Hectoro Berliozo 'Vasaros naktys' (Les nuits d'été) — dainų ciklo apžvalga

Hectoro Berliozo "Vasaros naktys" (Les nuits d'été) — išsami dainų ciklo apžvalga: kūrinio istorija, orkestrinė versija, analizė ir rekomenduojami atlikimai.

Prancūzų kompozitoriaus Hectoro Berliozo dainų ciklas "Vasaros naktys" (Les nuits d'été), op. 7. Tai šešių Théophile'o Gautier eilėraščių aranžuotė. Berliozas dainas baigė kurti 1841 m. Iš pradžių jos buvo skirtos tik dainininkui su fortepijono akompanimentu. Dainininkas galėjo būti baritonas, kontraltas arba mecosopranas. Vėliau Berliozas pakeitė kūrinį, suteikdamas dainininkui soprano balsą, o akompanimentą pritaikė orkestrui. Pirmoji orkestruota daina buvo "L'Absence". Šią versiją jis parašė dainininkei Marie Recio, kuri kartu su juo vyko į koncertinę kelionę po Vokietiją. Visos šešios dainos orkestrinės versijos buvo išleistos 1856. Taip kūrinys beveik visada atliekamas ir dabar. Dainų pavadinimai:

Dainų pavadinimai ir trumpi aprašymai

• Villanelle („Villanelė“) — linksmesnės, liaudiškos nuotaikos pradžia; lengvas, giminingas šokio ritmas, dažnai atliekama kaip temperamentinga atidarymo daina.
• Le spectre de la rose („Rožės vaiduoklis“) — lyrinė, sapniška daina, kurioje Berliozas kuria eterines orkestracijos spalvas, pabrėžiančias poezijos romantinį ir mistinį pobūdį.
• Sur les lagunes („Ant lagūnų“) — melancholiška, naktinė atmosfera, primenanti tolimas, švytinčias vandens plokštumas; orkestras čia naudojamas kurti plaukiojančias tekstūras.
• L'Absence („Nepažįstama / Ilgesys dėl buvusio“) — pirmoji orkestruota daina; jautri, ilgesinga arija apie mylimo žmogaus nebuvimą, su išraiškingomis solo linijomis solistui.
• Au cimetière („Kapinėse“) — rimta, meditacinė daina apie mirtį ir atminimą; tamsesnė orkestracija ir lėtesnis tempas pabrėžia šios dalies drama ir kontempliaciją.
• L'Île inconnue („Nežinoma sala“) — ciklo uždarymas, kuriame susilieja ilgesys ir viltis; kūrinys baigiasi gana ramiai, su įtaigia melodine užuomina į ateities paslaptį.

Stilistika ir atlikimo praktika

Les nuits d'été yra vienas žymiausių XIX a. prancūzų dainų ciklų ir dažnai minima kaip ankstyvas oratorinės dainos (mélodie) ir orkestro spalvų derinio pavyzdys. Berliozas – orkestracijos meistras – kiekvienai dainai suteikė atskirą spalvų paletę: vijų ir medinių pučiamųjų partijos, harpų bei styginių tekstūros čia naudojamos itin sąmoningai, kad sustiprintų kiekvienos eilutės nuotaiką. Nors ciklas pradžioje buvo parašytas su fortepijonu, šiandien dažniausiai atliekama orkestrinė versija; fortepijono variantas suteikia daugiau intymumo, orkestrinė – didesnio spalvinio kontrasto ir dramatizmo.

Kompozitorius nesureikšmino griežtos balsinės kategorijos – kai kurios dainos patogios tiek aukštesniam, tiek žemesniam tipui, todėl ciklą atlieka įvairių fono solistai: sopranai, mecosopranai ir matiniai balsai. Dėl to interpretuotojai gali rinktis natą ar transpoziciją pagal savo tembrą ir interpretacijos idėjas.

Reikšmė ir įtaka

Les nuits d'été padarė didelę įtaką europinei dainos tradicijai, ypač prancūziškai mélodie. Berliozo požiūris į orkestracijos spalvas ir dramatinį naratyvą tapo pavyzdžiu vėlesniems kompozitoriams, kurie gilino santykį tarp solo balso ir orkestro. Dainos taip pat populiarios recitalų repertuare ir dažnai įrašomos tiek fortepijono, tiek orkestro versijose.

Praktiniai patarimai klausytojui

• Jei norite pajausti intymesnį poezijos ryšį, pradėkite nuo fortepijoninės versijos; norint pajusti Berliozo orkestracijos meną — klausykite orkestrinės versijos.
• Ciklas trunka maždaug 20–25 minutes, todėl jis dažnai pateikiamas kaip užbaigta dalis koncertuose arba kartu su atskirais orkestriniais kūriniais.
• Klausydami atkreipkite dėmesį į tai, kaip Berliozas „spalvina“ kiekvieną eilėraštį: tai padeda suprasti, kodėl kiekviena daina turi savitą charakterį ir emotionalinę logiką.

Išvados: Les nuits d'été išlieka vienu labiausiai vertinamų Berliozo kūrinių — tai meistriškas dainų ir orkestracijos sintezės pavyzdys, kuriame susipina Th. Gautier poezijos vaizdingumas ir Berliozo muzikinė vaizduotė. Rekomenduojama tiek pradedantiesiems klausytojams, tiek patyrusiems melomanams — ciklas atveria daug niuansų ir interpretacinių galimybių.

Klausimai ir atsakymai

K: Kas parašė knygą Les nuits d'été?

K: Kas yra Les nuits d'été?

K.: Kas parašė eilėraščius, pagal kuriuos sukurta "Les nuits d'été"?

K: Kada Berliozas baigė kurti "Les nuits d'été"?

K: Kokių tipų balsai gali dainuoti "Les nuits d'été" dainas?

K.: Kada visos šešios "Les nuits d'été" dainos buvo išleistos orkestrine versija?

K: Kuri daina buvo pirmoji orkestruota "Les nuits d'été"?

Paieška pagal raidę