Madrigalas
Madrigalas - tai ypatinga daina, skirta dainuoti nedidelei žmonių grupei. Madrigalai buvo populiarūs XVI ir XVII amžiuje. Tai buvo renesansomuzikos pabaiga ir baroko epochos pradžia. Jie atsirado Italijoje ir trumpam tapo labai populiarūs Anglijoje bei Prancūzijoje. Madrigalų žodžiai visada yra apie pasaulietinius (nereliginius) dalykus, pavyzdžiui, apie meilę.
Kai italų kompozitoriai pradėjo rašyti madrigalus, jiems buvo žinomos šios dainų rūšys: frottola, motetas ir prancūziškas šansonas (daina). Pirmieji madrigalai buvo dvibalsiai arba tribalsiai, tačiau vėliau daug madrigalų buvo parašyta keturbalsiai arba penkiabalsiai. Šie balsai galėjo būti vienbalsiai (po vieną žmogų kiekvienai partijai) arba kelių žmonių. Kartais eiles taip pat grodavo instrumentas, tačiau dažniausiai madrigalas dainuojamas be akompanimento.
Madrigalas buvo svarbiausia to meto pasaulietinė muzikos forma. Italijoje jis buvo labai populiarus maždaug 1550-1630 m. Anglijoje madrigalas skambėjo apie 1588-1620 m.
1533 m. Philippe'as Verdelot Venecijoje surinko ir išleido knygą "Primo libro di Madrigali" ("Pirmoji madrigalų knyga"). Ji labai išpopuliarino madrigalus. Jokūbas Arkadeltas išleido kelis madrigalų tomus, kurie buvo labai svarbūs jų raidai. 1588 m. Anglijoje Nicholas Yonge'as išleido rinkinį, pavadintą Musica Transalpina (Muzika iš už Alpių). Tai buvo itališki madrigalai su išverstais tekstais. Madrigalai Anglijoje staiga tapo itin populiarūs ir tokie išliko iki 1620 m., kai jų reikšmė pamažu mažėjo.
Žmonės mėgo madrigalus, nes jie buvo linksmi. Kai tik buvo įmanoma, kompozitorius muzika skambėjo taip, kaip dainuojamas žodis. Tokiam žodžiui, kaip "šypsena", skambėdavo greita muzika, "atodūsis" - po natos sekdavo trumpas poilsis, tarsi dainininkas būtų atsidusęs, "pakilti taip aukštai" buvo dainuojama pagal labai aukštai kylančią muziką. Tai buvo vadinama "žodžių tapyba". Jį galima rasti ir religinėje muzikoje, tačiau tai, kaip jis buvo naudojamas madrigaluose, buvo nauja ir įdomu. Labai dažnai būdavo eilėraštis ir priedainis, kuris dažnai būdavo dainuojamas tiesiog žodžiais, pavyzdžiui, "fa la la la la la". Dainos dažnai buvo apie įsimylėjusius piemenis ir piemenėlius.
Svarbiausi madrigalų kompozitoriai Italijoje buvo Giovanni da Palestrina, Luca Marenzio, Jacques Arcadelt, Adrian Willaert, Cipriano de Rore, Carlo Gesualdo, Giaches de Wert ir Claudio Monteverdi. Anglijoje tai buvo Viljamas Birdas (William Byrd), Tomas Morlis (Thomas Morley), Džonas Vilbis (John Wilbye), Tomas Vilksas (Thomas Weelkes), Džonas Dauklandas (John Dowland), Orlandas Gibonsas (Orlando Gibbons) ir Tomas Tomkinsas (Thomas Tomkins). Apie frankoflamandus , Orlando di Lasso, Josquin des Prez. Apie ispanus: Tomás Luis de Victoria, Mateo Flecha.
Madrigalų atlikimas
Renesanso epochoje madrigalai buvo atliekami kaip pramoga svarbių švenčių metu arba mėgėjų grupėms namuose, nes madrigalai buvo pasaulietinis dainų stilius.
Šiandien madrigalus dažnai dainuoja vidurinių mokyklų ar koledžų madrigaliniai chorai, dažnai kaip popietės pramogą. Kartais dainininkai vilki renesanso laikų kostiumus.
Klausimai ir atsakymai
K: Kas yra madrigalas?
A: Madrigalas - tai ypatinga daina, giedama nedidelei žmonių grupei. Jis buvo populiarus 1500 ir 1600 m. Renesanso ir ankstyvojo baroko laikotarpiu. Dainų tekstuose visada kalbama apie pasaulietinius (nereliginius) dalykus, pavyzdžiui, meilę.
K: Iš kur atsirado madrigalai?
A: Madrigalai atsirado Italijoje ir trumpam tapo labai populiarūs Anglijoje ir Prancūzijoje.
K: Kiek balsų buvo naudojama madrigalams rašyti?
A: Iš pradžių madrigalai buvo rašomi 2 arba 3 balsams, vėliau - 4 arba 5 balsams. Tai gali būti pavieniai balsai (po vieną žmogų kiekvienoje dalyje) arba keli žmonės, dainuojantys kartu. Kartais replikos būdavo grojamos ir instrumentais, tačiau dažniausiai jos būdavo giedamos be akompanimento.
K: Kada italų kompozitoriai pradėjo rašyti madrigalus?
A: 1533 m. Philippe'as Verdelot parengė ir išleido "Primo libro di Madrigali" ("Pirmąją madrigalų knygą"), kuri labai išpopuliarino madrigalus. Jokūbas Arkadeltas vėliau išleido keletą sąvaržėlių, kurios padėjo toliau plėtoti šią muzikinę formą.
K. Kada madrigalai Italijoje buvo populiariausi?
A: Madrigalai Italijoje buvo populiariausi 1550-1630 m. Anglijoje tai buvo 1588-1620 m.
K: Kodėl žmonės taip pamėgo madrigalus?
Atsakymas: Žmonės juos mėgo, nes jie buvo juokingi; kompozitoriai dažnai naudojo žodžių tapybos techniką, kai muzika skambėjo taip, kaip buvo dainuojama, pavyzdžiui, greitos natos "šypsojosi" arba ilgos natos "atsiduso". Jie taip pat turėjo posmus ir priedainius, kurie dažnai baigdavosi žodžiais "fa la la la la la la la la". Be to, jose paprastai buvo pasakojama apie įsimylėjusius piemenėlius ir piemenėles, o tai suteikdavo joms dar daugiau žavesio.
K. Kas yra svarbūs įvairių šalių madrigalų kompozitoriai?
A: Italijoje svarbūs kompozitoriai buvo Giovanni da Palestrina, Luca Marenzio, Jacques Arcadelt, Adrian Willaert, Cipriano de Rore, Carlo Gesualdo, Giaches de Wert ir Claudio Monteverdi; Anglijoje - William Byrd, Thomas Morley John Wilbye, Thomas Weelkes, John Dowland, Orlando Gibbons ir Thomas Tomkins; Prancūzijoje - Orlando di Lasso, Josquin des Prez; Ispanijoje - Tomás Luis de Victoria, Mateo Flecha.
