Aranžuotė (muzika)
Muzikinio kūrinio aranžuotė - tai muzikos kūrinio pertvarkymas taip, kad jį būtų galima groti kitu instrumentu ar instrumentų deriniu nei originale. Pavyzdžiui, vienam balsui parašyta daina su fortepijono pritarimu gali būti aranžuota taip, kad ją dalimis galėtų dainuoti choras, arba smuikui skirtas kūrinys gali būti aranžuotas taip, kad jį būtų galima groti klarnetu. Aranžuotojas gali būti pats kompozitorius arba kas nors kitas.
Muzikos istorijoje kompozitoriai dažnai skelbdavo savo kūrinius, nurodydami, kad juos galima groti ar dainuoti įvairiais instrumentais. Pavyzdžiui, XVI a. pabaigoje anglų kompozitoriai, skelbdami madrigalus, dažnai nurodydavo, kad juos gali dainuoti dainininkai arba groti altais ("apt for voices as for viols"). Klasikinės muzikos laikotarpiu kompozitorius galėjo išleisti sonatą, nurodydamas, kad ją galima groti smuiku, fleita ar fleita. Tai padėjo parduoti daugiau egzempliorių, nes smuikininkai, fleitininkai ir fleitininkai galėjo norėti įsigyti muziką. Tam tikra prasme tai nėra aranžuotė, nes muzika nebuvo pakeista.
Tačiau, kai smuiko ar violončelės muzika aranžuojama taip, kad ją būtų galima groti altu, gali prireikti tam tikrų pakeitimų, nes altui gali tekti groti kita tonacija arba kai kurie akordai gali būti nepatogūs taip, kaip jie buvo parašyti iš pradžių. Tai yra aranžuotė.
Tokį populiarų kūrinį kaip Rimskio-Korsakovo "Bitės skrydis" galima atlikti beveik bet kuriuo melodiniu instrumentu: smuiku, ksilofonu, tūba ir kt. Visos šios aranžuotės yra aranžuotės.
Kai spausdinamas chorui ir orkestrui skirtas kūrinys, orkestro partija spausdinama ant dviejų lapelių, kad per repeticijas būtų galima groti fortepijonu. Tai dar viena aranžuočių rūšis.
Muzikos istorijoje daug kompozitorių yra aranžavę kitų kompozitorių sukurtą muziką. Jie tai darė norėdami išmokti muzikos kompozicijos, taip pat tam, kad galėtų ją groti kitu instrumentu. Pavyzdžiui, Johannas Sebastianas Bachas padarė keturių Vivaldžio koncertų aranžuotes, kad juos būtų galima groti vargonais.
Aranžuotes dažnai kuria žmonės, grojantys instrumentais, kuriems nebuvo parašyta daug muzikos. Žmonės, grojantys altu, gitara, tūba ir t. t., dažnai aranžuoja kitą muziką, kad turėtų didesnį repertuarą (daugiau muzikos).
Kartais kompozitoriai keičia kitų kompozitorių parašytų kūrinių orkestrui orkestruotę. Tai jie galėjo daryti dėl to, kad nuo muzikos parašymo pasikeitė instrumentai, arba paprasčiausiai todėl, kad manė, jog gali tai padaryti geriau. Pavyzdžiui, Mozartas aranžavo Händelio "Mesiją", įtraukdamas tokius instrumentus kaip klarnetai, kurių Händelis nebūtų žinojęs. Rimskis-Korsakovas aranžavo Musorgskio operas, manydamas, kad taip jas patobulins.
Kartais susitarimai sudaromi dėl to, kad žaidėjas turi kokią nors negalią. Cyrilas Smithas, pianistas, turintis tik vieną ranką, grojo fortepijoninius duetus su savo žmona Phyllis Sellick. Jie aranžavo fortepijoninius duetus taip, kad juos būtų galima groti trimis rankomis.
Kartais daromos gerai žinomų klasikinių kūrinių aranžuotės, kuriose muzika "džiazuojama" arba padaroma populiaresnė, kad skambėtų kino ar teatro spektakliuose. Kartais muzikantai mano, kad tai nėra gerai. Kartais nedidelės vokalinės grupės, pavyzdžiui, "Swingle Singers", parengia lengvas Bacho ir kitų autorių kūrinių versijas.
Klausimai ir atsakymai
K: Kas yra muzikos kūrinio aranžuotė?
A: Muzikinio kūrinio aranžuotė - tai muzikos kūrinio perdarymas taip, kad jį būtų galima atlikti kitu instrumentu ar instrumentų deriniu nei originalą.
K: Kas paprastai atlieka aranžuotes?
A: Aranžuotojas gali būti pats kompozitorius arba kas nors kitas.
K: Ką muzikos istorijoje kompozitoriai dažnai darydavo su savo kūriniais?
A: Muzikos istorijoje kompozitoriai dažnai skelbdavo savo kūrinius, sakydami, kad muziką galima groti ar dainuoti įvairiais instrumentais.
K: Kaip tai padėdavo parduoti daugiau kūrinių kopijų?
A: Tai padėdavo parduoti daugiau kopijų, nes muziką galėjo norėti įsigyti smuikininkai, fleitininkai ir fleitininkai.
K: Ar aranžuojant skirtingiems instrumentams yra kokių nors pakeitimų?
A: Kai smuiko ar violončelės muzika aranžuojama taip, kad ją būtų galima groti altu, gali prireikti tam tikrų pakeitimų, nes altas gali groti kita tonacija arba kai kurie akordai gali būti nepatogūs taip, kaip buvo parašyti iš pradžių.
Klausimas: Kodėl daugelis kompozitorių aranžuoja kitų kompozitorių kūrinius?
A: Daugelis kompozitorių aranžuodavo kitų žmonių kūrinius, kad išmoktų muzikos kompozicijos ir kad galėtų juos groti kitu instrumentu.
K: Ar yra kitų priežasčių, kodėl kartais daromos aranžuotės?
A: Aranžuotes kartais kuria žmonės, grojantys instrumentais, kuriems nėra parašyta daug muzikos, taip pat todėl, kad muzikantai mano galintys patobulinti kitų kompozitorių kūrinius. Be to, kartais aranžuotės daromos dėl negalios, taip pat tam, kad žinomi klasikiniai kūriniai skambėtų populiariau kino ar teatro spektakliuose.
