Mažorinė skalė — apibrėžimas, struktūra ir pavyzdžiai

Sužinokite mažorinės skalės apibrėžimą, struktūrą ir praktinius pavyzdžius (C-dur), solfedžo žymes ir taikymą kompozicijai bei grojimui.

Muzikos teorijoje mažorinė arba jonėniška skalė yra viena iš diatoninių skalių. Ją sudaro septynios atskiros natos ir aštuntinė, kuri yra tokia pati kaip pirmoji, bet oktava aukštesnė. Solfege šios natos atitinka skiemenis "Do, Re, Mi, Fa, Sol, La, Ti/Si, Do". Paprasčiausia mažorinė skalė, kurią galima užrašyti arba groti fortepijonu, yra C-dur - vienintelė mažorinė skalė, kuriai nereikia griežtų ir lygių natų ir kuriai groti naudojami tik balti fortepijono klaviatūros klavišai:

C-dur skalė

Struktūra

Mažorinė (jonėniška) skalė turi nuoseklią intervalų seką, sudarytą iš tonų ir pustonių. Intervalų modelis nuo tonikos (pirmos natos) yra:

• tonas – tonas – pus tonas – tonas – tonas – tonas – pus tonas
• arba semitonais: 2, 2, 1, 2, 2, 2, 1

Šis konkretus intervalų išsidėstymas suteikia mažorinei skalai jos charakteringą „šviesų“, „džiaugsmingą“ skambesį palyginti su mažąja (minorine) skale.

Natų laipsniai ir akordai

Kiekvienas skalės laipsnis turi savo funkciją harmonijoje. Pagrindiniai laipsniai C-dur skalėje:

• 1. laipsnis (tonika) – Do (C) → pagrindinis, stabilus akordas (I) – dur
• 2. laipsnis (supertonika) – Re (D) → ii – mažasis triadas (m)
• 3. laipsnis (mediantė) – Mi (E) → iii – mažasis triadas (m)
• 4. laipsnis (subdominantė) – Fa (F) → IV – dur akordas
• 5. laipsnis (dominanta) – Sol (G) → V – dur akordas (dažnai naudojamas su septima kaip V7)
• 6. laipsnis (submediantė) – La (A) → vi – mažasis triadas (m) (taip pat santykinė mažorė)
• 7. laipsnis (vedamasis laipsnis) – Ti/Si (B) → vii° – sumažintas triadas (dim)

Harmoninėse progresijose dažnai sutinkamos sekos, pvz., I–IV–V–I arba I–vi–IV–V (labai populiari popmuzikoje). Dominantos funkcija (V) yra svarbi vedant atgal į toniką (I).

Pavyzdžiai ir raktai

• C-dur (C D E F G A B C) – be grifu (be # ar b) fortepijone.
• G-dur (G A B C D E F# G) – turi vieną kryžių (F#) raktinėje apačioje.
• D-dur (D E F# G A B C# D) – turi du kryžius (F#, C#).

Kiekvienas raktas (tonacija) turi savo raktinę (key signature), nurodančią, ar tam tikros natų pakopos yra paaukštintos (#) arba nuleistos (b).

Santykinė ir paralelinė mažorė

Santykinė mažorės natūra yra natūralioji mažorinės skalės minorinė versija, dalijanti tą pačią raktinę. Pavyzdžiui, C-dur santykinė mažorė yra A minor (A natūralioji mažorė: A B C D E F G A) – abi neturi grifų. Paralelinė mažorė reiškia tas pačias tonikas skirtingomis moduliacijomis: C-dur paralelinė mažorė yra C minor (C D Eb F G Ab Bb C) – skiriasi raktinė.

Mažorinės skalės naudojimas ir charakteris

Mažorinė skalė plačiai naudojama tiek klasikinėje, tiek pop, roko, džiazo ir liaudies muzikoje. Jos savybės:

• aiškus, šviesus skambesys;
• lengvai formuojamos harmoninės sekos (I, IV, V ir kt.);
• patogi melodijoms ir akordiniams pakeitimams.

Praktiniai patarimai mokantis mažorinės skalės

• Mokykitės skales įtempdami metrą: lėtai → greitai, su metronomu.
• Groti ne tik pirmyn, bet ir atgal (aukštyn ir žemyn), taip kaip parodyta C-dur pavyzdyje aukščiau.
• Praktikuokite arpežus (I, IV, V), kad suprastumėte, kaip skalės natų rinkinys sudaro akordus.
• Išbandykite moduliacijas į santykines ir paralelines tonacijas (pvz., C ↔ A mol, C ↔ C mol).

Suprasti mažorinės skalės struktūrą ir funkcijas labai naudinga norint kurti melodijas, aranžuotes ir analizuoti muzikinę literatūrą. Praktika su įvairiomis tonacijomis padės įtvirtinti teoriją praktikoje.

Forma

Mažorinė skalė - tai žingsnių rinkinys, sudarytas tokia tvarka: "Visas:Visas:Pusė:Visas:Visas:Visas:Visas:Visas:Pusė" (tonas, tonas, pustonis, tonas, tonas, tonas, tonas, pustonis). Vakarinėse skalėse nepraleidžiama nė viena lapo eilutė ar tarpas, taip pat jose nekartojama nė viena nata su skirtingu akcidentu. Tai reiškia, kad gamos tonacijos signatūroje bus tik trumposios arba tik lyginės natos.

Skalės laipsnių pavadinimai

• 1-oji - toninė - pagrindinė nata
• 2 - "Supertonic
• 3 - Mediant
• 4. - Subdominantas
• 5-oji - Dominuojanti
• 6 - Submediant
• 7-oji - "Leading Tone
• 8-oji - tonika (arba oktava)

Kvintų ratas

Pirmą kartą penktųjų ratą 1728 m. savo knygoje "Der General-bass" aprašė Johannas Davidas Heinichenas. Nuo to laiko jis naudojamas kaip būdas parodyti gamų tarpusavio ryšius.

Apskritimo viduje esantys skaičiai rodo, kiek tonacijos signatūroje yra griežtų ar lygiųjų tonų: griežtosios tonacijos eina pagal laikrodžio rodyklę, o lygiosios - prieš laikrodžio rodyklę, pradedant nuo C-dur (kuris neturi griežtųjų ar lygiųjų tonų.) Apskritimas priklauso nuo enharmoninių santykių apskritime, t. y. šešios griežtosios ar lygiosios tonacijos pagrindinėms tonacijoms F♯ = G♭ ir D♯ = E♭ mažorinėms tonacijoms (Drabkin 2001). Septyni fisai arba lygiai sudaro mažorines tonacijas (C♯-dur ir C♭-dur), kurias lengviau užrašyti su penkiais fisais arba fisais (kaip D♭-dur arba B-dur).

Viso ir pusės žingsnio modelis

Klausimai ir atsakymai

K: Kokia yra trijų skalė?

K: Kiek natų yra mažoro skalėje?

K: Kokiais skiemenimis žymima kiekviena didžiosios gamos nata?

K: Kokią mažoro gamą paprasčiausia parašyti arba groti fortepijonu?

K: Kaip atpažinti C-dur gamą fortepijono klaviatūroje?

K: Ar yra kitų būdų, kaip fortepijono klaviatūroje nustatyti C-dur?

Paieška pagal raidę