Naujasis miškas yra pietų Anglijos teritorija. Joje yra vienas didžiausių išlikusių atvirų ganyklų, viržynų ir miškų tankiai apgyvendintoje pietryčių Anglijoje. Ji apima pietvakarių Hampšyro grafystę ir tęsiasi į pietryčių Viltšyrą bei rytinį Dorsetą. Teritorija pasižymi mozaikine kraštovaizdžių struktūra – aukštaūgiais miškais, žemais viržynais, pelkėmis, pievomis ir marias primenančiais pakrančių ruožais.

Geografija ir dydis

Naujasis miškas apima didelę žemės masę pietinėje Anglijos dalyje. 2005 m. įsteigtas Naujojo Miško nacionalinis parkas dengia reikšmingą šio regiono dalį (apie 566 km²) ir apima tiek senąsias miškų teritorijas, tiek kaimus bei mažesnius miestelius miško pakraščiuose. Kraštovaizdžio įvairovė sukuria palankias sąlygas įvairioms augalų ir gyvūnų rūšims.

Istorija

Naujasis miškas turi ilgą žmogaus veiklos istoriją: čia rasta archeologinių radinių nuo bronzos ir geležies amžiaus laikų. Po 11 a. Normandijos užkariavimo teritorija buvo paskelbta karališkuoju medžioklės mišku (iš čia kilo pavadinimas „Naujasis“), kai valdžia ribojo medžioklę ir naudojimąsi žeme. Daugelis tradicinių žemės naudojimo formų, atsiradusių viduramžiais, išliko ir vėlesniais laikotarpiais.

Gamta ir buveinės

Miškas garsėja žemų viržynų (heathland), mišrių miškų ir natūralių ganyklų mozaika. Čia auga daug retų augalų, o gyvūnų gyvenvietėse gyvena stirnos, elniai, įvairios paukščių rūšys ir ropliai. Ypač žinomi Naujojo miško poniukai – laisvai ganomi gyvūnai, tapę regiono simboliu. Taip pat praktikuojama tradicinė „pannage“ procedūra, kuomet kiaulės veda į miškus rudenį šerti gilėmis.

Teritorija turi didelę gamtinę vertę ir daugumos jos dalių statusas yra saugomas: nacionalinis parkas ir įvairūs saugomų buveinių bei rūšių apsaugos režimai (pvz., vietinės reikšmės saugomos teritorijos ir regioninės gamtos apsaugos priemonės).

Gyvenviečių tinklas ir kultūra

Naujasis miškas nėra tuščia laukinė vietovė – jame yra daugybė kaimų ir keletas miestelių, išsidėsčiusių po apylinkes ir miško pakraščius. Tradicinės gyvenimo formos, tokios kaip „commoning“ (bendrųjų teisių turėjimas ganymui ir medienos naudojimui), išliko iki šiol: šimtai vietinių gyventojų turi teisę laikyti gyvulius bei naudotis tam tikromis žemės dalimis pagal ilgalaikes tradicijas.

Turizmas ir lankymasis

Naujasis miškas pritraukia lankytojus dėl savo gamtos, pėsčiųjų takų, dviračių maršrutų, laukinės gyvūnijos stebėjimo galimybių ir istorinių vietovių. Populiarios veiklos – žygiai, žirgų žygiai, paukščių stebėjimas, aplankymas vietinių muziejų, sodų ir istorinių rūmų. Vietos bendruomenės ir nacionalinio parko valdžia stengiasi suderinti turizmą su gamtos apsauga – skatinamos atsakingo lankymosi taisyklės ir informacija lankytojams.

Valdymas ir iššūkiai

Naujasis miškas valdomas per vietines administracijas ir Naujojo Miško nacionalinį parko institucijas, kurios rūpinasi tiek aplinkosauga, tiek bendruomenių poreikiais. Svarbūs iššūkiai – lankytojų spaudimas, kintantys klimato sąlygų poveikiai (pvz., sausros, ugnies pavojai), invazinės rūšys ir ligos, darančios įtaką medžiams. Dėl to vykdomos apsaugos priemonės, sveikatos stebėsena ir ilgaamžės žemės naudojimo tradicijų palaikymas.

Naujasis miškas – reikšmingas tiek gamtiniu, tiek kultūriniu požiūriu regionas. Lankantis svarbu gerbti vietines taisykles, laikytis ženklinimų ir nesutrikdyti laukinės gamtos bei tradicinių ganymo praktikų.

Pavadinimas taip pat susijęs su Naujojo miško nacionaliniu parku, kurio ribos panašios. Naujojo Miško apygarda yra Hampšyro padalinys, apimantis didžiąją Miško dalį. Šioje teritorijoje yra daugybė kaimų, išsibarsčiusių po apylinkes, ir keli nedideli miesteliai miške ir jo pakraščiuose.