrė.
Mirtis
1962 m. rugpjūčio 4 d. Brentvude, Los Andžele, Kalifornijoje, JAV, ji anksti mirė nuo barbitūratų perdozavimo, būdama 36 metų.
Filmografija
- Pavojingi metai (1947)
- Scudda Hoo! Scudda Hay! (1948)
- Choro moterys (1948)
- Laiminga meilė (1949)
- Bilietas į Tomahauką (1950)
- Asfalto džiunglės (1950)
- Viskas apie Ievą (1950)
- Ugnies kamuolys (1950)
- Dešinysis kryžius (1951)
- Gimtojo miesto istorija (1951)
- As Young as You Feel (1951)
- Meilės lizdas (1951)
- Padarykime tai legalu (1951)
- Susidūrimas naktį (1952)
- Mes nesame susituokę! (1952)
- Nesivarginkite belstis (1952)
- Beždžionių verslas (1952)
- O. Henry's Full House (1952)
- Niagara (1953 m.)
- Džentelmenai renkasi blondines (1953)
- Kaip ištekėti už milijonieriaus (1953)
- Negrįžtama upė (1954)
- Nėra tokio verslo kaip šou verslas (1954)
- Septynerių metų niežulys (1955)
- Autobusų stotelė (1956 m.)
- Princas ir mergina (1957)
- Kai kam patinka karšta (1959)
- Pasimylėkime (1960)
- Nevykėliai (1961)
- "Something's Got to Give" (1962 m. - nebaigtas)
Apdovanojimai ir nominacijos
- 1951 m. Henrietos apdovanojimai: Geriausia jaunoji kasos aparato asmenybė
- 1952 m. apdovanojimas už fotografinį filmą: Sparčiausiai kylanti 1952 m. žvaigždė
- 1952 m. apdovanojimas už fotografinį filmą: Specialusis apdovanojimas
- 1952 m. "Look American Magazine" apdovanojimas už pasiekimus: Daugiausiai žadanti 1952 m. naujokė
- 1953 m. "Auksinio gaublio" Henrietos apdovanojimas: Pasaulinio kino mėgstamiausia moteris.
- 1953 m. "Mėnesio mylimoji" (Playboy)
- 1953 m. apdovanojimas už fotografinį filmą: Populiariausia moteriška žvaigždė
- 1954 m. Photoplay apdovanojimas už geriausią aktorės vaidmenį filmuose "Džentelmenai renkasi blondines" ir "Kaip ištekėti už milijonieriaus
- 1956 m. BAFTA kino apdovanojimo nominacija: Geriausia užsienio aktorė už filmą "Septynerių metų niežulys" (The Seven Year Itch)
- 1956 m. "Auksinio gaublio" nominacija: Geriausia kino aktorė komedijoje arba miuzikle už filmą "Autobusų stotelė
- 1958 m. BAFTA kino apdovanojimo nominacija: Geriausia užsienio aktorė už filmą "Princas ir šou mergina" (The Prince and the Showgirl)
- 1958 m. Davido di Donatello apdovanojimas (italų kalba): Geriausia užsienio aktorė už filmą "Princas ir šou mergina" (The Prince and the Showgirl)
- 1959 m. Krištolinės žvaigždės apdovanojimas (prancūzų kalba): Geriausia užsienio aktorė už filmą "Princas ir šou mergina" (The Prince and the Showgirl)
- 1960 m. "Auksinis gaublys", geriausios komedijos arba miuziklo aktorės apdovanojimas už filmą "Kai kam patinka karšta
- 1962 m. "Auksinis gaublys", "Pasaulio kino favoritas": Moteris
- Žvaigždė Holivudo šlovės alėjoje 6104 Hollywood Blvd.
- 1999 m. Amerikos kino institutas ją įtraukė į savo sąrašą "AFI's 100 Years...", kuriame ji užėmė šeštąją vietą tarp visų laikų žvaigždžių. 100 žvaigždžių.
| Apdovanojimai ir pasiekimai | ||
| Prieš tai buvęs | Auksinio gaublio apdovanojimas už geriausią aktorės vaidmenį muzikiniame arba komediniame filme už | Po jo pareigas eina |
filme "Septynerių metų niežulys" (1955)
Ieškoti