C-dur
C♯-dur (arba C-dur) - tai mažoro skalė, kurios pagrindas yra C♯. Jos tonacijos signatūroje yra septynios griežtosios padalos.
Jo santykinis minoras yra a-moll, o lygiagretusis minoras - c-moll. Jo enharmoninis atitikmuo yra D♭-dur.
Kai arfa suderinta C-dur, visi jos pedalai yra apatinėje padėtyje. Kadangi tokiu būdu visos stygos sutrumpinamos, arfa tampa mažiau rezonansinė.
Dauguma kompozitorių mieliau renkasi enharmoninį lygiavertį D-dur, nes jame yra tik penkios lygumos. Tačiau Johannas Sebastianas Bachas Preliudui ir fugai Nr. 3 abiejose "Gerai temperuoto klavyro" knygose pasirinko Cis-dur. Franzas Lisztas Vengriškojoje rapsodijoje Nr. 6 kūrinio pradžioje pakeitė tonaciją iš D-dur į Cis-dur. Maurice'as Ravelas savo fortepijoninės siuitos "Gaspard de la nuit" kūrinio "Ondine" tonika pasirinko Cis-dur.
Louis Vierne'as paskutinėje "Messe solennelle" dalyje panaudojo Cis-dur.
Kylanti ir besileidžianti C-dur skalė.
Klausimai ir atsakymai
K: Kas yra C♯ major?
A: C♯-dur (arba C-dur) - tai mažoro skalė, kurios pagrindas yra C♯. Jos tonacijoje yra septynios griežtosios padalos.
K: Koks yra C♯-dur santykinis minoras?
Atsakymas: C♯-dur santykinis minoras yra A♯-moll.
K: Koks yra C♯-dur lygiagretusis minoras?
A: C♯-dur lygiagretusis minoras yra C♯-moll.
K: Koks yra C-dur enharmoninis atitikmuo?
A: C-dur enharmoninis atitikmuo yra D-dur.
K: Kaip arfos derinimas groti šia tonacija veikia jos skambesio kokybę?
A: Kai arfa derinama groti šia tonacija, visi jos pedalai yra apatinėje padėtyje, todėl ji mažiau rezonuoja, nes visos stygos tampa trumpesnės.
Klausimas: Kodėl dauguma kompozitorių mieliau naudoja D-dur?
Atsakymas: Dauguma kompozitorių mieliau renkasi D-dur tonaciją, nes joje yra tik penkios lygybės, o C-dur tonacijoje tos pačios natos yra septynios griežtos.
K: Ar yra žinomų kūrinių, parašytų būtent šiai tonacijai?
A: Taip, Johannas Sebastianas Bachas parašė Preliudą ir fugą Nr. 3 iš abiejų "Gerai temperuoto klavyro" knygų šia tonacija, Franzas Lisztas pakeitė D-dur tonaciją į šią tonaciją savo "Vengriškosios rapsodijos Nr. 6" pradžioje, Maurice'as Ravelas panaudojo šią tonaciją savo fortepijoninės siuitos "Gaspard de la nuit" kūrinyje "Ondine", o Louisas Vierne'as ją panaudojo "Messe solennelle" baigiamajame kūrinyje.
