Struvės geodezinis lankas

Koordinatės: 59°3′28″N 26°20′16″E / 59.05778°N 26.33778°E / 59.05778; 26.33778

Struvės geodezinis lankas - tai geodezinių trianguliacijų grandinė nuo Hammerfesto Norvegijoje iki Juodosios jūros. Jos eina per dešimt šalių ir yra ilgesnės nei 2820 km. Juo pirmą kartą tiksliai išmatuotas dienovidinis lankas.

Šią grandinėlę 1816-1855 m. pagamino ir naudojo vokiečių kilmės rusų mokslininkas Friedrichas Georgas Wilhelmas von Struve. Jis tai darė norėdamas nustatyti tikslų Žemės dydį ir formą. Tuo metu grandinė ėjo per dvi šalis: Švedijos ir Norvegijos sąjungą ir Rusijos imperiją. Pirmasis lanko taškas yra Tartu observatorijoje. Čia Struvė atliko didžiąją dalį savo tyrimų.

2005 m. grandinė įtraukta į Pasaulio paveldo sąrašą. Iš pirminių 265 lentų ar obeliskų yra 34.

Tartu senoji observatorija, pirmasis lanko taškas.

Arkos atminimo lenta Baranivkoje, Ukrainoje

Grandinė

Norvegija

Fuglenes Hammerfeste
Raipas Altoje
Luvdiidcohkka į Kautokeino
Baelljasvarri in Kautokeino

Švedija

"Pajtas-vaara" (Tynnyrilaki) Kirūnoje
"Kerrojupukka" (Jupukka) Pajaloje
Pullinki in Övertorneå
"Perra-vaara" (Perävaara) Haparandoje

Suomija

Stuor-Oivi (dabar Stuorrahanoaivi), Enontekiö (68°40′57″N 22°44′45″E / 68.68250°N 22.74583°E / 68.68250; 22.74583)
Avasaksa (dabar Aavasaksa) Ylitornio vietovėje (66°23′52″N 23°43′31″E / 66.39778°N 23.72528°E / 66.39778; 23.72528)
Tornė (šiuo metu Alatornion kirkko) Tornio mieste (65°49′48″N 24°09′26″E / 65.83000°N 24.15722°E / 65.83000; 24.15722)
Puolakka (dabar Oravivuori) Korpilahtyje (61°55′36″N 25°32′01″E / 61.92667°N 25.53361°E / 61.92667; 25.53361)
Porlom II (dabar Tornikallio) Lapinjärvi (60°42′17″N 26°00′12″E / 60.70472°N 26.00333°E / 60.70472; 26.00333)
Svartvira (šiuo metu Mustaviiri), Pyhtää (60°16′35″N 26°36′12″E / 60.27639°N 26.60333°E / 60.27639; 26.60333)

[1]

Rusija

"Mäki-päälys" (Mäkipäällys (Suomija 1917/1920-1940) Hoglande (Suursaari)
"Hogland, Z" (Gogland, Tochka Z) Hogland (60°5′9.8″N 26°57′37.5″E / 60.086056°N 26.960417°E / 60.086056; 26.960417)

Estija

"Woibifer" (Võivere) Vaidikės-Marjos parapijoje (59°03′28″N 26°20′16″E / 59.05778°N 26.33778°E / 59.05778; 26.33778)
"Katko" (Simuna) Vaidikės-Marjos parapijoje (59°02′54″N 26°24′51″E / 59.04833°N 26.41417°E / 59.04833; 26.41417)
"Dorpat" (Tartu observatorija) Tartu mieste. (58°22′43.64″N 26°43′12.61″E / 58.3787889°N 26.7201694°E / 58.3787889; 26.7201694)

Latvija

"Sestu-Kalns" (Ziestu) Ērgļu novads (56°50′24″N 25°38′12″E / 56.84000°N 25.63667°E / 56.84000; 25.63667)
"Jacobstadt" Jēkabpilyje (56°30′05″N 25°51′24″E / 56.50139°N 25.85667°E / 56.50139; 25.85667)

Lietuva

"Kariškiai" (Gireišiai) Panemunėlyje (55°54′09″N 25°26′12″E / 55.90250°N 25.43667°E / 55.90250; 25.43667)
"Meškonys" Nemenčinėje (54°55′51″N 25°19′00″E / 54.93083°N 25.31667°E / 54.93083; 25.31667)
"Beresnäki" (Paliepiukai) Nemėžyje (54°38′04″N 25°25′45″E / 54.63444°N 25.42917°E / 54.63444; 25.42917)

Baltarusija

"Tupischki" (Tupiški) Ošmianų rajone (54°17′30″N 26°2′43″E / 54.29167°N 26.04528°E / 54.29167; 26.04528)
"Lopati" (Lopaty) Zelvos rajone (53°33′38″N 24°52′11″E / 53.56056°N 24.86972°E / 53.56056; 24.86972)
"Ossownitza" (Ossovnitsa) Ivanovo rajone (52°17′22″N 25°38′58″E / 52.28944°N 25.64944°E / 52.28944; 25.64944)
"Čekutskas" Ivanovo rajone (52°12′28″N 25°33′23″E / 52.20778°N 25.55639°E / 52.20778; 25.55639)
"Leskovičiai" (Leskovičiai) Ivanovo rajone (52°9′39″N 25°34′17″E / 52.16083°N 25.57139°E / 52.16083; 25.57139)

Moldova

"Rudi" netoli Rudi kaimo, Soročos rajonas (48°19′08″N 27°52′36″E / 48.31889°N 27.87667°E / 48.31889; 27.87667)

Ukraina

Katerinovka, Antonivka, Chmelnyckio sritis (49°33′57″N 26°45′22″E / 49.56583°N 26.75611°E / 49.56583; 26.75611 )
Felschtin in Hvardiiske, Chmelnyckio sritis (49°19′48″N 26°40′55″E / 49.33000°N 26.68194°E / 49.33000; 26.68194 )
Baranowka in Baranivka, Chmelnyckio sritis (49°08′55″N 26°59′30″E / 49.14861°N 26.99167°E / 49.14861; 26.99167 )
Staro-Nekrasovka (Stara Nekrasivka), Nekrasivka, Odesos sritis (45°19′54″N 28°55′41″E / 45.33167°N 28.92806°E / 45.33167; 28.92806 )

Hogland Z

Klausimai ir atsakymai

K: Kas yra Struvės geodezinis lankas?

A: Struvės geodezinis lankas - tai geodezinių trianguliacijų grandinė, besidriekianti nuo Hammerfesto Norvegijoje iki Juodosios jūros, einanti per dešimt šalių ir nusidriekusi daugiau kaip 2 820 km (1 750 mylių). Ją sudarė ir naudojo vokiečių kilmės rusų mokslininkas Frydrichas Georgas Vilhelmas fon Struvė (Friedrich Georg Wilhelm von Struve), siekdamas tiksliai išmatuoti dienovidinį lanką ir nustatyti tikslų Žemės dydį bei formą.

K: Per kiek šalių eina ši grandinė?

A: Grandinė eina per dešimt šalių.

K: Kur Struvė atliko didžiąją dalį savo tyrimų?

A: Daugelį tyrimų Struvė atliko Tartu observatorijoje, kurioje yra ir pirmasis lanko taškas.

K: Kada lankas buvo įtrauktas į Pasaulio paveldo sąrašą?

A.: Struvės geodezinis lankas į Pasaulio paveldo sąrašą įtrauktas 2005 m.

K: Kiek yra plokščių arba obeliskų iš 265 originalių?

A: Iš 265 originalių plokščių ar obeliskų yra 34.

K: Kas sukūrė ir naudojo šią grandinę?

A: Grandinę sukūrė ir naudojo 1816-1855 m. vokiečių kilmės rusų mokslininkas Friedrichas Georgas Wilhelmas von Struve.

K: Kokiu tikslu buvo naudojama ši grandinė?

A: Šia grandine von Struve'as galėjo tiksliai išmatuoti dienovidinį, kad galėtų nustatyti tikslų Žemės dydį ir formą.