Muzikoje terminas bemolis (angl. flat) reiškia, kad nota yra žemesnė nei natūrali atitinkama nota. Muzikinėje notacijoje bemolis (angl. flat) nurodo žemesnį toną per pustonį (pustonis = puse žingsnio) ir žymimas simboliu (♭). Unikodo simbolis "♭" turi kodą U+266D, o jo HTML vienetas yra ♭.
Simboliai ir Unikodas
Viena plokščioji (single flat) nuleidžia natą vienu pustonu (100 centų). Yra ir dvigubas bemolis, kuris nuleidžia natą dviem pustonais (visa nata, 200 centų) — jis dažnai vaizduojamas kaip dviejų ♭ sujungimas (žr. 
). Muzikos simbolių bloke Unikode yra specialus dvigubo bemolio simbolis U+1D12B (MUSICAL SYMBOL DOUBLE FLAT), tačiau ne visi šriftai jį palaiko, todėl praktikoje kartais naudojamas dviejų viengubų bemolių išdėstymas arba grafinis paveikslėlis.
Enharmonika (lygiosios)
Pagal dvylikos tonų lygią temperaciją kai kurios natos yra enharmoniškai lygiavertės — tai reiškia, kad jų garso aukštis yra vienodas, nors rašomi skirtingai. Pvz., cis (C♯) yra enharmoniškai lygiavertis des (D♭); fis (F♯) yra enharmoniškai lygiavertis ges (G♭); panašiai gis (G♯) lygiavertis as (A♭). Enharmonika svarbi tiek notacijoje, tiek akordų ir tonacijų analizėje — pasirinkimas, kuriuo užrašymu naudotis, priklauso nuo harmoninio konteksto ir patogumo atlikimui.
Dviejų ir daugiau bemolių bei mikrotonai
Dvigubas bemolis (double flat) nuleidžia natą dviem pustonais. Kartais sutinkami ir reti atvejai su trigubu bemoliu (triple flat), kuris nuleidžia natą trimis pustonais (3 × 100 centų = 300 centų, t. y. 1,5 tono). Tokie ženklai dažniausiai pasitaiko sudėtingesnėje teorinėje arba avangardinėje notacijoje.
Be to, yra ir tarpiniai mikrotoniniai ženklai: pusiau bemolis (half-flat) žymi ketvirtinį toną (pusę pustono, ~50 centų) ir dažnai vaizduojamas bemolio ženklu su pasviru brūkšniu arba specialiu piktogramų variantu (
). Trijų ketvirčių bemolis reiškia 150 centų (pusė + pilnas pustonis) ir gali būti užrašomas kaip pusiau bemolis kartu su įprastu bemoliu arba kitais simboliais priklausomai nuo notacijos tradicijos. Šie mikrotoniniai ženklai naudojami įvairiose šiuolaikinėse ir tautinėse muzikos tradicijose, kur reikalingi ketvirtiniai tonai ar kiti mikrotonai.
Notacijos pavyzdžiai ir naudojimas
1 paveikslėlyje pavaizduota natos A ir dvigubos natos A muzikinėje notacijoje. A ir As
Notacijoje bemoliai naudojami kaip lėkštelėje (angl. accidental) prieš atitinkamą natą arba tonacijos pagrindu (key signature), kur jie galioja visai muzikos eilutei arba iki takto pabaigos priklausomai nuo taisyklių. Bemolis prieš natą nurodo faktinį natų kryžminimą atitinkamame grojimo taške.
Derinimas ir praktika
Derinime bemažiai ženklai taip pat gali reikšti labai smulkų, „šiek tiek žemesnį“ aukštį (microtuning) — ypač ansambliuose, kur vienas instrumentas siekia sutapti su kitu. Jei ta pati nata tuo pačiu metu grojama dviem instrumentais ir vienas iš jų šiek tiek nusileidžia, jo nata bus „plokštesnė“ už kito instrumento natą. Tokiu atveju vietoje įprastos notacijos gali būti naudojami papildomi ženklai arba išsamūs derinimo nurodymai.
Apibendrinant: bemolis (♭) žymi natą, nuleistą vienu pustonu; yra ir dvigubi, trigubi bei mikrotoniniai bemoliai, o enharmonika leidžia skirtingai užrašytas notas laikyti vienodo aukščio pagal lygią temperaciją. Dėl simbolių ir Unikodo palaikymo praktikoje kartais naudojami paveikslėliai ar šriftinės alternatyvos.