Drėgnasis žemyninis klimatas (Köppen) — apibrėžimas, savybės ir paplitimas
Drėgnas žemyninis klimatas yra klimato regionas, kurį 1900 m. apibrėžė rusų-vokiečių klimatologas Wladimir Köppen. Jam būdingi dideli sezoniniai temperatūrų skirtumai. Čia vyrauja šiltos arba karštos (ir dažnai drėgnos) vasaros ir šaltos (šiaurinėse vietovėse kartais labai šaltos) žiemos. Kritulių paprastai būna ištisus metus. Šio klimato apibrėžimas, susijęs su temperatūra, yra toks: šalčiausio mėnesio vidutinė temperatūra turi būti žemesnė nei -3 °C (26,6 °F) (arba 0 °C (32,0 °F)) ir turi būti ne mažiau kaip keturi mėnesiai, kurių vidutinė temperatūra yra 10 °C (50 °F) arba aukštesnė.
Drėgnas žemyninis klimatas paprastai būna tarp 40° šiaurės platumos ir 60° šiaurės platumos Šiaurės Amerikos, Europos ir Azijos centrinėje ir šiaurės rytinėje dalyse.
Apibūdinimas ir klasifikacijos niuansai
Pagal Köppeną, drėgnasis žemyninis klimatas priskiriamas prie D klasės klimato zonų. Svarbiausi klasifikacijos parametrai yra žiemos vidutinė temperatūra (dažnai vartojami -3 °C arba 0 °C slenkstčiai) ir vasaros mėnesių, kurių vidutinė temperatūra ≥ 10 °C, skaičius (ne mažiau kaip keturi). Skirtumai tarp kriterijų (-3 °C arba 0 °C) rodo, kad tam tikros pereinamosios zonos kartais priskiriamos arba prie drėgno žemyninio, arba prie vidutinio jūrinio (oceaninio) klimato.
Tipiškos klimato savybės
- Dideli metiniai temperatūros svyravimai: vasaros gali būti karštos, žiemos – labai šaltos.
- Krituliai ištisus metus: dažniausiai nėra ilgos sausros; vasarą dažni konvekciniai lietūs ir škvalai, žiemą – sniegas ir dažnai pūgos.
- Sezoniniai reiškiniai: vasarą – audros su perkūnija, kartais smarkios liūtys; pavasarį ir rudenį – stabili perėjimo fazė.
- Sniegas ir ledas: ilgesnė sniego danga šiaurinėse srityse; galimas dirvožemio įšalas (permafrostas netoliese šiaurinėse ribose).
Köppen klasės potipiai
Drėgno žemyninio klimato potipiai pagal Köppeną paprastai žymimi raidėmis:
- Dfa: karštos vasaros (šiltas žiemos periodas be sauso sezono).
- Dfb: šiltesnės arba vėsesnės vasaros (dažniausias tipas Europos dalyse).
- Dwa / Dwb: panašūs į Dfa/Dfb, bet su žiemos sausu periodu (Vakarų Pacifiko įtaka – rytinė Azija).
Pastaba: kai kurie žemėlapiai atskiria ir subarktinį Dfc tipą (trys arba mažiau mėnesių >10 °C), kuris dažnai priskiriamas subarktinėms zonoms.
Geografinis paplitimas ir pavyzdžiai
Drėgnasis žemyninis klimatas dominuoja vidutinėse ir aukštutinėse platumose šiauriniame pusrutulyje — daugiausia Šiaurės Amerikos (Vidurinės ir Rytinės JAV bei Kanada), didelėje Europos dalyje (Centinė ir Rytinė Europa) ir didelėje Azijos dalyje (Rytų Azija, Centrinė Azija iki Sibiro pietinių sričių). Pietinėje pusrutulyje drėgnasis žemyninis klimatas pasitaiko retai ir yra lokalus (pvz., kai kuriose Pietų Amerikos aukštumose ar ribinėse Andų vietovėse).
Tipiniai miestų pavyzdžiai (pagal klimatą): Chicago, Toronto, Maskva, Varšuva, Pekinas (skirtingi potipiai ir vietiniai skirtumai).
Augalija, dirvožemiai ir ūkis
Šioms zonoms būdinga mišri augalija: nuo lapuočių ir mišrių miškų pietinėse dalyse iki mišrių ir spygliuočių (taiga link) šiaurinėse ribose. Dirvožemiai dažnai derlingi (melsvosios molio rūšys, černozemai ar rudosios dirvos pereinamosiose zonose), todėl regionas yra svarbus žemės ūkiui: auginami javai, kukurūzai, bulvės, cukrinių runkelių pasėliai, gyvulininkystė.
Rizikos: pavasariniai šalčiai, vasaros sausros ar intensyvios liūtys, potvyniai, dirvos erozija.
Žmogaus veikla ir infrastruktūra
Gyvenimo būdas ir infrastruktūra pritaikyti prie ryškių sezonų svyravimų: žiemos šildymas, sniego valymas, žieminių kelių priežiūra; vasaromis – drenažo ir audrų kontrolės priemonės. Miestuose veikia šilumos tinklai, sandarios pastatų konstrukcijos, žemės ūkio technologijos, leidžiančios išnaudoti derlingas dirvas.
Klimato kaita
Globalus atšilimas keičia drėgno žemyninio klimato ypatybes: trumpėja sniego danga, mažėja labai žemų žiemos temperatūrų dažnis, plečiasi karštų dienų skaičius vasarą. Tai gali turėti įtakos biologinei įvairovei, pasėliams, vandens ištekliams ir urbanistinei infrastruktūrai. Kai kuriose vietose klimatas juda link šiltų vidutinio jūrinio arba subtropinio tipų, keisdamas vietinių ekosistemų ir žemės ūkio sąlygas.
Apibendrinant: drėgnasis žemyninis klimatas pasižymi ryškiu metų laikų kaita, nuolatiniais krituliais ir keturiomis ar daugiau šiltomis mėnesių, todėl jis lemia specifines augalines ir žmogaus veiklos sąlygas daugelyje vidutinių platumų regionų.
Drėgnas žemyninis klimatas visame pasaulyje pagal Köppeno klimato klasifikaciją Dsa Dsb Dwa Dwb Dfa Dfb
Klausimai ir atsakymai
K: Kas yra drėgnas žemyninis klimatas?
Atsakymas: Drėgnas žemyninis klimatas - tai klimato regionas, kuriam būdingi dideli sezoniniai temperatūrų skirtumai, šiltos ar karštos vasaros ir šaltos žiemos, o krituliai iškrenta ištisus metus.
K: Kas 1900 m. apibrėžė drėgnąjį žemyninį klimatą?
A: 1900 m. drėgnąjį žemyninį klimatą apibrėžė rusų-vokiečių klimatologas Vladimiras Köppenas.
K: Koks yra drėgnojo žemyninio klimato temperatūros diapazonas?
A: Drėgno žemyninio klimato klimatas pasižymi šiltomis arba karštomis vasaromis ir šaltomis žiemomis su dideliais sezoniniais temperatūrų skirtumais.
K: Kiek žema temperatūra gali būti šiaurinėse drėgnojo žemyninio klimato srityse?
A: Šiaurinėse drėgno žemyninio klimato srityse temperatūra gali būti labai žema.
K: Kokia yra vidutinė šalčiausio mėnesio temperatūros riba drėgnojo žemyninio klimato zonoje?
A: Drėgno žemyninio klimato sąlygomis vidutinė šalčiausio mėnesio temperatūra turi būti žemesnė nei -3 °C arba 0 °C.
K: Kiek mėnesių vidutinė temperatūra turi būti ne mažesnė kaip 10 °C drėgname žemyniniame klimate?
Atsakymas: Drėgno žemyninio klimato sąlygomis turi būti ne mažiau kaip keturi mėnesiai, kurių vidutinė temperatūra yra 10°C arba aukštesnė.
K: Kur paprastai būna drėgnas žemyninis klimatas?
A.: Drėgnas žemyninis klimatas paprastai būna tarp 40° šiaurės platumos ir 60° šiaurės platumos, centrinėje ir šiaurės rytinėje Šiaurės Amerikos, Europos ir Azijos dalyse.
