Šehnai (Surnai, Nadasvaram) – Pietų Azijos ceremoninis pučiamasis

Šehnai — tradicinis Pietų Azijos ceremoninis pučiamasis: karališkos kilmės, grojamas santuokose, apeigose ir polo rungtynėse; medinis, sodrus ir ritualinis skambesys.

Autorius: Leandro Alegsa

Šehnai yra Pietų Azijos ceremoninis pučiamasis instrumentas, plačiai naudojamas santuokų, religinių apeigų, procesijų ir kitų švenčių metu. Tradiciškai jis susijęs su iškilmingumu ir džiaugsmu — jo skambesys laikomas tinkamu svarbioms progoms pažymėti.

Aprašymas ir kilmė

Žodis dažnai aiškinamas kaip kilęs iš persiškų/arabų šaknų: "Sheh" (arba "Shah") reiškia "karališkas", o galūnė "-Nai" (arba "Ney") siejama su pūtikliais arba fleita. Toks etimologinis ryšys paaiškina instrumento iškilmingą reputaciją. Tačiau svarbu pabrėžti, kad, nors žodis gali būti susietas su fleitos sąvoka, pats šehnai konstrukciškai ir garsine charakteristika dažniau priskiriamas dvigubo drebučio (double-reed) kategorijai — artimas obojui nei paprastai suvokiamai fleitai.

Konstrukcija ir garsas

  • Paprastai šehnai gaminamas iš kietmedžio (pvz., sheesham arba kitų vietinių rūšių), turi konusinę ertmę ir metalinį arba medinį varpą (bell) gale, kuris sustiprina ir išskirtinai projekciją.
  • Garsą sukuria dvigubas drebėjantis įdėklas (reed), dėl kurio tonas yra šiltas, šnypštimas ir galingas vienu metu — tinkamas atvirai erdvei ir procesijoms.
  • Atlikimas reikalauja stipraus kvėpavimo valdymo, ornamentikos (gamakų), mikrotono pasvirimų ir kartais cirkulinio kvėpavimo technikos, kad būtų pasiektas nenutrūkstamas garsas.

Variantai ir pavadinimai

Šehnai turi kelis regioninius variantus ir vardus. Pietų Indijoje ir ypač Andhra Pradešo bei Telanganos valstijose jis žinomas kaip Nadasvaramas (kartais rašomas nadaswaram). Šiaurės Indijoje ir Pakistane panaši versija vadinama Surnai, kuri dažnai skamba per tradicines vestuves, gatvių procesijas ir kai kuriose vietose — net polo rungtynėse. Indijos ir Pakistano šiaurinėse bei šiaurės vakarų srityse Surnai turi savo stilistinius ir konstrukcinius ypatumus.

Vaidmuo ceremonijose

Šehnai tradiciškai grojama per santuokas, šventes, šventyklų apeigas ir procesijas, nes jo skambesys laikomas prasmingu ir pakylėjančiu. Pietų Indijoje Nadasvaram dažnai grojamas kartu su būgnų akompanuojančiu instrumentu tavil, suteikiant muzikai ritminę ir ritualinę struktūrą. Šiaurėje Surnai praneša apie svarbias akimirkas vestuvėse, vedina ritmikos ir šokio elementų.

Žymūs atlikėjai ir kultūrinis paveldas

Vienas garsiausių šehnai meistrų yra Ustaadas Bismillah Khanas, kuris pakėlė šį instrumentą iš regioninės ritualinės praktikos į klasikinės Indijos koncertinį lauką. Jis pelnė daug apdovanojimų ir pripažinimo, tarp jų — aukščiausius indų valstybinius apdovanojimus už indėlį į muziką. Jo indėlis parodė, kad šehnai gali perteikti sudėtingą ragų (raga) ornamentiką ir jausmingumą, būdingą klasikinei tradicijai.

Priežiūra ir mokymasis

  • Instrumentas reikalauja rūpestingos priežiūros: medinės dalys neturėtų būti per daug sausinamos ar drėkinamos, o drebėjantis įdėklas reikia reguliariai tikrinti ir, prireikus, keisti.
  • Mokymasis užtrunka — reikalinga kvėpavimo technika, kontrolė, ornamentikos išmanymas ir gebėjimas intonuoti mikrotonus. Regioniniai stiliai skiriasi, todėl mokytojo pasirinkimas lemia repertuarą ir atlikimo manierą.

Šiuolaikinė reikšmė

Nors tradiciškai susijęs su ceremonijomis, šehnai ir jo variantai vis dažniau pasirodo koncertuose, kino garso takeliuose ir tarp eksperimentinės muzikos atlikėjų, kurie derina tradicinius skambesius su naujomis aranžuotėmis. Taip instrumentas išlaiko savo tradicinį vaidmenį, bet kartu prisitaiko prie modernių muzikinės raiškos formų.



Zoom




Ieškoti
AlegsaOnline.com - 2020 / 2025 - License CC3