Pagrindinė linija muzikinėje notacijoje: kas tai, funkcija ir pavyzdžiai
Sužinokite, kas yra pagrindinė linija muzikinėje notacijoje, jos funkcija, pavyzdžiai ir kada naudoti ottava – aiškiai, su iliustracijomis ir praktiniais patarimais.
Pagrindinė linija (angl. ledger line) – tai trumpa linija, brėžiama muzikinėje notacijoje aukščiau arba žemiau įprasto penkių natų lapo rinkinio, kad būtų galima užrašyti natas, kurios kitu atveju būtų per aukštos arba per žemos. Tokia linija paprastai yra šiek tiek ilgesnė už natą ir brėžiama lygiagrečiai natų linijoms; natos galvutė dedama ant tos linijos arba į tarpą viršuje arba apačioje jos.
Funkcija ir praktinis panaudojimas
Pagrindinės linijos skirtos pratęsti natų lapo diapazoną be nuolatinio rėžimo keitimo (pvz., kitų spragtelių ar skirtingų raktų). Dažniausios situacijos:
- užrašyti aukštesnes natas, nei leidžia viršutinė natų rinkinys;
- užrašyti žemesnes natas, nei telpa į apatinę natų rinkinio dalį;
- nekeisti skiemens ar rakto, kai reikia tik kelių papildomų natų;
- tiems instrumentams ar balsams, kurie pasiekia didelius diapazonus (pvz., piccolo, kontrabosas, fortepijonas).
Kaip brėžiama ir kokios taisyklės
Pagrindinė linija brėžiama taip, kad vizualiai atitiktų esamas natų linijas: jos ilgis šiek tiek viršija natų galvutę, jos yra lygiagrečios ir turi tokią pačią tarpo aukštį tarp linijų. Jei keli natų galvutės telpa ant tos pačios pagrindinės linijos, tos galvutės gali dalintis viena linija. Jeigu akordas apima natas, esančias skirtingose pozicijose aukščiau ir žemiau stoto, kiekvienai natos pozicijai gali tekti atskira pagrindinė linija.
Įprasta praktika leidžia naudoti iki trijų pagrindinių linijų dažnai, keturių – rečiau; daugiau nei keturių linijų skaitymas tampa nepatogus, todėl paprastai renkasi kitą variantą (clef pakeitimas arba oktavos žymėjimas).
Pavyzdžiai
- Vidurinis C (C4): užrašomas su viena pagrindine linija žemiau treble (sol) rakto lapo arba viena pagrindine linija virš bass (fa) rakto lapo — tai dažnai nurodo, kaip tas pats garsas rodomas skirtinguose raktuose.
- Aukštesnės fortepijono natos viršutiniuose registruose ir žemesnės kairiojo rankos natos dažnai reikalauja kelių pagrindinių linijų.
- Jei užrašomas labai aukštas ar labai žemas partijos fragmentas, redaktoriai dažnai vietoj daugybės pagrindinių linijų naudoja ženklus 8va arba 8vb (žr. toliau) arba keičia raktą, kad skaitymas būtų patogesnis.
Alternatyvos ir išvengimo priežastys
Jeigu tekste reikia daug pagrindinių linijų ir tai sumažina skaitomumą, muzikos leidiniai dažnai renkasi vieną iš šių sprendimų:
- Raktų keitimas (clef change) – pakeitus raktą, tos pačios natos gali būti rodomos be pagrindinių linijų;
- Oktavos žymėjimas – ženklai 8va (kartais vadinami „ottava“) reiškia groti vieną oktavą aukščiau (jei žymėjimas virš lapo) arba žemiau (8va žemiau arba 8vb); taip pat naudojamas 15ma kai reikia perkelti dvi oktavas;
- Smulkesnės (cue) natos – vietoje pilnų pagrindinių linijų kartais duodamos mažesnės natos kaip pagalbinis sprendimas.
Notacijos niuansai
Keletas praktinių pastabų, kurios padeda suprasti ir teisingai naudoti pagrindines linijas:
- spalviniai ženklai (akcentai, artikuliacijos) ir diizanai/bemoliai dedami taip pat, kaip įprastai – tiesiai prieš natą, nepaisant to, ar ji stovi ant pagrindinės linijos ar tarp jos;
- stiebai, vėliavėlės ir jungtys (beams) piešiami įprastai; kai grupė natų užima daug pagrindinių linijų, suderinimas su stiliumi svarbus, kad būtų skaitoma aiškiai;
- ilgų grandinių (tiesioginių lygių) atveju redaktoriai gali suskirstyti dalis arba pakeisti raktą, kad išvengtų sunkių skaitymo situacijų.
Praktiniai patarimai kompozitoriams ir aranžuotojams
Jei užraše matote daug pagrindinių linijų, apsvarstykite šiuos sprendimus:
- ar vietoje daug pagrindinių linijų nepatogiau būtų pakeisti raktą (clef) – tai ypač tinka instrumentams, kurių dalys trumpai pereina į itin aukštus arba žemus registrus;
- ar nepatogumą neišspręstų 8va arba 15ma žymėjimas;
- jei leidžiate partitūrą, stenkitės išlaikyti vienodą pagrindinių linijų atstumą ir ilgį pagal leidinio stilių gaires, kad skaitymas nebūtų varginantis.
Apibendrinant, pagrindinė linija yra paprastas ir efektyvus būdas pratęsti natų lapo diapazoną be rakto keitimo, tačiau per didelis jų kiekis mažina skaitomumą – tokiu atveju dažnai patartina pasirinkti alternatyvų notacijos būdą (clef, 8va/15ma arba mažesnės natos).

Pavyzdys: Tačiau šeštajai natai (vidurinei C) reikia vienos eilutės. Kita nata (B) telpa į žemiau esantį tarpą, o paskutinei natai (A) reikalingos dvi eilutės.
Susiję puslapiai
Ieškoti