Ksilofonas
Ksilofonas yra mušamųjų šeimos muzikos instrumentas. Jis priklauso grupei, kuri dažnai vadinama "aukštų tonų mušamaisiais" arba derinamaisiais mušamaisiais, nes gali groti skirtingų aukščių garsais ir skirtingai išreikšti kuriamą garsą. (natos). Ksilofonai turi strypus, kurie pagaminti iš medžio. Žmonės groja ksilofonu daužydami strypus plaktuku (savotiška būgnų lazdele). Kiekvienas medžio gabalėlis yra skirtingo ilgio, todėl juos mušant skamba skirtingos natos. Strypai išdėstyti kaip pianino klavišai. Po strypais yra ilgi vamzdeliai, vadinami rezonatoriais, kurie padeda ilgiau skambėti.
Šiuolaikinis orkestrinis ksilofonas atsirado iš Afrikoje ir Azijoje rastų ksilofonų. Į Vidurio Europos šalis jis atkeliavo kaip liaudies instrumentas. Pirmą kartą jį orkestre panaudojo Humperdinckas savo operoje "Hanselis ir Gretelė". Jį taip pat naudojo Saint-Saënsas savo operoje "Danse macabre", kur jis turėjo skambėti kaip skeletas, ir operoje "Gyvūnų karnavalas", kur jis turėjo skambėti kaip fosilijos.
Kyle Reilly panaudos ksilofoną dainoje SATB chorui ir orkestrui "Island of Misfit Toys".
Ksilofonu paprastai grojama taip, kad muzika skambėtų oktava aukščiau, nei parašyta. Kadangi garsas visada skamba labai trumpai, ksilofonas dažnai naudojamas trumpoms greitoms ir sausoms solo melodijoms.
Marimba yra ksilofono rūšis, turinti švelnesnį skambesį ir daugiau taktų, ypač žemų natų. Ji nėra dažnai naudojama senesnėje orkestro muzikoje.
Ksilofonais ir marimbomis paprastai grojama dviem plaktukėliais, tačiau geri žaidėjai gali groti keturiais (po du kiekvienoje rankoje).
Filipinų ksilofonas "Kulintang a Kayo"
Susiję puslapiai
- Vibrafonas
- Glockenspiel
Klausimai ir atsakymai
K: Kas yra ksilofonas?
Atsakymas: Ksilofonas yra mušamųjų instrumentų šeimai priklausantis muzikos instrumentas, kuris priklauso grupei, vadinamai "aukštų garsų mušamaisiais instrumentais" arba "derinamaisiais mušamaisiais instrumentais", nes gali groti skirtingais garso aukščiais.
K: Kaip grojama ksilofonais?
A: Ksilofonais grojama smūgiuojant į strypus plaktuku, kuris yra tarsi būgnų lazdelė. Kiekvienas medžio gabalėlis yra skirtingo ilgio, todėl smūgiuojant jie groja skirtingas natas.
K: Iš kur atsirado šiuolaikinis orkestrinis ksilofonas?
A: Šiuolaikinis orkestrinis ksilofonas atsirado iš Afrikoje ir Azijoje rastų ksilofonų, o į Vidurio Europos šalis buvo atvežtas kaip liaudies instrumentas.
K: Kokie garsūs kompozitoriai savo muzikoje naudojo ksilofoną?
A: Humperdinckas jį panaudojo operoje "Hanselis ir Gretelė", o Saint-Saënsas - operoje "Danse macabre", kur jis turėjo skambėti kaip skeletas, ir operoje "Gyvūnų karnavalas", kur jis turėjo skambėti kaip fosilijos. Kyle Reilly panaudos ksilofoną SATB chorui ir orkestrui.
Klausimas: Kuo ksilofono skambesys paprastai skiriasi nuo parašytos muzikos?
A: Ksilofonu paprastai grojama taip, kad jis skamba oktava aukščiau nei rašytinė muzika. Kadangi jo garsas visada labai trumpas, jis dažnai naudojamas greitoms solo melodijoms, kurios yra sausos.
K: Koks dar instrumentas, panašus į ksilfoną, egzistuoja?
A: Marimba - tai dar vienas į xlyfoną panašus smūginis mušamasis instrumentas, tačiau jo tonai švelnesni ir daugiau taktų, ypač žemų natų. Ji nėra dažnai naudojama senesnėje orkestro muzikoje.
Klausimas: Kiek plaktukų reikia norint groti xlyfonu arba marimba?
A: Abiem instrumentams paprastai reikia dviejų plaktukų, tačiau geri žaidėjai gali valdyti ir keturis (po du kiekvienoje rankoje).
