Amerikos filmų institutas (AFI) yra nepriklausoma organizacija, kurios tikslas - neuždirbti pinigų, įsteigta Nacionalinio menų fondo, pradėjusio veikti 1967 m., kai prezidentas Lyndonas B. Johnsonas pasirašė Nacionalinio menų ir humanitarinių mokslų fondo įstatymą. AFI misija apima kino menų išsaugojimą, švietimą ir viešą susidomėjimą kino kultūra — institutas veikia kaip mokymo, restauracijos, tyrimų ir renginių centras, skirtas skatinti kino kūrybą ir žinių perdavimą visuomenei bei kino profesionalams.
Istorija ir vadovybė
Pirmasis generalinis direktorius buvo George'as Stevensas jaunesnysis, kuris padėjo formuoti instituto institucinius pagrindus ir programų kryptis. Vėliau, nuo 1980 m., AFI vadovavo Jean Picker Firstenberg — ji ilgą laiką prisidėjo prie instituto plėtros ir matomumo. Po jos AFI vadovavo kiti vadovai, tęsę organizacijos veiklą ir praplėtę programas.
Veikla ir programos
AFI veikla yra plati ir apima šias sritis:
- Mokymas: institutas rengia pažangias kino studijų ir praktikos programas;
- Konservacija ir restauracija: AFI domisi senų kino juostų išsaugojimu, restauracija ir archyvavimu;
- Publika ir renginiai: AFI organizuoja retrospektyvas, festivalius, peržiūras ir viešus pokalbius su kūrėjais;
- Tyrimai ir katalogavimas: AFI rengia kino istorijai svarbius katalogus ir leidinius, skatinančius akademinį bei visuomeninį supratimą apie kino paveldą.
AFI konservatorija
AFI konservatorijoje vyresni asmenys moko naujus žmones — tai intensyvi, praktinė mokymo programa, kuri dažnai orientuota į režisūrą, scenarijų rašymą, operatorystę, prodiusavimą, montažą ir produkcijos dizainą. Konservatorijos modelis pabrėžia asmeninį mentorių ir studentų bendradarbiavimą, praktišką projektinį darbą ir profesinį paruošimą kino industrijai. Daugelis AFI absolventų tapo svarbiais kino ir televizijos kūrėjais.
Išsaugojimas ir restauracija
Institutas taip pat nori išsaugoti seną kino juostą, kuri netrukus gali būti sunaikinta, todėl vykdo arba remia restauracijos projektus ir glaudžiai bendradarbiauja su kitomis institucijomis bei archyvais. AFI iniciatyvos padeda apsaugoti silpnėjančias kino medžiagas, skaitmeninti jas ir užtikrinti prieigą ateities kartoms. Be to, institutas skleidžia žinias apie konservavimo praktiką ir rengia specialistus šiai sričiai.
Apdovanojimai, iniciatyvos ir specialūs projektai
Nors AFI pavadinime minimi tik filmai, ji taip pat dirba su televizija ir vaizdo įrašais, pripažindama jų reikšmę šiuolaikinei pasakojimo kultūrai. 1973 m. AFI pradėjo teikti apdovanojimus už gyvenimo nuopelnus — AFI Life Achievement Award — skirtus asmenims, surinkusiems išskirtinį indėlį į kino meną. Be to, AFI rengia metines apdovanojimų šventes, specialistų programas ir visuomenės kampanijas, skatinančias domėjimąsi kino paveldu.
1998 m., kai Amerikos kinas gyvavo 100 metų, AFI pradėjo 100 metų seriją, kuri padėjo žmonėms susidomėti kino istorija. Ši iniciatyva apėmė įvairias rinktines ir sąrašus, skirtus pažymėti reikšmingiausius filmus, aktorius ir kitus kino elementus, ir prisidėjo prie platesnio visuomenės susidomėjimo kino paveldu.
Renginiai ir erdvės
Neseniai ji pastatė ir pradėjo eksploatuoti "AFI Silver" teatrą Silver Spring, Merilando valstijoje, netoli Vašingtono. AFI Silver veikia kaip repertuarinis kino teatras ir kultūros centras: čia rodoma klasika, restauruoti filmai, vyksta retrospektyvos, susitikimai su kūrėjais ir edukaciniai renginiai. Be to, AFI rengia tarptautinius ir regioninius kino festivalius, pavyzdžiui, AFI Fest Los Andžele, kur pristatomi nauji meno ir nepriklausomi filmai.
Poveikis ir reikšmė
Per daugiau nei kelis dešimtmečius AFI tapo svarbia institucija, formuojančia amerikietiško kino istorijos supratimą, ugdančia naują kūrėjų kartą ir saugančia kino paveldą. Jos mokymo programos, restauracijos projektai ir viešieji renginiai padeda užtikrinti, kad kino menas būtų prieinamas, studijuojamas ir vertinamas tiek profesionalų, tiek plačiosios visuomenės.
Institutas ir toliau plėtoja savo veiklą, prisitaikydamas prie sparčių technologijų pokyčių ir kintančių kino bei vaizdo medijos formų, siekdamas išlaikyti pusiausvyrą tarp tradicinių kino formų saugojimo ir naujų medijų skatinimo.