Pripetė — apleistas Černobylio miestas, paliktas po 1986 m. avarijos
Pripetė — Černobylio apleistas miestas po 1986 m. avarijos: sovietmečio reliktai, radioaktyvumo pavojai, palikti namai ir miesto likimas. Sužinok istoriją ir lankymo ypatybes.
Pripetė (ukr. При́п'ять, Pryp"iat') yra apleistas miestas šiaurės Ukrainoje, Kijevo regiono zonoje, netoli Baltarusijos sienos. Jis buvo pastatytas kaip gyvenvietė Černobylio atominės elektrinės darbuotojams — XX a. 7-ajame dešimtmetyje, kai pradėta statyti atominė elektrinė. Prieš 1986 m. katastrofą Pripetėje gyveno apie 48 000 žmonių; miestas turėjo mokyklas, darželius, sporto kompleksą, baseiną, ligoninę, kultūros namus ir pramogų zonas, įskaitant garsųjį atrakcionų parką su didžiuliu ratu.
Evakuacija ir avarija
Po Černobylio avarijos 1986 m. balandžio 26 d. Pripetė buvo evakuota — dauguma gyventojų buvo iškeldinti per kelias paras. Evakuacija vyko skubiai: daug asmeninių daiktų palikta, daugelis butų nebuvo išvalyti. Dėl stiprios radiacijos zona aplink elektrinę (vadinamoji 30 km izoliacijos zona) buvo uždaryta ilgam laikui. Miestas praktiškai tapo laiko kapsule: liko dokumentai, knygos, drabužiai, vaikų žaislai ir kiti buities daiktai.
Dabartinė situacija ir saugumas
Šiandien Pripetė yra beveik muziejus, kuriame galima pamatyti vėlyvojo sovietmečio urbanistiką ir kasdienį gyvenimą. Pastatai yra apleisti — įskaitant daugiabučius, kai kuriuos iš jų (pagal senus planus) keturi iš jų dar nebuvo naudojami — baseinus, ligonines ir mokyklas. Vis dėlto teritorija nėra visiškai saugi: radiacijos lygis skirtingose vietose labai skiriasi — nuo santykinai žemo iki pavojingai aukšto.
Oficialiai zonoje leidžiama lankytis tik su leidimu arba organizuotomis ekskursijomis. Miestas yra pasiekiamas keliu ir vietomis pritaikytas turistiniam lankymui, tačiau būtina laikytis saugumo taisyklių. Rekomenduojama:
- naudoti leidimą arba registruotą gidą;
- neįeiti į uždraustas arba nestabilias patalpas;
- turėti apšvitą matuojantį dozimetro prietaisą;
- naudoti apsauginius drabužius ir vengti kontaktų su paviršinėmis dulkėmis.
Radiacija ir perspektyvos
Radiacinė tarša nėra vienoda: dalis izotopų suirs per dešimtmečius, tačiau kai kurie liks pavojingi šimtmečius ar ilgiau. Mokslininkai nurodo, kad kai kuriems radioaktyviems izotopams gali prireikti šimtmečių ar net tūkstantmečių, kol jų aktyvumas sumažės iki visiškai saugių lygių. Pavyzdžiui, cesio-137 ir stroncio-90 pusinės eliminacijos laikas yra apie 30 metų, tačiau plutonio izotopai (pvz., plutonis-239) turi labai ilgą pusinės eliminacijos periodą (tūkstančiai metų). Dėl šios įvairovės ir punktinių „karštų taškų“ radioaktyviesiems pavojams išnykti gali prireikti labai ilgo laiko.
Taip pat buvo imtasi užtikrinti aplinkos ir žmonių saugumą infrastruktūros priemonėmis: virš sugriuvusio reaktoriaus 4 1986 m. pastatytas laikinasis sarkofagas, vėliau įrengta Naujoji saugi uždanga (New Safe Confinement), kuri uždengė pavojingą konstrukciją ir sumažino radiacijos sklaidą bei palengvino ateities darbų vykdymą.
Aplinkos poveikis ir gyvūnija
Nors žmonių čia beveik nėra, gamta dalyje zonos sugrįžo. Dėl mažo žmogaus poveikio daugelis laukinių gyvūnų (vilkai, šernai, stirnos ir kt.) gyvena ir daugėja zonos teritorijoje. Taip pat buvo pradėti laukinių žirgų ir kitų rūšių perkėlimo projektai. Tačiau biologinė įvairovė kartu su radioaktyviosiomis medžiagomis sukuria sudėtingą situaciją moksliniams tyrimams — kai kurios rūšys gali būti radiacijos paveiktos ir turėti genetinių pakitimų.
Kultūra ir atmintis
Pripetė tapo stipriu XX a. pabaigos simboliu — liudijimu apie technologines klaidas, žmogaus ir aplinkos santykį bei sovietmečio miestų planavimą. Jos vaizdai (ypač pamirštas atrakcionų parkas su ferris ratu) naudojami fotografijoje, dokumentikoje ir mene kaip vizualus postapokaliptinis simbolis. Miestas ir zona taip pat yra svarbi vieta moksliniams tyrimams apie ilgalaikį radiacijos poveikį aplinkai ir žmonėms.
Svarbu prisiminti: nors Pripetė gali būti lankoma, tai nėra saugi gyvenvietė, o nuolatinis gyventi grįžimas čia nepatvirtinamas. Apleista erdvė išlieka pamoka apie branduolinės saugos svarbą ir ilgalaikes avarijos pasekmes.
Pripetė, 2001 m.
Apleistas kaimas netoli Pripetės
Černobylio elektrinės vaizdas iš Pripetės
Susiję puslapiai
Klausimai ir atsakymai
K: Kas yra Pripetė?
A: Pripetė yra apleistas miestas šiaurės Ukrainoje, kuriame gyveno Černobylio atominės elektrinės darbuotojai.
K: Kada įvyko Černobylio atominės elektrinės avarija?
A: Černobylio avarija įvyko 1986 m.
K: Kiek žmonių gyveno Pripetėje, kol ji buvo apleista?
A: Prieš apleidžiant Pripetę joje gyveno apie 48 000 žmonių.
K: Kodėl Pripetė buvo apleista?
A: Pripetė buvo apleista po Černobylio avarijos, kuri buvo didžiausia branduolinio reaktoriaus avarija istorijoje.
K: Kada buvo įkurta Pripetė?
A.: Pripetė buvo įkurta XX a. septintajame dešimtmetyje, kai buvo atidaryta atominė elektrinė.
K: Ar Pripetę saugu lankyti?
A: Pripetė yra palyginti saugi kelyje, tačiau vis dar nesaugu vaikščioti po miestą be radiacijos dozimetro, kuris matuoja apšvitą. Daugelyje pastatų susikaupė per daug radioaktyviųjų medžiagų, kad juose būtų saugu lankytis.
K: Kiek laiko Pripetėje išliks radioaktyvumas?
A: Pavojingiausi radioaktyvieji elementai Pripetėje suirs per devynis šimtus metų, kad teritorija taptų saugi.
Ieškoti