Karališkasis miškas
Karališkasis miškas - tai žemės plotas, kurio reikšmės įvairios, bet iš esmės tai miškai, kadaise priklausę monarchams.
Anglosaksų Anglijoje karaliai buvo puikūs medžiotojai, tačiau jie niekada neatskyrė kitiems naudotojams draudžiamų teritorijų. Istorikai neranda įrodymų, kad anglosaksų monarchai (apie 500-1066 m.) būtų kūrę miškus.
Tačiau valdant normanų karaliams (po 1066 m.) karališkosiose žemėse medžioti buvo leidžiama tik karaliui leidus. Įstatymu buvo siekiama apsaugoti šernieną ir vertes, "kilmingus" medžioklės gyvūnus, ypač tauriuosius elnius, danielius, stirnas ir šernus, ir juos auginančius želdinius.
Karališkieji miškai buvo skirti medžioklės plotams, kuriuose galėjo medžioti monarchas arba (pakviesta) aristokratija. Šią koncepciją XI a. Anglijoje įvedė normanai, o XII a. pabaigoje ir XIII a. pradžioje trečdalis pietų Anglijos teritorijos buvo priskirta karališkiesiems miškams. Vienu metu XII a. buvo apželdintas visas Esekso regionas, o Henrikas II, pradėdamas eiti pareigas, karališkuoju mišku paskelbė visą Hantingtonšyrą.
Miškų įveisimas, ypač Naujojo miško sukūrimas, užėmė svarbią vietą "normanų jungo" liaudies istorijoje:
"klestinčių gyvenviečių griovimas, namų deginimas, valstiečių iškeldinimas - visa tai dėl svetimo tirono malonumo - yra gerai pažįstamas Anglijos nacionalinės istorijos elementas ..... Sunkumų ir gyventojų skaičiaus mažėjimo mastas ir intensyvumas buvo perdėti".
Miškų įstatymas numatė griežtas bausmes visiems, padariusiems bet kokį nusikaltimą miškuose. Medžiojamųjų gyvūnų žudymas buvo baudžiamas mirties bausme. XVII a. viduryje šis įstatymas nustojo galioti, tačiau daugelis Anglijos miškų vis dar vadinami karališkaisiais miškais. Viduramžių laikotarpiu visoje Europoje buvo paplitusi praktika rezervuoti žemės plotus išimtinai aristokratijos reikmėms.
Karališkuosius miškus paprastai sudarė dideli viržynų, pievų ir pelkių plotai - visur, kur augo elniai ir kiti medžiojamieji gyvūnai. Be to, jei teritorija buvo priskirta miškui, joje esantiems kaimams, miestams ir laukams taip pat buvo taikoma miškų teisė. Vietos gyventojams buvo apribotos galimybės naudotis žeme, kuri anksčiau buvo jų pragyvenimo šaltinis. Tačiau bendrosios teisės nebuvo panaikintos, o tik apribotos.
Naujajame miške
Klausimai ir atsakymai
K: Kas yra karališkasis miškas?
A: Karališkasis miškas - tai žemės plotas, kuris kadaise priklausė monarchams ir buvo naudojamas medžioklei. Jame paprastai būna dideli viržynų, pievų ir pelkių plotai, kuriuose auginami elniai ir kiti medžiojamieji gyvūnai.
K: Kada pirmą kartą atsirado karališkųjų miškų sąvoka?
A: Karališkųjų miškų sąvoką XI a. Anglijoje įvedė normanai.
K: Ar anglosaksų karaliai kūrė miškus?
A: Istorikai neranda įrodymų, kad anglosaksų karaliai (apie 500-1066 m.) būtų kūrę miškus.
K: Kokius gyvūnus saugojo karališkoji teisė?
A: Pagal karališkąją teisę karališkosiose žemėse medžioti buvo leidžiama tik karaliui leidus, o tokie gyvūnai kaip taurieji elniai ir danieliai, stirnos, šernai buvo saugomi.
K: Kiek pietų Anglijos žemių XII a. buvo priskirta karališkiesiems miškams?
A: XII a. pabaigoje ir XIII a. pradžioje trečdalis pietų Anglijos teritorijos buvo priskirta karališkiesiems miškams.
K: Ar kas nors buvo baudžiamas už nusikaltimus šiuose miškuose?
A: Taip, kiekvienas, padaręs bet kokį nusikaltimą šiuose miškuose, pagal miškų įstatymus būdavo griežtai baudžiamas - net už medžiojamųjų gyvūnų nužudymą galėjo būti baudžiama mirties bausme.
K.: Ar mišku tapus teritorijai išnykdavo bendrosios teisės?
Atsakymas: Ne, nors vietos gyventojams buvo apribotos galimybės naudotis žeme, iš kurios jie anksčiau pragyveno, bendrosios teisės nebuvo panaikintos, o tik apribotos.
