B-dur (B♭) – mažoro tonacija: apibrėžimas, ženklinimas ir savybės
B-dur (B♭) – mažoro tonacija: apibrėžimas, ženklinimas, santykiniai/enharmoniniai ryšiai bei praktinės savybės pianistams, gitaristams ir orkestrui. Sužinokite, kodėl Chopinas ją mėgo.
B-dur – tai mažoro skalė, kurios pagrindą sudaro B♭ (B bemolis). Jos tonacijoje yra du bemolai: B♭ ir E♭ (t. y. raktinė žyma turi dvi bemolio žymes).
Originaliame tekste pateikti terminai buvo klaidingi. Išsami korekcija:
- santykinis minoras B-dur tonacijos yra g-moll (g mažoras/minoras santykinis), o ne cis-moll;
- Lygiagretusis (paralelinis) minoras yra B♭-moll (B bemolio mažoras), o ne h-moll;
- B-dur enharmoninis atitikmuo techniškai būtų A# dur (A♯-dur), tačiau praktikoje tokia žymė retai vartojama dėl labai daug diurezės ženklų; C-dur tikrai nėra enharmoninis B-dur.
B-dur gamą sudaro natų seka: B♭ – C – D – E♭ – F – G – A – (B♭). Taip pat pateikiami pagrindiniai diatoniniai akordai (trijonai) šioje tonacijoje:
- I – B♭ (tonika)
- ii – Cm (C mažoras / C mažorinis trijonas)
- iii – Dm
- IV – E♭
- V – F
- vi – Gm
- vii° – Adim
Kalbant apie signatūrą ir natų išdėstymą: B-dur raktinė žyma turi du bemolus, paprastai jie pažymimi tiek pirmoje (giliojoje) stygelėje, tiek antrosios (aukštosios) stygelės fortepijoninio užrašymo atveju – tai daroma, kad abi natos būtų aiškiai matomos abejose notų sistemos dalyse. Kai kuriose orkestrinėse ar specializuotose partitūrose (pvz., alto, tenor ar kitose konkrečiose klavyro/pučiamųjų partijose) raktinė žyma gali būti nurodoma kiek skirtingai dėl skirtingų kirtavimų ir patogumo, bet esmė lieka ta pati: B♭ ir E♭ yra pažymėti.
Originaliame tekste minėti techniniai niuansai apie pagrindinę liniją ir aukštąjį kirčio ženklą buvo nevisiškai aiškūs. Trumpai: jei dėl užrašo vietos arba natos padėties reikia, kai kuriose partitūrose naudojami papildomi arba pakeisti žymėjimo sprendimai (pvz., dėl skaitymo patogumo aukštesnėse ar žemesnėse stygose). Tačiau praktiškai fortepijonui raktinė žyma dažniausiai rodoma vienodai abiejose notų eilėse – taip iš akies skaityti paprasčiau.
Dėl instrumentų patogumo: kai kurioms klavišiniams instrumentams, ypač pianistams, tonacijos, kuriose yra juodųjų klavišų, gali atrodyti patogesnės dėl natūralios pirštų padėties ant klaviatūros. Istoriniai šaltiniai mini, kad tokias nuomones reiškė ir žinomi kompozitoriai bei atlikėjai (pvz., Frédéricas Chopinas / Fryderyk Chopinas), tačiau tai yra subjektyvu ir priklauso nuo atlikėjo įpročių bei technikos.
Praktinės pasekmės komponuojant ir akomponuojant:
- B-dur yra patogi tonacija pučiamosioms partijoms: daug muzikos pučiamiesiems (pvz., klarnetui ir trombonui) rašoma būtent B♭ tonacijai, nes daug įprastų pučiamųjų instrumentų yra C arba B♭ transpozicijos instrumentai;
- gitara: B-dur dažnai reikalauja barré akordų (nebent naudojami transpozicijos arba kapodas), todėl gitaristams ši tonacija gali būti mažiau patogi nei, pavyzdžiui, C-dur ar G-dur;
- C-dur iš tiesų yra “natūrali” tonacija daugeliui instrumentų be pedalo mechanikos (pvz., harpai), todėl aranžuojant harpai dažnai pasirenkama C-dur; harpai pedalai leidžia keisti tonacijas, bet C-dur yra pradinė, patogiausia.
Atskirai verta paminėti repertuarą: B-dur dažnai panaudojama orkestrinei ir kamerinei muzikai, taip pat solo kūriniuose. Pavyzdžiui, Ludwig van Beethoven komponavo simfonijoje Nr. 4 B-dur tonacijoje, o daug pučiamųjų ansamblių ir džiazo grupių dažnai renkasi B♭ pagrįstą transpoziciją dėl lengvumo dainuoti/groti su B♭ instrumentais.
Santraukai: B-dur = B♭ major turi dvi bemolio žymes (B♭, E♭), santykinis minoras yra g-moll, paralelinis – B♭-moll, o praktinis instrumentinis pasirinkimas (fortepijonas, gitara, arfa, pučiamieji) lemia, kaip dažnai ir kokiu būdu ši tonacija naudojama kompozicijose ir partitūrose.
Nugarinėje informacijoje ir nuorodose palikau originalius ženkliukus ir nuorodas Jūsų tolimesniam nagrinėjimui.
Kylanti ir besileidžianti B-dur skalė.
Klausimai ir atsakymai
K: Kas yra B-dur?
A: B-dur - tai mažoro skalė, kurios pagrindas yra nata B.
K.: Kiek griežtų tonų yra B-dur tonacijos signatūroje?
A: B-dur tonacijos signatūroje yra penkios griežtos natos.
K: Koks yra B-dur santykinis minoras?
Atsakymas: B-dur santykinis minoras yra g-moll.
K: Koks yra B-dur lygiagretusis minoras?
A: B-dur lygiagretusis minoras yra h-moll.
K: Kokią instrumento pagrindinę tonaciją atitinka C-dur?
A: C-dur atitinka arfos pagrindinę tonaciją.
K: Kodėl Frédéricas Chopinas manė, kad groti B-dur tonacijoje yra lengva?
A: Frédéricas Chopinas manė, kad groti B-dur tonacija yra lengva, nes jos juodos natos gerai dera su natūraliomis pirštų padėtimis grojant fortepijonu.
K: Kodėl jis pirmiausia mokė mokinius šios gamos, o tik po to mokė groti C-dur?
A: Šią gamą jis mokė mokinius pirmiausia, nes manė, kad ji yra lengvesnė už C-dur gamą, ir norėjo, kad būtų lengviau skaityti iš klausos, nes grojant fortepijonu abi skalės atrodytų panašiai.
Ieškoti