Intervalas muzikoje reiškia atstumą tarp dviejų natų (nepriklausomai nuo to, ar jos grojamos kartu, ar atskirai).

Dvi šalia viena kitos esančios klaviatūros natos (skaičiuojant tiek baltąsias, tiek juodąsias natas) skiriasi viena nuo kitos pustoniu. Toną sudaro du pustoniai (žr. "Pustonis"). Intervalas matuojamas pustoniais (semitonais), bet jo pavadinimas priklauso nuo to, kaip natos užrašytos (t. y. nuo jų vardų). Pavyzdžiui, juoda nata tarp D ir E gali būti užrašoma kaip dis arba es (D# arba Eb) — tai ta pati aukštis (enharmonija), tačiau skirtingai pažymėta nata lemia kitokio intervalo pavadinimą.

Kaip skaičiuojamas intervalo numeris

Intervalo numeris (sekunda, tercija, kvarta ir kt.) skaičiuojamas įtraukiant abi natas. Pavyzdžiui, nuo C iki D skaičiuojame C (1) ir D (2) — todėl tai yra sekunda. Intervalo kokybė (didžioji, mažoji, tobula, padidinta, sumažinta) priklauso nuo pustonių skaičiaus tarp natų.

Pagrindinės intervalo rūšys ir pavyzdžiai (iš C kaip apatinės natos)

  • Prima / unisonas (C–C) — 0 pustonių.
  • Mažoji sekunda (C–C# / C–Des) — 1 pustonis.
  • Didžioji sekunda (C–D) — 2 pustoniai.
  • Mažoji tercija (C–D# / C–Es) — 3 pustoniai.
  • Didžioji tercija (C–E) — 4 pustoniai.
  • Tobula kvarta (C–F) — 5 pustonių.
  • Tritonas (padidinta kvarta / sumažinta kvinta, C–F# arba C–Ges) — 6 pustonių.
  • Tobula kvinta (C–G) — 7 pustonių.
  • Mažoji seksta (C–G# / C–As) — 8 pustonių.
  • Didžioji seksta (C–A) — 9 pustonių.
  • Mažoji septima (C–A# / C–Bės) — 10 pustonių.
  • Didžioji septima (C–B) — 11 pustonių.
  • Oktava (C–C aukščiau) — 12 pustonių.

Intervalų kokybės ir enharmoniškumas

Intervalai, kuriems priklauso savybės „didysis“ arba „mažasis“ (sekunda, tercija, seksta, septima), skiriasi viena pustonio; pavyzdžiui, didžioji tercija turi 4 pustonius, mažoji tercija — 3. Intervalai, kuriems taikomas terminas „tobulas“ (prima, kvarta, kvinta, oktava), turi atskiras taisykles: jie gali būti tobuli, padidinti arba sumažinti, bet nėra „didieji/mažieji“.

Enharmoniški intervalai turi tą patį garso aukštį (t. y. tą patį pustonių skaičių), bet skirtingą notaciją ir dažnai skirtingą teorinį pavadinimą. Pavyzdžiui, C–D# (C iki dis) yra teorinis padidinta sekunda, o C–Eb (C iki es) — mažoji tercija, nors akustiškai tai tas pats garsas (3 pustoniai).

Intervalų inversijos

Inversija gaunama apkeitus intervalo natas vietomis (apatinę padaryti viršutine). Svarbūs taisyklės:

  • Intervalų numerių suma (paprastiems intervalams) visada lygi 9 (pvz., sekunda ↔ septima, tercija ↔ seksta, kvarta ↔ kvinta).
  • Didysis intervalas inversijoje tampa mažuoju ir atvirkščiai; tobuli intervalai lieka tobulais.
  • Padidintas intervalas inversijoje tampa sumažintu, ir atvirkščiai.

Sudėtiniai intervalai

Jei intervalas didesnis už oktavą (daugiau nei 12 pustonių), jis vadinamas sudėtiniu (compound) — pvz., nona (oktava + sekunda), dešimta (oktava + tercija) ir t. t. Tokius intervalus galima sumažinti atimant oktavas, kol gaunamas paprastas intervalas.

Atkreipkite dėmesį, kad visuose aukščiau pateiktuose pavyzdžiuose C yra apatinė poros nata, o kita nata yra aukštesnė to paties pavadinimo nata virš jos. Todėl intervalas tarp C ir B yra didžioji septima tik tada, kai tai yra C ir aukštesnė B nata (o ne B žemiau C).

Santrauka: intervalai — tai muzikos kalbos vienetas, apibūdinantis atstumą tarp natų pagal pavadinimą (numerį) ir pustonių skaičių (kokybę). Supratimas apie intervalus yra pagrindas harmonijai, akordų statybai ir melodijų analizei.