Meilės eliksyras — Donizetti komiška opera L'elisir d'amore
Meilės eliksyras — Donizetti komiška opera L'elisir d'amore: šmaikšti meilės istorija, garsioji arija "Una furtiva lagrima" ir italų operos žavesys scenoje.
"Meilės eliksyras" (it. L'elisir d'amore) - italų dviejų veiksmų komiška opera. Muziką parašė Gaetano Donizetti. Libretą parašė Felice Romani pagal Eugène'o Scribe'o libretą Danielio Auberio operai "Le philtre" (1831 m.).
Pirmą kartą opera buvo parodyta 1832 m. gegužės 12 d. Milano (Italija) teatre "Teatro della Canobbiana". Operos "L'elisir d'amore" užima 12 vietą Operabase daugiausiai atliekamų operų pasaulyje sąraše. Labai garsi yra arija "Una furtiva lagrima" (liet. Klastinga ašara). 1840 m. Richardas Wagneris aranžavo operą fortepijonui. W. S. Gilbertas 1866 m. parašė operos parodiją "Dulcamara, arba Mažoji antis ir didysis kvaitulys".
Siužetas trumpai
L'elisir d'amore veiksmas vyksta mažame kaime. Pagrindiniai personažai – paprastas jaunikaitis Nemorino, jo mylimoji Adina, įžūlus kareivis Belcore ir klastingasis vaistininkas Dr. Dulcamara. Nemorino yra įsimylėjęs Adiną, tačiau ji nesiima jokių rimtų įsipareigojimų. Dulcamara parduoda „meilės eliksyrą“ (iš tikrųjų – vyno, praturtinto kvapais), todėl Nemorino, tikėdamasis įgauti Adinos meilę, perka buteliuką ir jo elgesys pasikeičia – jis įgyja drąsos, o galiausiai pasikeičia ir aplinkinių požiūris. Komiška intriga baigiasi laiminga pabaiga, kai tikroji meilė ir pajuokos virsmai atskleidžia tikruosius jausmus.
Personažai ir vaidmenys
- Nemorino – tenoras; kuklus, nuoširdus, įsimylėjęs jaunikaitis.
- Adina – sopranas; protinga, savarankiška moteris, kuri galiausiai supranta Nemorino jausmus.
- Belcore – baritonas; kariškas, išdidus, mėgina susižerti Adinos palankumą.
- Dr. Dulcamara – barytonas arba baritonas; komiškas prekeivis, siūlantis „eliksyrą“ kaip stebuklingą vaistą.
Muzika ir stilius
Donizetti kūrinys yra tipiškas bel canto epochos pavyzdys: melodinga partija, grakščios ornamentikos, aiškios, emocingai išreikštos solo arijos ir ansambliai. Opera balansuoja tarp švelnaus lyrizmo (ypač aria "Una furtiva lagrima") ir energingų komiškų numerių, kuriuose atsiskleidžia personažų charakteriai bei situacijų absurdiškumas. Orkestro partija yra liekna ir palengvina solistų vokalą, o chorai ir ansambliai suteikia kūriniui sceniškumo ir gyvumo.
Premjera, repertuaras ir atlikimo istorija
Po premjeros 1832 m. opera greitai įsitvirtino repertuare tiek Italijoje, tiek užsienyje. Dėl didelio melodijų patrauklumo ir komiškos, bet širdingos istorijos ji ilgą laiką išliko publikos mėgiama. Kaip minėta, operos populiarumas matomas ir pagal Operabase reitingus. Dėl savo žanro ir dramaturgijos L'elisir d'amore dažnai atliekama tiek tradicinėse, tiek modernizuotose inscenizacijose.
Žymios arijos ir numeriai
Visuomet išsiskiria arija "Una furtiva lagrima" – melancholiška tenoro melodija, kuri tapo vienu iš Donizetti garsiausių kūrinių fragmentų. Taip pat svarbūs yra Adinos numeriai, komiški duetai tarp Nemorino ir Dulcamara bei ansambliai, kuriuose pereinama nuo juokingo prie jausmingo tono.
Įtakos, adaptacijos ir įrašai
Opera įkvėpė kitus menininkus: 1840 m. Richardas Wagneris aranžavo kūrinį fortepijonui, o vėliau W. S. Gilbertas parašė parodiją (1866 m.) "Dulcamara, arba Mažoji antis ir didysis kvaitulys". Per XIX–XX a. kūrinys sulaukė daugybės įrašų ir profesionalių operos trupių atlikimų; jį atlieka tiek klasikinės operos žvaigždės, tiek komiškai pamėgę ansambliai. Opera taip pat adaptuota į filmus, televizijos pastatymus ir net sceninius šiuolaikinius variantus, kuriuose dažnai akcentuojama universalioji meilės tema ir socialinės padėties pokštai.
Kodėl verta pamatyti
L'elisir d'amore – puikus pasirinkimas tiek tiems, kurie mėgsta lyrines tenoro arijas, tiek žiūrovams, vertinantiems lengvą, pramoginį siužetą su širdimi. Opera pristato Donizetti sugebėjimą derinti muziką ir komediją taip, kad istorija lieka aktuali ir šiandien: tai pasaka apie meilę, iliuziją ir žmogaus gebėjimą keistis dėl jausmų.
Giuseppe Frezzolini buvo pirmasis daktaras Dulcamara
Vaidmenys
| Vaidmuo | Balso tipas | Premjera |
| Nemorinas, valstietis, įsimylėjęs Adiną | tenoras | Gianbattista Genero |
| Adina, turtinga jauna moteris | sopranas | Sabine Heinefetter |
| Belcore, seržantas | baritonas | Henri-Bernard Dabadie |
| Dr. Dulcamara, keliaujantis gydytojas | bosas | Giuseppe Frezzolini |
| Giannetta, Adinos draugė | sopranas | Marietta Sacchi |
| Valstiečiai, Belkoro būrio kariai | ||
Sklypas
Vieta: Nedidelis kaimas Baskų krašte.
[Schirmer angliškame partitūros leidime teigiama, kad veiksmas vyksta "mažame Italijos kaime"].
Laikas: XVIII a. pabaiga
1 veiksmas
Neturtingas valstietis Nemorinas įsimyli gražuolę žemvaldę Adiną. Ji kankina jį savo abejingumu. Kai Nemorinas išgirsta, kaip Adina skaito savo darbininkams istoriją apie Tristaną ir Izoldą, jis sumano panaudoti stebuklingą eliksyrą, kad pelnytų Adinos meilę. Jis bijo, kad ji myli seržantą Belkorą. Seržantas pasirodo su savo pulku. Jis pasiūlo Adinai susituokti. Atvyksta keliaujantis šarlatanas Dulcamara, pardavinėjantis miestiečiams savo vaistus buteliukuose. Nemorinas klausia Dulkamaros, ar jis turi ką nors panašaus į Izoldos meilės eliksyrą. Dulcamara atsako, kad turi. Jis parduoda jį Nemorinui už kainą, atitinkančią Nemorino kišenių turinį. Buteliuke yra tik vyno. Norėdamas laiku pabėgti, Dulcamara pasako Nemorinui, kad eliksyras pradės veikti tik kitą dieną. Nemorinas jį išgeria ir iškart pajunta jo poveikį.
Nemorinas, padrąsintas eliksyro, sutinka Adiną. Ji negailestingai jį erzina, o žiūrovai nujaučia, kad trauka gali būti abipusė, jei ne seržanto Belkoro pasiūlymas tuoktis. Iš tiesų jų vestuvių data nustatyta po šešių dienų. Nemorino įsitikinimas, kad rytoj jis laimės Adiną dėl eliksyro, verčia jį elgtis abejingai jos atžvilgiu. Tai nuliūdina Adiną, bet ji stengiasi nuslėpti savo jausmus. Vietoj to ji taip pat pakelia kartelę, sutikdama su alternatyviu seržanto Belkoro pasiūlymu: kad jie tuoj pat susituoktų, nes jis ką tik gavo įsakymą, kad pulkas turi išvykti kitą rytą. Tiek Adina, tiek seržantas įvertina Nemorino reakciją į šią žinią: seržantas piktinasi, o Adina neviltyje. Nemorinas supanikuoja ir šaukiasi daktaro Dulcamara, kad šis ateitų jam į pagalbą.
2 veiksmas
Adinos vestuvių vakarėlis po atviru dangumi - pačiame įkarštyje. Joje dalyvauja daktaras Dulcamara, kuris kartu su Adina atlieka dainą ir linksmina svečius. Notaras atvyksta įteisinti santuokos. Adina nuliūsta pamačiusi, kad Nemorino nepasirodė. Visi eina į vidų pasirašyti vestuvių sutarties. Tačiau Dulcamara lieka lauke ir vaišinasi maistu bei gėrimais. Pasirodo Nemorinas, pamatęs notarą, supranta, kad prarado Adiną. Jis pamato Daktarą ir karštligiškai prašo jo daugiau eliksyro, tokio, kuris suveiktų tuoj pat. Bet kadangi Nemorinas neturi pinigų, Daktaras atsisako ir dingsta viduje. Seržantas išeina vienas ir garsiai svarsto, kodėl Adina staiga atidėjo vestuves ir sutarties pasirašymą. Nemorinas pamato savo varžovą, bet yra bejėgis ką nors padaryti. Seržantas klausia apie Nemorino nusiminimą. Kai Nemorinas pasako, kad neturi pinigų, Belkoras tuoj pat pasiūlo, kad jei jis įstos į kariuomenę, jam iš karto bus sumokėta. Jis pateikia sutartį, kurią Nemorinas pasirašo (su X) mainais į pinigus, kuriuos Belkoras jam duoda vietoje. Nemorinas privačiai pasižada skristi į Dulcamarą, kad gautų daugiau eliksyro, o Belkoras susimąsto, kad lengvai atsikratė savo varžovo, išsiųsdamas jį į karą.
Vėliau vakare kaimo moterys spėlioja, kad Nemorinas nežino, jog ką tik paveldėjo didelį turtą iš mirusio dėdės. Jos pastebi Nemoriną, kuris akivaizdžiai išleido savo karinę premiją ir iš daktaro Dulcamara nusipirko bei išgėrė didelį kiekį "eliksyro" (vėlgi vyno). Moterys kreipiasi į Nemoriną su pernelyg draugiškais pasisveikinimais, kokių jis dar nėra matęs. Nemorinui tai įrodymas, kad ši eliksyro dozė suveikė. Adina mato linksmai nusiteikusį Nemoriną ir, sutikusi daktarą Dulcamarą, stebisi, kas jam atsitiko. Dulcamara, nežinodamas, kad Adina yra Nemorino meilės objektas, papasakoja jai istoriją apie pasimetusį bernužėlį, kuris eliksyrui išleido paskutinį centą ir net pasirašė savo gyvenimą, stodamas į kariuomenę, kad gautų daugiau pinigų, nes taip desperatiškai troško laimėti neįvardytos žiaurios gražuolės meilę. Adina iškart supranta Nemorino nuoširdumą ir gailisi jį erzinusi. Ji įsimyli Nemoriną, mėgaudamasi jo meilės nuoširdumu. Dulcamara tokį elgesį interpretuoja kaip tam tikrą būseną, kurią reikia išgydyti vienu iš jo eliksyrų.
| ||||||||
Jie išvyksta. Nemorinas pasirodo vienas, susimąstęs, galvodamas apie ašarą, kurią pamatė Adinos akyje, kai anksčiau ją ignoravo. Remdamasis vien ta ašara, jis nuoširdžiai įsitikinęs, kad Adina jį myli. Ji įeina ir klausia jo, kodėl jis nusprendė stoti į kariuomenę ir palikti miestą. Kai Nemorinas atsako, kad ieško geresnio gyvenimo, Adina atsako, kad jis yra mylimas ir kad ji nupirko jo karinį kontraktą iš seržanto Belkoro. Ji pasiūlo nutrauktą kontraktą Nemorinui, prašydama, kad jis jį paimtų. Dabar jis yra laisvas. Tačiau ji sako, kad jei jis pasiliks, jam nebebus liūdna. Jam paėmus kontraktą, Adina pasisuka išeiti. Nemorinas mano, kad ji jį palieka, ir puola į beviltišką priepuolį, prisiekdamas, kad jei jis nėra mylimas, jei eliksyras nesuveikė, o Daktaras jį apgavo, tai jis gali eiti ir mirti kareiviu. Adina jį sustabdo ir prisipažįsta, kad myli. Nemorinas apimtas ekstazės. Adina prašo jo atleisti už tai, kad jį erzino. Jis tai padaro bučiniu. Grįžęs seržantas pamato juos abu apkabintus. Adina paaiškina, kad myli Nemoriną. Seržantas šią žinią priima ramiai, pažymėdamas, kad pasaulyje yra daugybė kitų moterų. Dulcamara, susikrovęs lagaminus, iššoka pro duris ir priduria, kad mielai parūpins eliksyro kitam seržanto užkariavimui. Jau susirinko minia žmonių, kurie sutinka, kad eliksyras padarė savo darbą, ir atsisveikina su gydytoju.
Edizioni Ricordi libreto viršelis
Įrašai
| Metai | Žaidėjai | Dirigentas, | Etiketė |
| 1955 | Hilde Gueden, | Francesco Molinari-Pradelli, | CD: DeccaCat |
| 1967 | Mirella Freni, | Francesco Molinari-Pradelli, Romos operos orkestras ir choras | CD: EMICat |
| 1970 | Joan Sutherland, | Richardas Bonynge'as, | CD: DeccaCat |
| 1977 | Ileana Cotrubas, | Johnas Pritchardas, | Garso diskas: "Sony Masterworks "Katalogas |
| 1986 | Barbara Bonney, | Gabriele Ferro, | CD: Deutsche GrammophonCat |
| 1989 | Kathleen Battle, | Jamesas Levine'as, | CD: Deutsche GrammophonCat |
| 1996 | Alessandra Ruffini, | Piergiorgio Morandi, | CD:NaxosCat |
| 1997 | Angela Gheorghiu, | Evelino Pidò, | CD:DeccaCat |
| 2006 | Anna Netrebko, | Alfred Eschwé, | DVD: Virgin Classics/EMICat |
| 2007 | Silvia Dalla Benetta, | Alessandro De Marchi, | DVD: |
Klausimai ir atsakymai
K: Kas yra L'elisir d'amore?
A: "L'elisir d'amore" - italų dviejų veiksmų komiška Gaetano Donizetti muzika ir Felice Romani libretas.
K: Kas parašė "L'elisir d'amore" libretą?
A: Felice Romani parašė "L'elisir d'amore" libretą pagal Eugène'o Scribe'o libretą Danielio Auberio operai "Le philtre".
K: Kada pirmą kartą buvo atliktas "L'elisir d'amore"?
A: Pirmą kartą "L'elisir d'amore" buvo parodytas 1832 m. gegužės 12 d. Milano (Italija) teatre "Teatro della Canobbiana".
K: Kas yra "Operabase" sąrašas?
A: "Operabase" sąrašas - tai daugiausiai pasaulyje atliekamų operų sąrašas. L'elisir d'amore" šiame sąraše užima 12 vietą.
K: Kas yra "Una furtiva lagrima"?
A: "Una furtiva lagrima" - tai labai garsi arija iš operos "L'elisir d'amore".
K: Kas 1840 m. aranžavo šią operą fortepijonui?
A: Richardas Wagneris 1840 m. aranžavo "L'elisir d'amore" fortepijonui.
K: Kas yra Dulcamara, arba Mažoji antis ir didysis kvaitulys?
A: "Dulcamara, arba Mažoji antis ir didysis kvaitulys" - tai W. S. Gilberto 1866 m. parašyta "L'elisir d'amore" parodija.
Ieškoti