Įvardis
Tradiciškai įvardis gramatikoje yra kalbos dalis, tačiau daugelis šiuolaikinių kalbininkų jį vadina daiktavardžio rūšimi. Anglų kalboje įvardžiai yra tokie žodžiai kaip me, she, his, them, herself, each other, it, what.
Įvardžiai dažnai vartojami vietoj daiktavardžio, kad būtų išvengta daiktavardžio kartojimo. Pavyzdžiui, užuot sakius
- Tomas turi naują šunį. Tomas pavadino šunį Maksu ir leido jam miegoti prie Tomo lovos.
lengviau pasakyti.
- Tomas turi naują šunį. Jis pavadino jį Maksu ir leidžia jam miegoti prie savo lovos.
Kai įvardis pakeičia daiktavardį, daiktavardis vadinamas antecedentu. Pavyzdžiui, sakinyje: Šuo, kuris ėjo gatve, santykinis įvardis yra žodis, nurodantis į antecedentą, žodį "šuo". Sakinyje Šnipas, kuris mane mylėjo santykinis įvardis yra žodis "kuris", o jo antecedentas yra žodis "šnipas".
Skirtumai ir panašumai su daiktavardžiais
Įvardžiai skiriasi nuo bendrinių daiktavardžių, nes įvardžiai paprastai rašomi ne po artikelių ar kitų determinatorių. Pavyzdžiui, žmonės nesako "the it". Įvardžiai retai eina po būdvardžių. Įvardžiai skiriasi ir tuo, kad daugelis jų keičiasi priklausomai nuo to, kaip jie vartojami. Pavyzdžiui, "mes" gramatikoje yra "subjektas", tačiau žodis pasikeičia į mus, kai vartojamas kaip objektas.
Įvardžiai yra tokie patys kaip ir daiktavardžiai, nes jie keičiasi skaičiumi (vienaskaita ir daugiskaita), dėmeniu (subjektas, objektas, priklausomybė ir t. t.) ir lytimi (vyriška, moteriška, gyva, negyva ir t. t.) Įvardžiai ir įvardžiai gali būti vartojami beveik visose tose pačiose sakinio vietose ir įvardija tuos pačius dalykus: žmones, daiktus ir kt. Nors paprastai jie negali būti po kilmininkų ar būdvardžių, taip pat ir savieji daiktavardžiai.
Įvardžių rūšys
Yra keturios įvardžių rūšys: asmeniniai, abipusiai, klausiamieji ir santykiniai.
Angliškų įvardžių rūšys | |||
i | asmeninis | jūs juos mylite. | Jūsų sesuo myli save |
ii | abipusis | mums patinka vienas kitam | mes žiūrime vieni į kitus |
iii | klausiamasis | kas ten yra? | kas nutiko? |
iv | santykinis | jį matęs asmuo | laiką, kurį man pasakėte. |
Asmeniniai įvardžiai anglų kalba
Šioje lentelėje pateikiami visi šiandien anglų kalboje dažniausiai vartojami asmeniniai įvardžiai.
Asmeniniai įvardžiai anglų kalba | ||||||||
Vienaskaita | Daugiskaita |
| ||||||
Tema | Objektas | Posesyvus | Tema | Objektas | Posesyvus |
| ||
Pirmasis | man | mano | mus | mūsų |
| |||
Antrasis | jūs | jūs | Jūsų | jūs | jūs | Jūsų |
| |
Trečiasis | Moteriškas | ji | jos | jos | jie | juos | jų |
|
Vyriškas | jis | jį | jo |
| ||||
Neuterizuoti | tai | tai | jos |
|
Dalykinis įvardis gali pakeisti daiktavardį, kuris yra sakinio subjektas. Žr. lentelę, kurioje nurodyti šie dalykiniai įvardžiai: Jis, Ji, Jis, Ji, Ji, Jis, Mes, Jie.
Kitas asmeninio įvardžio tipas vadinamas "grįžtamuoju įvardžiu". Atsispiriamieji įvardžiai - tai žodžiai, kurių galūnė yra "-asis" arba "-asis", pvz., "pats", "pats", "pats", "patys".
Klausimai ir atsakymai
K: Kas yra įvardis?
A: Įvardis yra daiktavardžio tipas, kuris gali būti vartojamas vietoj kito daiktavardžio, pavyzdžiui, "aš", "ji" arba "jis".
K: Kaip įvardžiai vartojami anglų kalboje?
A: Įvardžiai dažnai vartojami siekiant išvengti to paties daiktavardžio kartojimo kelis kartus. Pavyzdžiui, užuot sakę "Tomas turi naują šunį. Tomas pavadino šunį. Maksas ir Tomas leidžia šuniui miegoti prie Tomo lovos.", paprasčiau sakyti "Tomas turi naują šunį. Jis pavadino jį Maksu ir leidžia jam miegoti prie savo lovos".
K: Kas yra antecedentas?
A: Antekdentas yra daiktavardis, kurį įvardis pakeičia sakinyje. Pavyzdžiui, sakinyje "Šuo, kuris ėjo gatve" santykinis įvardis "tas" nurodo į savo antecedentą, kuris yra "šuo".
Klausimas: Ar galite pateikti kitą priešdėlio ir jį atitinkančio įvardžio pavyzdį?
A: Sakinyje "Šnipas, kuris mane mylėjo" santykinis įvardis yra "kuris", o jo priešdėlis yra "šnipas".
Klausimas: Ar įvardžiai vartojami tik kalbant apie žmones ar gyvūnus?
Atsakymas: Ne, įvardžiai gali būti vartojami ir daiktams ar abstrakčioms sąvokoms, pavyzdžiui, vietoms ar idėjoms, pavadinti. Pavyzdžiui, galima sakyti: "Laikas eiti namo", kur "tai" nurodo į "laiką", kuris būtų laikomas įvardžio antecedentu.
Klausimas: Ar skiriasi tradicinės gramatikos taisyklės dėl įvardžių ir šiuolaikinių kalbininkų požiūris į juos?
A: Taip, tradiciškai įvardžiai buvo laikomi kalbos dalimi, tačiau daugelis šiuolaikinių kalbininkų juos laiko daiktavardžių rūšimis.