Karališkieji miškai: Anglijos miškų teisė, istorija ir reikšmė

Atraskite Karališkuosius miškus: Anglijos karališkųjų miškų istorija, teisė, medžioklės tradicijos ir socialinė reikšmė nuo normanų iki šiandienos.

Karališkasis miškas – tai žemės plotas, kurio reikšmės įvairios, bet iš esmės tai miškai, kadaise priklausę monarchams. Terminas reiškia ne tik medžiais užaugintą teritoriją, bet ir specifinę teisinių apribojimų sistemą – miškų teisę, reglamentuojančią, kas gali medžioti, ganyti gyvulius ar rinkti kurą ir kitas gamtines gėrybes.

Anglosaksų Anglijoje karaliai buvo medžioklės entuziastai, tačiau nėra įrodymų, kad patys anglosaksų monarchai (apie 500–1066 m.) būtų sistemingai įvedę plačiai galiojančią miškų teisę ar kūrę naujus karališkuosius miškus, kurie būtų užėmę dideles teritorijas ir atėmę bendruomenių teises.

Normanų palikimas ir miškų teisės įvedimas

Po 1066 m. normanų valdžios Anglijoje įsigalėjo griežtesnė miškų teisė: karališkuosiuose plotuose medžioti ir kitaip naudotis gamtiniais ištekliais buvo galima tik karaliaus arba jo įgaliotų pareigūnų leidimu. Įstatymas kūrė apsaugos režimą šernienai ir vertėms – t. y. vertingiems medžioklės gyvūnams ir juos maitinančiai augmenijai. Tarp saugotinų rūšių minimi taurieji elniai, danieliai, stirnos ir šernai, taip pat jų buveinės.

Karališkieji miškai buvo skirti egzistentiškai medžioklei – juose medžiodavo monarchas arba kviečiama aristokratija. Šią tvarką XI a. įtvirtino normanai, o vėlesniais amžiais, iki XII–XIII a., net iki trečdalio pietų Anglijos teritorijos buvo pažymėta karališkųjų miškų režimu. Vienu metu XII a. buvo priskirta net visa Esekso sritis, o, prasidėjus valdžios laikotarpiui, Henrikas II paskelbė karališkuoju mišku visą Hantingtonšyrą.

Naujas miškų įveisimas ir socialinės pasekmės

Miškų įveisimas ir naujų karališkųjų miškų sukūrimas, ypač simbolinis Naujojo miško (New Forest) pavyzdys, paliko gilias žymes vietos bendruomenių prisiminimuose. Liaudies pasakojimuose ir historiografijoje šis procesas dažnai piešiamas kaip prievarta: gyvenviečių griovimas, namų naikinimas ir valstiečių iškeldinimas medžioklės reikmėms – tai tapo „normanų jungo“ pasakojimo dalimi.

"klestinčių gyvenviečių griovimas, namų deginimas, valstiečių iškeldinimas - visa tai dėl svetimo tirono malonumo - yra gerai pažįstamas Anglijos nacionalinės istorijos elementas ..... Sunkumų ir gyventojų skaičiaus mažėjimo mastas ir intensyvumas buvo perdėti".

Istoriniai tyrimai rodo, kad kai kur tokie įvykiai tikrai vyko, tačiau dažnai jų apimtis buvo perdėta arba lokalizuota. Vis dėlto faktiškai priskyrus teritorijas karališkiesiems miškams, vietos gyventojams buvo apribotos tradicinės teisės į žemę ir gamtos išteklius.

Miškų teisė, pareigūnai ir teisminė sistema

Viduramžių Europoje buvo įprasta rezervuoti tam tikras teritorijas aristokratijai; Anglijoje miškų teisė (forest law) įtvirtino tokį išimtinumą. Karališkuosius miškus prižiūrėjo specialūs pareigūnai: rangers (sargai), wardens (saugotojai) ir verderers (miškų teisių atsakingieji), kurie vykdė priežiūrą ir sprendė viešą tvarką. Buvo įsteigtos ir specialios miškų teismo rūšys – pvz., Court of Attachment, Swainmote ar Court of Verderers – nagrinėjusios pažeidimus miške.

Miškų įstatymai drausdavo ne tik neteisėtą medžioklę, bet ir naikinimą ar žalojimą būtinų buveinių: kirtimus, brūzgynų deginimą, pašarų atėmimą. Griežtos bausmės – nuo konfiskavimo iki mirties bausmės už rimtesnius pažeidimus – skatino nusikaltimų slopinimą, tačiau su laiku ir visuomenės pasipriešinimu teisės aktai buvo sušvelninti.

Bendrosios teisės ir jų apribojimai

Karališkuosius miškus paprastai sudarė dideli viržynų, pievų ir pelkių plotai – vietos, kur augo elniai ir kiti medžiojamieji gyvūnai. Svarbu pabrėžti, kad paskyrus teritoriją mišku, miškų teisė taikėsi ne tik patiems miškams, bet ir juose įsikūrusiems kaimams, miestams ir laukams. Tai reiškė, kad anksčiau laisvai naudojamos bendruomeninės teisės buvo ribojamos.

Tipinės bendrųjų teisių apribojimo sritys buvo:

• ganymas ir gyvulių paleidimas (grazing);
• medžių pjovimas ir malkų rinkimas (estovers);
• rąstų ir durpių kasimas (turbary);
• vaisių ir krūmynų naudojimas (pannage – kiaulių ganymas šernams);

Teisės transformacijos ir likusių miškų likimas

Miškų teisė XVIII–XIX a. palaipsniui prarado savo griežtumą. Nors kaip teisinis režimas ji stipriai nusilpo dar anksčiau – viduramžiais ir vėliau per teisines reformas – formaliai daugelis sankcijų nustojo galioti iki XVII a. vidurio, o vėlesniais amžiais daug teritorijų buvo „disafforestuotos“ (atleista nuo miškų teisės) ir dažnai privatizuotos arba agrariškai įsisavintos.

Daug vietovių, kurie anksčiau buvo karališkieji miškai, išliko pavadinimuose iki šiol – todėl dauguma dabartinių „karališkųjų miškų“ pavadinimų yra istoriniai priminimai apie teisės režimą, o ne apie tęstinę karališkąją medžioklę. Kai kurios išlikusios teritorijos dabar priklauso valstybinei arba vietinei administracijai ir yra tvarkomos dėl gamtosaugos, rekreacijos ar miškininkystės tikslų; pavyzdžiui, valstybinių miškų valdymui Didžiojoje Britanijoje svarbų vaidmenį atlieka Forestry Commission, įkurta 1919 m., o tam tikri buvę karališkieji plotai yra prižiūrimi ir kaip saugomos teritorijos bei parkai.

Visuomenės teisių sugrąžinimas ir teisinių priemonių, tokių kaip 1217 m. išleista Charter of the Forest (Miškų chartija), priėmimas padėjo atkurti dalį tradicinių teisių po intensyvaus normanų laikotarpio. Ši chartija kartu su vėlesnėmis reformomis sumažino miškų teisės absoliučią galią ir prisidėjo prie ilgalaikės teisinės pusiausvyros atkūrimo.

Išvados

Karališkieji miškai – tai sudėtingas reiškinys: tai ir konkrečios ekologinės teritorijos, ir teisinių apribojimų sistema, bei socialinių pokyčių priežastis. Nors oficiali miškų teisė su laiku silpnėjo, jos poveikis kraštovaizdžiui ir bendruomenių teisių formavimuisi išliko ilgą laiką. Daugelis buvusių karališkųjų miškų šiandien tarnauja gamtosaugai, laisvalaikiui ir kultūriniam paveldui, bet jų istorija primena, kaip valstybės politinė galia gali keisti žemės naudojimą ir vietos gyventojų gyvenimus.

Klausimai ir atsakymai

K: Kas yra karališkasis miškas?

K: Kada pirmą kartą atsirado karališkųjų miškų sąvoka?

K: Ar anglosaksų karaliai kūrė miškus?

K: Kokius gyvūnus saugojo karališkoji teisė?

K: Kiek pietų Anglijos žemių XII a. buvo priskirta karališkiesiems miškams?

K: Ar kas nors buvo baudžiamas už nusikaltimus šiuose miškuose?

K.: Ar mišku tapus teritorijai išnykdavo bendrosios teisės?

Paieška pagal raidę