Mažorinė skalė
Muzikos teorijoje mažorinė skalė - tai bet kuri skalė, turinti bent tris skalės laipsnius: toniką, mažąją terciją virš tonikos ir tobuląją kvintą virš tonikos. Kartu jos sudaro mažorinę triadą. Tai apima daugelį gamų ir modų, pavyzdžiui, dorėninį ir frygiškąjį modus.
Paprastai tariant, mažorinė skalė yra liūdno, niūraus pobūdžio natų serija (ji dar labiau sustiprėja, kai skamba kartu su mažorine skale). Mažorinė skalė prasideda šeštąja giminingos mažorinės skalės nata ir yra kuriama pagal tokį pusinių ir sveikų žingsnių modelį:
i_visa_ii°_pusė_III_visa_iv_visa_v_pusė_VI_visa_VII_visa _i (kita oktava)
(e -------- f#° ------ G ---------- a --------- b ------- C ---------- D ---------- e)
Paprastai, kai kalbama apie mažorines gamas, turima omenyje natūralųjį minorą, harmoninį minorą arba melodinį minorą, kurie yra labiausiai paplitę Vakarų muzikoje.
Natūralus mažasis
Natūralioji mažorinė skalė yra tas pats, kas 6-oji mažorinės skalės moda (arba Eolijos moda). Pavyzdžiui, klaviatūros baltosios natos nuo vieno C iki kito C aukštyn sudaro C mažoro skalę. Jei baltosios natos grojamos pradedant šeštuoju tos C skalės laipteliu (nuo bet kurios A iki kitos A), gaunama A natūralioji minorinė skalė ("santykinė minorinė" C skalė).
Natūralus mažasis
Natūralioji mažorinė skalė yra tas pats, kas 6-oji mažorinės skalės moda (arba Eolijos moda). Pavyzdžiui, klaviatūros baltosios natos nuo vieno C iki kito C aukštyn sudaro C mažoro skalę. Jei baltosios natos grojamos pradedant šeštuoju tos C skalės laipteliu (nuo bet kurios A iki kitos A), gaunama A natūralioji minorinė skalė ("santykinė minorinė" C skalė).
Harmoninis ir melodinis minoras
Harmoninė mažorinė skalė yra tokia pati kaip natūralioji mažorinė skalė, tačiau septinta nata pakelta pusantro tono.
Harmoninio minoro skalė: 1 2 3♭ 4 5 6♭ 7 8
Pavyzdžiui, a-moll tonacijoje harmoninė mažorinė skalė yra tokia:
A B C D E F G♯ A
Žaisti (pagalbos informacija)
Harmoninis minoras nuo natūralaus minoro skiriasi tuo, kad turi du akordus, kurių struktūra yra tokia pati, kai jie yra invertuoti, todėl jie nepriklauso jokiai tonacijai. Tai sumažintas septakordas (2, 4, 6 ir 7 laipsniai) ir padidintas akordas (3, 5 ir 7 laipsniai).
Kartais harmoninis minoras dar vadinamas mahometonų skale, nes jo viršutinis tetrachordas yra toks pat kaip Hidžazo džinsas, dažnai sutinkamas Artimųjų Rytų muzikoje. Visa harmoninė mažorinė skalė arabiškai kartais vadinama Nahawand-Hijaz, o turkiškai - Bûselik Hicaz.
Intervalas tarp šešto ir septinto šios skalės laipsnių (šiuo atveju F ir G♯) yra padidinta sekundė. Kai kurie kompozitoriai, pavyzdžiui, Mozartas, šį intervalą naudojo melodinėje kompozicijoje, tačiau kitiems kompozitoriams jis atrodė nepatogus. Jie manė, kad sklandžiai melodijai parašyti geriau tinka visas žingsnis tarp šių dviejų skalės laipsnių, todėl naudojo subtoninę septintąją arba pakeltą šeštąjį skalės laipsnį. Šie du variantai vadinami kylančia melodine minorine skale ir krintančia melodine minorine skale. Kylančioji turi tą patį viršutinį tetrachordą kaip ir mažorinė skalė, o nusileidžiančioji - kaip ir natūralioji minorinė:
A B C D E F♯ G♯ A' ir tada
A' G F F E D C B A atitinkamai.
Žaisti (pagalbos informacija)
Žaisti (pagalbos informacija)
Daugelis kompozitorių, rašydami muziką, nesilaiko tik vienos iš šių skalių natų. Labai įprasta naudoti santykinio mažoro triadą, bet kadangi ji pagrįsta minorinės skalės trečiuoju laipsniu, dėl pakelto harmoninės skalės septintojo laipsnio susidarytų padidinta triada. Tokiu atveju kompozitoriai dažniausiai naudoja natūralųjį minorą. Džiaze paprastai naudojamas tik kylantis minoras.
Harmoninis ir melodinis minoras
Harmoninė mažorinė skalė yra tokia pati kaip natūralioji mažorinė skalė, tačiau septinta nata pakelta pusantro tono.
Harmoninio minoro skalė: 1 2 3♭ 4 5 6♭ 7 8
Pavyzdžiui, a-moll tonacijoje harmoninė mažorinė skalė yra tokia:
A B C D E F G♯ A
Žaisti (pagalbos informacija)
Harmoninis minoras nuo natūralaus minoro skiriasi tuo, kad turi du akordus, kurių struktūra yra tokia pati, kai jie yra invertuoti, todėl jie nepriklauso jokiai tonacijai. Tai sumažintas septakordas (2, 4, 6 ir 7 laipsniai) ir padidintas akordas (3, 5 ir 7 laipsniai).
Kartais harmoninis minoras dar vadinamas mahometonų skale, nes jo viršutinis tetrachordas yra toks pat kaip Hidžazo džinsas, dažnai sutinkamas Artimųjų Rytų muzikoje. Visa harmoninė mažorinė skalė arabiškai kartais vadinama Nahawand-Hijaz, o turkiškai - Bûselik Hicaz.
Intervalas tarp šešto ir septinto šios skalės laipsnių (šiuo atveju F ir G♯) yra padidinta sekundė. Kai kurie kompozitoriai, pavyzdžiui, Mozartas, šį intervalą naudojo melodinėje kompozicijoje, tačiau kitiems kompozitoriams jis atrodė nepatogus. Jie manė, kad sklandžiai melodijai parašyti geriau tinka visas žingsnis tarp šių dviejų skalės laipsnių, todėl naudojo subtoninę septintąją arba pakeltą šeštąjį skalės laipsnį. Šie du variantai vadinami kylančia melodine minorine skale ir krintančia melodine minorine skale. Kylančioji turi tą patį viršutinį tetrachordą kaip ir mažorinė skalė, o nusileidžiančioji - kaip ir natūralioji minorinė:
A B C D E F♯ G♯ A' ir tada
A' G F F E D C B A atitinkamai.
Žaisti (pagalbos informacija)
Žaisti (pagalbos informacija)
Daugelis kompozitorių, rašydami muziką, nesilaiko tik vienos iš šių skalių natų. Labai įprasta naudoti santykinio mažoro triadą, bet kadangi ji pagrįsta minorinės skalės trečiuoju laipsniu, dėl pakelto harmoninės skalės septintojo laipsnio susidarytų padidinta triada. Tokiu atveju kompozitoriai dažniausiai naudoja natūralųjį minorą. Džiaze paprastai naudojamas tik kylantis minoras.
Raktažodžių signatūrų paieška
Mažorinės ir minorinės tonacijos, turinčios tą pačią tonacijos signatūrą, vadinamos santykinėmis, todėl C-dur yra A-moll santykinė mažorinė tonacija, o C-moll yra E-dur santykinė minorinė tonacija. Santykinis mažoras yra mažorine tercija aukščiau už mažoro toniką. Pavyzdžiui, kadangi G-dur tonacija turi vieną fisą (kaip ją rasti, žr. mažoro gamą), jo giminingo mažoro, E-moll, tonacija taip pat turi vieną fisą.
Muzika gali būti parašyta enharmoninėje skalėje (pvz., A-dur, kurios tonacijoje yra tik keturios lygybės, o G-dur - aštuonios griežtos). Toliau pateikiami enharmoniniai atitikmenys:
| Pagrindinis Sig. | Didžioji skalė | Mažorinė skalė | ||
| 5♯/7♭ | B/C♭ pagrindinis | g♯/a♭ minor | ||
| 6♯/6♭ | F♯/G♭ pagrindinis | d♯/e♭ minor | ||
| 7♯/5♭ | C♯/D♭ major | a♯/b♭ minor |
Kvintų ratas, rodantis mažoro ir minoro tonacijas ir jų signatūras
Raktažodžių signatūrų paieška
Mažorinės ir minorinės tonacijos, turinčios tą pačią tonacijos signatūrą, vadinamos santykinėmis, todėl C-dur yra A-moll santykinė mažorinė tonacija, o C-moll yra E-dur santykinė minorinė tonacija. Santykinis mažoras yra mažorine tercija aukščiau už mažoro toniką. Pavyzdžiui, kadangi G-dur tonacija turi vieną fisą (kaip ją rasti, žr. mažoro gamą), jo giminingo mažoro, E-moll, tonacija taip pat turi vieną fisą.
Muzika gali būti parašyta enharmoninėje skalėje (pvz., A-dur, kurios tonacijoje yra tik keturios lygybės, o G-dur - aštuonios griežtos). Toliau pateikiami enharmoniniai atitikmenys:
| Pagrindinis Sig. | Didžioji skalė | Mažorinė skalė | ||
| 5♯/7♭ | B/C♭ pagrindinis | g♯/a♭ minor | ||
| 6♯/6♭ | F♯/G♭ pagrindinis | d♯/e♭ minor | ||
| 7♯/5♭ | C♯/D♭ major | a♯/b♭ minor |
Kvintų ratas, rodantis mažoro ir minoro tonacijas ir jų signatūras
Susiję puslapiai
- Pagrindinė ir papildoma veikla
- Muzikinis režimas
- Diatoninės funkcijos
- Eolinis režimas
- Didžioji skalė
- Kirwani
- Teorinis raktas
Susiję puslapiai
- Pagrindinė ir papildoma veikla
- Muzikinis režimas
- Diatoninės funkcijos
- Eolinis režimas
- Didžioji skalė
- Kirwani
- Teorinis raktas
Klausimai ir atsakymai
K: Kas muzikos teorijoje yra mažorinė skalė?
Atsakymas: Muzikos teorijoje mažorinė skalė - tai bet kuri skalė, turinti bent tris skalės laipsnius: toniką, mažąją terciją virš tonikos ir tobuląją kvintą virš tonikos. Kartu jos sudaro mažorinę triadą.
K: Koks pusinių ir sveikųjų žingsnių modelis naudojamas natūraliajai mažorinei gamai sudaryti?
A: Natūraliosios mažorinės gamos pusinių ir sveikųjų žingsnių schema yra tokia: i_visa_ii°_pusė_III_visa_visa_iv_visa_visa_v_pusė_VI_visa_visa_VII_visa _i (kita oktava) (e -------- f#° ------ G ---------- a --------- b ------- C ---------- D ---------- e).
Klausimas: Nuo kurios natos prasideda natūralioji mažorinė skalė?
A: Natūralioji mažorinė skalė prasideda šeštąja giminingos mažorinės skalės nata.
K.: Kokie yra gamų ir modų pavyzdžiai, kuriuose yra mažorinė triada?
A: Skalės ir modos, kuriose skamba mažorinė triada, yra tokios: dorėninis ir frygiškasis modusai.
K: Kaip apibūdintumėte mažorinės gamos natų serijos pobūdį?
A: Minoro gamos natų serijos yra liūdnos, niūrios.
K: Kokios minorinės gamos labiausiai paplitusios Vakarų muzikoje?
Atsakymas: Vakarų muzikoje labiausiai paplitusios minorinės gamos yra natūralioji mažorinė, harmoninė mažorinė ir melodinė mažorinė gamos.
K: Kaip skamba minorinė skalė, palyginti su mažorine?
A: Mažorinės gamos skamba liūdnai ir niūriai, kai jos skamba kartu su mažorinėmis gamomis.
