Teorinis raktas
Muzikos teorijoje teorinės tonacijos arba neįmanomos tonacijos - tai tonacijos, kurių tonacijų signatūrose yra bent viena dvigarsė arba dvigarsis.
Dvigubi skardžiai ir dvigubi skardžiai muzikoje naudojami kaip atsitiktiniai garsai, tačiau jie retai dedami į tonacijos signatūrą (muzikoje, kurioje naudojama lygiavertė temperacija), nes tai labai apsunkintų tonacijos signatūros skaitymą.
Pavyzdžiui, G♯-dur tonacija retai naudojama muzikai užrašyti, nes jos tonacijos signatūroje yra F
. Lygiavertė G♯-dur skalė turi lygiai tas pačias natas kaip ir A♭-dur skalė. Tokios tonacijų poros vadinamos enharmoniškai lygiavertėmis. Taigi teorinė G♯-dur tonacija paprastai užrašoma su A♭-dur tonacijos signatūra.
Enharmoninis lygiavertiškumas
Vakarų muzikos kūrinys paprastai turi pagrindinę tonaciją, o jo fragmentas gali būti moduliuojamas į kitą tonaciją, kuri paprastai yra glaudžiai susijusi su pagrindine tonacija. (Paprastai artima pradinei aplink kvintos ratą.) Kai tonacija yra netoli apskritimo viršaus (tonacijos signatūra su nuliu arba nedaug avarijų), abiejų tonacijų rašymas yra paprastas - pridedamas nedidelis skaičius papildomų skarų arba lygių. Tačiau jei namų tonacija yra netoli apskritimo apačios (tonacijos signatūra su daug avarijų), gali tekti naudoti enharmoninį atitikmenį, nes paprasčiausiai pridėjus avarijų bus sukurta tonacija su per daug avarijų, kad būtų lengva groti ar rašyti.
Kvintų ratas, rodantis mažoro ir minoro tonacijas
Poreikis atsižvelgti į teorinius raktus
Kiekvienoje iš trijų apatinių kvintos apskritimo vietų abu enharmoniniai atitikmenys gali būti užrašyti be dvigubų skiemenų ar dvigubų skiemenų, todėl jie nepriskiriami "teorinėms tonacijoms":
| Pagrindinis (antraeilis) | Rakto parašas |
| Pagrindinis (antraeilis) | Rakto parašas |
| B (G♯) | 5 aštrūs įrankiai |
| C♭ (A♭) | 7 butai |
| F♯ (D♯) | 6 aštrūs įrankiai |
| G♭ (E♭) | 6 butai |
| C♯ (A♯) | 7 aštrūs įrankiai |
| D♭ (B♭) | 5 butai |
Tačiau kai santykinė tonacija yra priešingoje apskritimo pusėje nei pagrindinė tonacija, teoriškai moduliuojant į tą tonaciją reikėtų pridėti tiek daug kirčių arba lygiųjų, kad tonacijos signatūroje tektų įrašyti dvigubus kirčius ir dvigubas platumas. Toliau išvardytoms tonacijoms (šešios iš jų yra lygiagrečios aukščiau išvardytoms mažoro ir minoro tonacijoms) reikėtų iki septynių dvigubų skardžių arba dvigubų platų:
| Pagrindinis | Pagrindinis parašas | |
| D♭ minor (= C♯ minor) | 8 butai | F♭ pagrindinis |
| G♭ minor (= F♯ minor) | 9 butai |
|
| C♭ minoras (= h-moll) | 10 butų |
|
| F♭ minoras (= e-moll) | 11 butų |
|
|
| 12 butų |
|
|
| 13 butų |
|
| a-moll (= g-moll | 14 butų |
|
| G♯ major (= A♭ major) | 8 aštrūs įrankiai | E♯ minor |
| D♯ major (= E♭ major) | 9 aštrūs įrankiai | B♯ mažesnysis |
| A♯ major (= B♭ major) | 10 aštrių įrankių |
|
| E♯-dur (= F-dur) | 11 aštrių dalių | C |
| B-dur (= C-dur) | 12 aštrių įrankių |
|
| F-dur (= G-dur | 13 aštrių dalių |
|
| C-dur (= D-dur | 14 aštrių įrankių | A |
Pavyzdžiui, jei kūrinys E-dur moduliuojamas kvinta aukštyn į B-dur, kuris yra greta ir toje pačioje apskritimo pusėje, užrašas yra aiškus ir paprastas; pridedamas papildomas fisas, kad būtų penki fisai. Moduliuojant dar kartą, jis taptų F-dur, užrašomas su šešiais aštriaisiais garsais. Kita moduliacija - į C♯ - turi septynis aštrius brūkšnius. Tačiau kita moduliacija būtų į teorinę G♯ tonaciją, kuriai reikėtų aštuntosios fis - kad ankstesnė F♯ nata taptų F tonacijos signatūroje. Norint išvengti teorinių tonacijų, nauja dalis paprastai rašoma enharmoniškai lygiaverte A♭-dur tonacijos signatūra.
| · v · t · e Diatoninės gamos ir klavišai | |||||||||||||||||||||||||||||||||||||||||||||||||||||||
|
|
| ||||||||||||||||||||||||||||||||||||||||||||||||||||||
| Lentelėje pateikiamas kiekvienos gamos kirčių arba lygiųjų skaičius. Mažorinės gamos rašomos mažosiomis raidėmis. | |||||||||||||||||||||||||||||||||||||||||||||||||||||||
Klausimai ir atsakymai
K: Kas yra teoriniai raktai?
Atsakymas: Teorinės tonacijos - tai muzikinės tonacijos, kurių tonacijų signatūrose yra bent viena dvigarsė arba dvigarsis.
Klausimas: Kodėl dvigubos platumos ir dvigubos skardos retai dedamos į tonacijos signatūrą?
A: Dvigubos platumos ir dvigubos karpos naudojamos kaip atsitiktiniai garsai, tačiau jos retai dedamos į tonacijos parašą, nes tai labai apsunkintų tonacijos parašo skaitymą.
K: Koks yra teorinės tonacijos pavyzdys?
A: Teorinės tonacijos pavyzdys yra G♯-dur, kurio tonacijos signatūroje yra F.
K: Kaip galime rašyti muziką naudodami šią teorinę tonaciją?
Atsakymas: Šią teorinę tonaciją galime užrašyti naudodami tas pačias natas kaip ir A-dur, nes šios dvi tonacijos yra enharmoniškai lygiavertės.
K: Ką reiškia "enharmoniškai lygiavertis"?
A: Enharmoniškai lygiavertis reiškia, kad dvi skirtingos muzikinės tonacijos turi lygiai tokias pačias natas.
K: Kodėl užrašydami muziką naudojame lygią temperaciją? A: Užrašydami muziką naudojame lygią temperaciją, kad visos natos skambėtų vienodai gerai, nepriklausomai nuo jų padėties skalėje.
