Įvardis: reikšmė gramatikoje, rūšys ir pavyzdžiai
Įvardis: sužinokite reikšmę gramatikoje, pagrindines rūšis ir aiškius pavyzdžius lietuvių kalboje — aiškiai, trumpai ir praktiškai.
Tradiciškai įvardis gramatikoje yra kalbos dalis, tačiau daugelis šiuolaikinių kalbininkų jį vadina daiktavardžio rūšimi. Anglų kalboje įvardžiai yra tokie žodžiai kaip me, she, his, them, herself, each other, it, what. Įvardis paprastai vartojamas vietoj daiktavardžio, kad būtų išvengta bereikalingo to paties žodžio kartojimo ir aiškiau suvestų ryšius tarp sakinio elementų.
Įvardžiai dažnai vartojami vietoj daiktavardžio, kad būtų išvengta daiktavardžio kartojimo. Pavyzdžiui, užuot sakius
- Tomas turi naują šunį. Tomas pavadino šunį Maksu ir leido jam miegoti prie Tomo lovos.
lengviau pasakyti:
- Tomas turi naują šunį. Jis pavadino jį Maksu ir leidžia jam miegoti prie savo lovos.
Kai įvardis pakeičia daiktavardį, daiktavardis vadinamas antecedentu. Pavyzdžiui, sakinyje: Šuo, kuris ėjo gatve, santykinis įvardis yra žodis, nurodantis į antecedentą, žodį "šuo". Sakinyje Šnipas, kuris mane mylėjo santykinis įvardis yra žodis "kuris", o jo antecedentas yra žodis "šnipas".
Įvardžio reikšmė ir funkcijos
Įvardis atlieka kelias pagrindines funkcijas:
- Vietoj daiktavardžio: sutrumpina kalbą ir sumažina kartojimą.
- Rodomasis ryšys: nurodo, kas arba kas vykdo veiksmą, arba kas yra aptariama (pvz., asmeniniai įvardžiai).
- Apibrėžiamas arba neapibrėžiamas nurodymas apie kiekį ar tapatybę (pvz., neapibrėžtiniai įvardžiai).
- Ryšių su antecedentu nustatymas (pvz., santykiniai įvardžiai).
Įvardžių rūšys su paaiškinimais ir pavyzdžiais
- Asmeniniai įvardžiai – nurodo asmenis arba dalykus: aš, tu, jis, ji, mes, jūs, jie/jos. Pvz.: Aš skaitau knygą. Tu rašai laišką.
- Saviniai (pronominaliniai) įvardžiai – rodo nuosavybę: mano, tavo, jo, jos, mūsų, jūsų, jų. Pvz.: Mano knyga yra ant stalo.
- Rodybiniai (demonstratyviniai) įvardžiai – nurodo konkretų daiktą ar asmenį: šis, ši, tas, ta, tasai, anas. Pvz.: Šitas namas yra senesnis už tą.
- Klausiamieji įvardžiai – vartojami klausimams: kas? ką? kieno? kokis? kurios? Pvz.: Kas atėjo? Kieno knyga tai?
- Santykiniai įvardžiai – jungia sakinius arba frazes, nurodydami į antecedentą: kuris, kuri, kurie, kurio, kuriai. Pvz.: Žmogus, kuris atėjo, yra mano draugas.
- Neapibrėžtiniai įvardžiai – nurodo nežinomą arba neapibrėžtą asmenį ar daiktą: kažkas, kažkuris, kažin, kai kas, vienas kitas. Pvz.: Kažkas paliko duris atidarytas.
- Neigiantieji įvardžiai – reiškia nebuvimą arba neapibrėžtumą: niekas, nieko, nė vienas, niekur. Pvz.: Niekas neatsakė į klausimą.
- Refleksiniai įvardžiai – nukreipia veiksmą atgal į subjektą: save, savęs, sau, savimi. Pvz.: Ji pasirūpino savimi.
- Reciprokiniai (abipusiai) įvardžiai – reiškia veiksmą vienas kito atžvilgiu: vienas kitą, vienas kitam. Pvz.: Jie padėjo vienas kitam.
Įvardžių forma ir linksniavimas
Įvardžiai lanksčiai keičia formas pagal linksnius, skaičius ir (kai kuriais atvejais) giminę. Pvz., asmeninio įvardžio jis vardininkas yra jis, kaltininkas – jį, naudininkas – jam. Tai reiškia, kad sakinio dalys su įvardžiais privalo derėti su kitais žodžiais pagal gramatinius santykius.
Pavyzdys: Aš turiu knygą. Ją skaitau. Čia ją yra įvardis, pakeičiantis daiktavardį knygą (kaltininko linksnis).
praktiniai patarimai ir stilistika
- Naudokite įvardžius, kad tekstas būtų sklandesnis ir trumpesnis, bet venkite per daug neaiškių įvardžių — jie gali sukelti neaiškumą, jei antecedentas nėra aiškus.
- Jei kyla abejonių dėl aiškumo, kartais geriau pakartoti daiktavardį arba panaudoti rodybinį įvardį su aiškesniu apibūdinimu: vietoj „Jis tai padarė“ — „Tomas tai padarė“ arba „Tomas tai padarė vakar“.
- Atkreipkite dėmesį į linksnius: neteisingas įvardžio linksniavimas gali pakeisti sakinio prasmę ar padaryti sakinį netaisyklingą.
Apibendrinant, įvardis yra svarbi kalbos dalis: jis sutaupo vietos, susieja sakinius ir padeda aiškiai nustatyti veikėją ar objektą. Žinodami įvardžių rūšis ir jų vartojimo taisykles, galėsite rašyti ir kalbėti aiškiau bei taisyklingiau.
Skirtumai ir panašumai su daiktavardžiais
Įvardžiai skiriasi nuo bendrinių daiktavardžių, nes įvardžiai paprastai rašomi ne po artikelių ar kitų determinatorių. Pavyzdžiui, žmonės nesako "the it". Įvardžiai retai eina po būdvardžių. Įvardžiai skiriasi ir tuo, kad daugelis jų keičiasi priklausomai nuo to, kaip jie vartojami. Pavyzdžiui, "mes" gramatikoje yra "subjektas", tačiau žodis pasikeičia į mus, kai vartojamas kaip objektas.
Įvardžiai yra tokie patys kaip ir daiktavardžiai, nes jie keičiasi skaičiumi (vienaskaita ir daugiskaita), dėmeniu (subjektas, objektas, priklausomybė ir t. t.) ir lytimi (vyriška, moteriška, gyva, negyva ir t. t.) Įvardžiai ir įvardžiai gali būti vartojami beveik visose tose pačiose sakinio vietose ir įvardija tuos pačius dalykus: žmones, daiktus ir kt. Nors paprastai jie negali būti po kilmininkų ar būdvardžių, taip pat ir savieji daiktavardžiai.
Įvardžių rūšys
Yra keturios įvardžių rūšys: asmeniniai, abipusiai, klausiamieji ir santykiniai.
| Angliškų įvardžių rūšys | |||
| i | asmeninis | jūs juos mylite. | Jūsų sesuo myli save |
| ii | abipusis | mums patinka vienas kitam | mes žiūrime vieni į kitus |
| iii | klausiamasis | kas ten yra? | kas nutiko? |
| iv | santykinis | jį matęs asmuo | laiką, kurį man pasakėte. |
Asmeniniai įvardžiai anglų kalba
Šioje lentelėje pateikiami visi šiandien anglų kalboje dažniausiai vartojami asmeniniai įvardžiai.
| Asmeniniai įvardžiai anglų kalba | ||||||||
| Vienaskaita | Daugiskaita |
| ||||||
| Tema | Objektas | Posesyvus | Tema | Objektas | Posesyvus |
| ||
| Pirmasis | man | mano | mus | mūsų |
| |||
| Antrasis | jūs | jūs | Jūsų | jūs | jūs | Jūsų |
| |
| Trečiasis | Moteriškas | ji | jos | jos | jie | juos | jų |
|
| Vyriškas | jis | jį | jo |
| ||||
| Neuterizuoti | tai | tai | jos |
| ||||
Dalykinis įvardis gali pakeisti daiktavardį, kuris yra sakinio subjektas. Žr. lentelę, kurioje nurodyti šie dalykiniai įvardžiai: Jis, Ji, Jis, Ji, Ji, Jis, Mes, Jie.
Kitas asmeninio įvardžio tipas vadinamas "grįžtamuoju įvardžiu". Atsispiriamieji įvardžiai - tai žodžiai, kurių galūnė yra "-asis" arba "-asis", pvz., "pats", "pats", "pats", "patys".
Klausimai ir atsakymai
K: Kas yra įvardis?
A: Įvardis yra daiktavardžio tipas, kuris gali būti vartojamas vietoj kito daiktavardžio, pavyzdžiui, "aš", "ji" arba "jis".
K: Kaip įvardžiai vartojami anglų kalboje?
A: Įvardžiai dažnai vartojami siekiant išvengti to paties daiktavardžio kartojimo kelis kartus. Pavyzdžiui, užuot sakę "Tomas turi naują šunį. Tomas pavadino šunį. Maksas ir Tomas leidžia šuniui miegoti prie Tomo lovos.", paprasčiau sakyti "Tomas turi naują šunį. Jis pavadino jį Maksu ir leidžia jam miegoti prie savo lovos".
K: Kas yra antecedentas?
A: Antekdentas yra daiktavardis, kurį įvardis pakeičia sakinyje. Pavyzdžiui, sakinyje "Šuo, kuris ėjo gatve" santykinis įvardis "tas" nurodo į savo antecedentą, kuris yra "šuo".
Klausimas: Ar galite pateikti kitą priešdėlio ir jį atitinkančio įvardžio pavyzdį?
A: Sakinyje "Šnipas, kuris mane mylėjo" santykinis įvardis yra "kuris", o jo priešdėlis yra "šnipas".
Klausimas: Ar įvardžiai vartojami tik kalbant apie žmones ar gyvūnus?
Atsakymas: Ne, įvardžiai gali būti vartojami ir daiktams ar abstrakčioms sąvokoms, pavyzdžiui, vietoms ar idėjoms, pavadinti. Pavyzdžiui, galima sakyti: "Laikas eiti namo", kur "tai" nurodo į "laiką", kuris būtų laikomas įvardžio antecedentu.
Klausimas: Ar skiriasi tradicinės gramatikos taisyklės dėl įvardžių ir šiuolaikinių kalbininkų požiūris į juos?
A: Taip, tradiciškai įvardžiai buvo laikomi kalbos dalimi, tačiau daugelis šiuolaikinių kalbininkų juos laiko daiktavardžių rūšimis.
Ieškoti