Endometriozė: apibrėžimas, simptomai, diagnozė, gydymas ir nevaisingumas

Endometriozė – tai lėtinė liga, kai gimdos endometriumo ląstelės auga už gimdos ribų, dažniausiai dubens srityje (ant kiaušidžių, kiaušintakių, pilvo ertmės gleivinio ar ant žarnų). Šia liga gali sirgti apie 6–11 proc. 15–44 metų amžiaus moterų (pavyzdžiui, JAV duomenyse nurodoma iki 11 proc.). Dažniausiai ji diagnozuojama 30–40 metų moterims, tačiau gali prasidėti ir paauglystėje. Endometriozė gali apsunkinti pastojimą, tačiau tinkamas gydymas dažnai pagerina galimybes pastoti arba sumažina skausmą.

Kas sukelia endometriozę?

Tiksli priežastis nežinoma, tačiau yra kelios hipotezės ir rizikos veiksniai:

• Atvirkštinė mėnesinių eiga (retrograde menstruacija) – dalis mėnesinių kraujo ir endometriumo ląstelių gali patekti per kiaušintakius į pilvo ertmę ir prisitvirtinti prie audinių.
• Imuninės sistemos sutrikimai – organizmas gali nesugebėti pašalinti arba sunaikinti endometriumo ląstelių, patekusių už gimdos ribų.
• Genetinė polinkis – endometriozė dažniau pasitaiko šeimose.
• Hormoniniai veiksniai – estrogenai skatina ligos vystymąsi; todėl endometriozė priklauso nuo hormonų pusiausvyros.

Simptomai

Endometriozės simptomai gali būti labai įvairūs ir skirtingo intensyvumo. Kai kurios moterys neturi jokių simptomų, kitos patiria stiprų skausmą. Dažniausi simptomai:

• Labai skausmingos mėnesinės (dismenorėja), kurios prasideda prieš arba prasideda kartu su mėnesinių kraujavimu;
• Pelvinis arba apatinės pilvo dalies skausmas, kuris gali būti lėtinis arba epizodinis;
• Skėtinis skausmas lytinių santykių metu (dyspareunija);
• Skundai tuštinantis (dizurezija arba dischezija), ypač mėnesinių metu;
• Gausesnis arba nereguliarus kraujavimas;
• Kiaušidžių cistos (endometriomos) ir randai/pliurpos, kurie gali sukelti skausmą ir mažinti organų judrumą;
• Vaisingumo sutrikimai – apie 30–50 proc. moterų, turinčių neaiškų nevaisingumą, diagnozuojama endometriozė.

Diagnozė

Diagnozės nustatymas dažnai pradedamas nuo išsamaus ligos anamnezės ir fizinio tyrimo:

• Gydytojo apžiūra ir dubens apčiuopa – gydytojas ieško gumbų, padidėjimų, skausmingų vietų ar randų.
• Echoskopija – ultragarsinis tyrimas (dažniausiai transvaginalinis) padeda rasti kiaušidžių cistas (endometriomas) ir kitas struktūrines pakitimus. Gali būti naudojamas pilvo ultragarsas arba transvaginalinis zondas.
• Magnetinio rezonanso tomografija (MRT) – papildomas vaizdinis tyrimas, naudingas sudėtingesniems atvejams arba chirurginiam planavimui.
• Laparoskopija – minimali invazinė operacija, kurios metu gydytojas tiesiogiai apžiūri pilvo ertmę ir gali paimti audinio mėginį (biopsiją). Laparoskopija yra diagnostikos „auksinis standartas“ ir tuo pačiu gali būti gydymo procedūra.
• Laboratoriniai tyrimai – specifinių žymenų nėra, tačiau kartais tiriamas CA-125, nors jis nėra patikimas kaip vienintelis diagnostikos rodiklis.

Ligos laipsniai (stagingas)

Endometriozė klasifikuojama pagal tarptautines sistemas (pvz., ASRM) į

• minimalų,
• lengvą,
• vidutinį,
• sunkų

Gydymas

Gydymo tikslai: sumažinti skausmą, kontroliuoti ligos plitimą, pagerinti gyvenimo kokybę ir, jei reikia, padėti pastoti. Gydymas parenkamas individualiai, atsižvelgiant į simptomus, ligos laipsnį ir paciento vaisingumo norus.

Medikamentinis gydymas

• Skaitlingieji vaistai nuo uždegimo (NVNU) – ibuprofenas, naproksenas ir kt. mažina skausmą ir uždegimą;
• Kontraceptinės priemonės – kombinuoti hormoniniai kontraceptikai arba progestinai gali sumažinti mėnesinių skausmą ir slopinti endometriumo augimą;
• Progestinai ir levonorgestrelio intrauterininė sistema (IUD) – efektyviai mažina skausmą ir menstruacijų intensyvumą;
• GnRH agonistai ir antagonistai – laikinai sustabdo menstruacijas ir mažina estrogenų kiekį, tačiau gali sukelti „menopauzės“ simptomus ir ilgo vartojimo metu sąlygoti kaulų tankio mažėjimą. Dažnai skiriama „add-back“ terapija (mažos dozės hormonų) šiems šalutiniams poveikiams sumažinti;
• Aromatazės inhibitoriai – kai kuriais atvejais naudojami kartu su kitais hormonais, ypač recidyvuojančiai ligai.

Chirurginis gydymas

Kai medikamentai nepadeda arba esama didelių endometriomų, adhezijų ar vaisingumo problemų, gali būti rekomenduojama chirurgija:

• Laparoskopinė operacija – endometriozinio audinio pašalinimas (excision) arba abrazyvumas (ablation), kiaušidžių cistų šalinimas ir adhezijų atstatymas. Laparoskopija leidžia ir diagnozuoti, ir gydyti;
• Atvira chirurgija – naudojama sudėtingesniais atvejais, pavyzdžiui, kai pažeistos žarnos ar šlapimo takai;
• Histerektomija (gimdos šalinimas) su arba be kiaušidžių pašalinimo – galutinė priemonė, rekomenduojama tik vyresnėms moterims arba kai kiti gydymo būdai nepasiteisina ir kai nereikalingas vaisingumas. Net po histerektomijos ligos simptomai gali kartais pasikartoti, ypač jei nepašalintos kiaušidės.

Vaisingumas

Endometriozė gali trukdyti pastoti dėl mechaninių pokyčių (adhezijos, kiaušintakio pažeidimai), hormoninių ir imuninės aplinkos sutrikimų. Gydymo parinktis nevaisingumui apima:

• chirurginį endometriozės pašalinimą, kad pagerėtų reprodukcinė anatomija;
• priklausomai nuo situacijos – reprodukcinės technologijos (IUI, IVF), kurios dažnai duoda gerus rezultatus;
• konsultacijos su vaisingumo specialistu ir individualus gydymo planas.

Gyvenimo būdas ir papildomos priemonės

Be medicininio gydymo, kai kuriems pacientams padeda:

• reguliarus fizinis aktyvumas ir tempimo pratimai;
• fizioterapija, ypač dalykinė dubens raumenų terapija;
• naudojami šilumos kompresai, masažas ir skausmą mažinantys metodai;
• psichologinė pagalba ar paramos grupės — lėtinė liga gali paveikti emocinę būklę ir santykius;
• maisto ir riebalų kiekio controle, nors dietos poveikis nėra vienareikšmis, kai kurioms moterims uždegimą mažinantis mitybos stilius padeda geriau jaustis.

Prognozė ir atkrytis

Endometriozė yra lėtinė būklė, kuri gali recidyvuoti net po gydymo. Hormoninis gydymas ir operacijos dažnai pagerina simptomus, tačiau recidyvas yra dažnas. Daugelis moterų su tinkama priežiūra gyvena pilnavertį gyvenimą; kai kurioms simptomai sumažėja natūraliai sulaukus menopauzės.

Kada kreiptis į gydytoją?

Rekomenduojama kreiptis, jei:

• mėnesinių skausmas stiprus ir trukdo kasdienei veiklai;
• skausmas lytinio akto metu arba pastovus dubens skausmas;
• kylant problemų pastoti;
• pasireiškia gausus ar neįprastas kraujavimas.

Diagnozę ir gydymo planą nustato gydytojas ginekologas arba reprodukcinės medicinos specialistas. Ankstyva diagnostika ir individualizuotas gydymas padeda sumažinti skausmą, užkirsti kelią komplikacijoms ir gerinti gyvenimo kokybę.

Klausimai ir atsakymai

K: Kas yra endometriozė?

K: Kaip dažnai pasitaiko endometriozė?

K: Ar endometriozė gali turėti įtakos vaisingumui?

K: Kokie yra kai kurie endometriozės simptomai?

K: Kaip gydytojai diagnozuoja endometriozę?

K: Kaip gydoma endomentrozė?

Paieška pagal raidę