Mažorinė dermė
Muzikos teorijoje mažorinė arba jonėniška skalė yra viena iš diatoninių skalių. Ją sudaro septynios atskiros natos ir aštuntinė, kuri yra tokia pati kaip pirmoji, bet oktava aukštesnė. Solfege šios natos atitinka skiemenis "Do, Re, Mi, Fa, Sol, La, Ti/Si, Do". Paprasčiausia mažorinė skalė, kurią galima užrašyti arba groti fortepijonu, yra C-dur - vienintelė mažorinė skalė, kuriai nereikia griežtų ir lygių natų ir kuriai groti naudojami tik balti fortepijono klaviatūros klavišai:
C-dur skalė
.svg.png)
Forma
Mažorinė skalė - tai žingsnių rinkinys, sudarytas tokia tvarka: "Visas:Visas:Pusė:Visas:Visas:Visas:Visas:Visas:Pusė" (tonas, tonas, pustonis, tonas, tonas, tonas, tonas, pustonis). Vakarinėse skalėse nepraleidžiama nė viena lapo eilutė ar tarpas, taip pat jose nekartojama nė viena nata su skirtingu akcidentu. Tai reiškia, kad gamos tonacijos signatūroje bus tik trumposios arba tik lyginės natos.
Skalės laipsnių pavadinimai
- 1-oji - toninė - pagrindinė nata
- 2 - "Supertonic
- 3 - Mediant
- 4. - Subdominantas
- 5-oji - Dominuojanti
- 6 - Submediant
- 7-oji - "Leading Tone
- 8-oji - tonika (arba oktava)
Kvintų ratas
Pirmą kartą penktųjų ratą 1728 m. savo knygoje "Der General-bass" aprašė Johannas Davidas Heinichenas. Nuo to laiko jis naudojamas kaip būdas parodyti gamų tarpusavio ryšius.
Apskritimo viduje esantys skaičiai rodo, kiek tonacijos signatūroje yra griežtų ar lygiųjų tonų: griežtosios tonacijos eina pagal laikrodžio rodyklę, o lygiosios - prieš laikrodžio rodyklę, pradedant nuo C-dur (kuris neturi griežtųjų ar lygiųjų tonų.) Apskritimas priklauso nuo enharmoninių santykių apskritime, t. y. šešios griežtosios ar lygiosios tonacijos pagrindinėms tonacijoms F♯ = G♭ ir D♯ = E♭ mažorinėms tonacijoms (Drabkin 2001). Septyni fisai arba lygiai sudaro mažorines tonacijas (C♯-dur ir C♭-dur), kurias lengviau užrašyti su penkiais fisais arba fisais (kaip D♭-dur arba B-dur).
Viso ir pusės žingsnio modelis
Harmoninės savybės
Dėl unikalių harmoninių savybių Vakarų muzikoje mažorinė skalė naudojama dažniau nei minorinė. Pavyzdžiui, mažorinė tercija yra daug stipresnė harmoninėje eilėje (tai 5-oji, 10-oji ir 20-oji harmoninė - žr. toliau) nei mažorinė tercija (19-oji harmoninė).
Susiję puslapiai
- Mažorinė skalė
- Enharmoninis
- Vienodas temperamentas
- Teisingas intonavimas
- Lydų režimas
- Pagrindiniai ir šalutiniai dalykai
- Muzikos teorija
- Tetrachordas
Klausimai ir atsakymai
K: Kokia yra trijų skalė?
Atsakymas: Didžioji skalė, dar vadinama Jonijos skale, yra viena iš muzikos teorijos diatoninių skalių. Ją sudaro septynios atskiros natos ir aštuntinė nata, kuri yra tokia pati kaip pirmoji, bet oktava aukštesnė.
K: Kiek natų yra mažoro skalėje?
A: Mažorinėje gamoje yra aštuonios natos.
K: Kokiais skiemenimis žymima kiekviena didžiosios gamos nata?
Atsakymas: Kiekvienai mažoro gamos natai žymėti naudojami šie skiemenys: Do, Re, Mi, Fa, Sol, La, Ti/Si, Do.
K: Kokią mažoro gamą paprasčiausia parašyti arba groti fortepijonu?
A: Paprasčiausia mažoro skalė, kurią lengva užrašyti arba groti fortepijonu, yra C-dur, nes joje nereikia kirčių ir lygių, o naudojami tik balti klaviatūros klavišai.
K: Kaip atpažinti C-dur gamą fortepijono klaviatūroje?
A: C-dur galima nustatyti grojant visais baltaisiais klavišais, prasidedančiais C ir pasibaigiančiais oktava aukščiau esančia C.
K: Ar yra kitų būdų, kaip fortepijono klaviatūroje nustatyti C-dur?
Atsakymas: Taip - taip, taip pat galite ieškoti dviejų juodų klavišų, po kurių seka trys juodi klavišai, po kurių seka du juodi klavišai - tai reiškia, kad pasiekėte C-dur.
