Nemunas — didžiausia Lietuvos upė: kilmė, vaga, reikšmė ir faktai
Sužinokite Nemuno kilmę, vagą, reikšmę ir įdomius faktus — didžiausios Lietuvos upės istoriją, keliones laivu, ekologiją ir regioninę svarbą.
Nemunas — didžiausia Lietuvos upė, svarbi tiek geografine, tiek kultūrine prasme. Tai galinga Rytų Europos upė, kuri prasideda Baltarusijoje, teka per Lietuvą ir įteka į Kuršių marias, o paskui ties Klaipėda — į Baltijos jūrą. Savo žemupyje Nemunas sudaro šiaurinę Lietuvos ir Rusijos Kaliningrado srities sieną; taip pat trumpai yra Lietuvos ir Baltarusijos siena. Tai didžiausia upė Lietuvoje ir viena iš didžiausių upių regione — ilgis dažnai minima apie 900–937 km. Upė yra plačiai naviguojama ir gyvybiškai svarbi vietos žemės ūkiui, pramonei ir transportui.
Kilmė, vaga ir baseinas
Nemunas prasideda Baltarusijos aukštumose. Pradžioje upė susidaro iš kelių intakų, vėliau teka per lygumas ir slėnius, sudarydama dideles potvynių pievas ir nutrūkusias vagos dalis. Mainais iš aukštesnių ruožų vaga platėja — ypač žemupyje, kuriame susidaro plataus užlieto Kuršių marių baseinas ir delta. Daugelis vietų turi smėlėtas atodangas, siaurus posūkius (meandrus) ir potvynio zonas; gylis dažniausiai svyruoja nuo 1 iki 5 metrų, tačiau vietomis gali būti gilesnė.
Intakai ir hidrologija
Šalia pagrindinės vagos Nemunas surenka vandenis iš daugelio intakų. Svarbiausi intakai — tarp jų Neris, Jūra, Šešupė ir Dubysa — ženkliai papildo upės nutekėjimą ir formuoja didelį baseiną. Nemuno baseino plotas tęsiasi per kelias šalis; sritis aprūpina vandeniu miestus, žemės ūkį ir pramonę. Vidutinis upės debitas skiriasi priklausomai nuo sezono — pavasariniai potvyniai ir lietaus periodai ženkliai padidina srautą.
Navigacija ir žmogaus veikla
Nemunas istoriškai buvo svarbus laivybos ir prekybos kelias — nuo senovės laikų iki pramoninės epochos. Dabar upė naudojama laivybinei prekybai, krovinių pervežimui, turizmui ir pramoginei laivybai. Vienas reikšmingiausių žmogaus darinių Nemune yra Kauno hidroelektrinė ir Kauno marios — užtvanka, įrengta XX a., kuri smarkiai pakeitė upės režimą, pagerino energetinį aprūpinimą, bet kartu apribojo žuvų migraciją ir pakeitė vietines ekosistemas. Be to, yra užtvankų, prieplaukų, krantinių sutvirtinimų, potvynių apsaugos konstrukcijų ir žuvų perėjų (kur įmanoma).
Gamta ir apsauga
Nemuno pakrančių pievos, sengirės ir Kuršių marių delta yra svarbios biologinės įvairovės buveinės. Nemuno delta — ypač vertinga paukštelių migracijos ir perėjimo vieta; čia gausu migruojančių paukščių, žuvų nerštaviečių ir pelkių augalijos. Dėl to dalys baseino yra saugomos — pavyzdžiui, Nemuno deltos regioniniai ir kiti kraštovaizdžio draustiniai. Tačiau upė susiduria su iššūkiais: vandens tarša (nuo žemės ūkio, nuotekų ir pramonės), invazinės rūšys, žuvų išteklių mažėjimas ir hidromorfologiniai pokyčiai dėl užtvankų. Apsaugos programos ir vietos iniciatyvos siekia mažinti taršą, atstatyti natūralias buveines ir palaikyti žuvų migraciją.
Kultūra, istorija ir turizmas
Nemunas yra giliai įaugęs į Lietuvos istoriją ir kultūrą: upė formavo sienas, kelių tinklus ir ekonominius ryšius. Prie jos įsikūrė daug miestų ir gyvenviečių — tarp žymesniųjų Lietuvos krantų miestų yra Kaunas, Alytus, Jurbarkas, Šilutė (žemupyje) ir kiti. Nemunas taip pat yra garsus literatūroje, mene ir tautosakoje. Turistams Nemunas siūlo upių kruizus, baidarių ir kanojų maršrutus, žvejybą, dviračių ir pėsčiųjų takus palei krantus bei paukščių stebėjimą Kuršių marių delta.
Įdomūs faktai
- Nemunas yra ilgiausia upė, pilnai tekanti per Lietuvos teritoriją, ir viena iš didžiausių Baltijos baseino upių.
- Savo žemupyje upė formuoja tarptautinę sieną su Rusija (Kaliningrado sritimi), o trumpose atkarpose — ir su Baltarusija.
- Kauno užtvanka (Kauno hidroelektrinė) vienas iš didžiausių žmogaus sukurtų pokyčių upėje: ji suteikia elektros energijos, bet pakeitė upės režimą ir ekologiją.
- Nemuno delta ir Kuršių marios — svarbios paukščių migracijos ir biologinės įvairovės zonos, pritraukiančios gamtos mylėtojus iš visos Europos.
Nemunas — ne tik upė: tai kraštovaizdžio, istorijos ir gamtos dalis, kurią saugant ir atsakingai naudojant galima išsaugoti jos vertes ateities kartoms.
Nemuno intakai
Nemano intakai: Neris (Vilija), Ščara ir Šešupė, Svisločė, Nevėžio upė, Dubysa, Jūra, Minija, Vakarų Berezina, Zelvyanka, Molčadas, Rosas, Servechas, Loša, Gorodnichanka ir kt.
Biologinės bendrijos
Nemune rasta šių žuvų: ešerių, lydekų, sykų, karšių, lynų, karosų, raudžių, karosų ir aukšlių. Jo intakuose taip pat aptinkama akmeninių aukšlių, tripirščių stintų, meknių, upėtakių, skumbrių, pūgžlių, ešerių ir kiršlių.
Atlantinės lašišos neršti migruodavo prieš srovę. Dėl upėje įrengtų užtvankų jų sumažėjo. Prie Kauno užtvankos nėra žuvų trapų.
Koordinatės: 55°15′40″N 21°18′24″E / 55.26111°N 21.30667°E / 55.26111; 21.30667
Klausimai ir atsakymai
K: Kas yra Nemunas, Nemunas arba Nemunas?
A: Nemunas, Nemunas arba Nemunas yra didelė Rytų Europos upė.
K: Kur ji prasideda?
A: Prasideda Baltarusijoje.
Klausimas: Kur ji teka prieš įtekėdama į Baltijos jūrą?
A: Teka per Lietuvą, o paskui įteka į Kuršių marias ir ties Klaipėda įteka į Baltijos jūrą.
K: Ar ji sudaro kokią nors valstybių sieną?
Atsakymas: Taip, žemupyje ji sudaro Lietuvos ir Rusijos Kaliningrado srities sieną, taip pat labai trumpai sudaro Lietuvos ir Baltarusijos sieną.
K.: Kokio ilgio jis yra?
A: Jos ilgis - 900 km.
K.: Koks jos gylis?
A: Jo gylis svyruoja nuo vieno iki penkių metrų.
Ieškoti