Carlo Gesualdo — renesanso kompozitorius ir žudikas
Carlo Gesualdo — kontraversiškas Renesanso kompozitorius ir žudikas: išraiškingi chromatinių madrigalų meistriškumas, dramatiška biografija ir muzikinis genialumas.
Šis straipsnis yra apie kompozitorių; apie Italijos miestą žr. Gesualdo.
Carlo Gesualdo, žinomas kaip Gesualdo da Venosa (gimė tikriausiai 1566 m. kovo 8 d., mirė 1613 m. rugsėjo 8 d.), Venosos kunigaikštis ir Koncos grafas, buvo italų muzikos kompozitorius, liutnininkas ir žudikas. Jis gyveno Renesanso epochos pabaigoje. Jis garsėja savo nuostabiai išraiškingais madrigaliais, parašytais labai chromatiniu stiliumi (naudojant daug trumpojo ir mažojo dažnio garsų), t. y. drąsių chromatinės harmonijos sprendimų, staigių modulacijų ir išraiškingų disonansų derinio. Jis taip pat prisimenamas dėl to, kad įvykdė siaubingą žmogžudystę.
Biografija
Carlo Gesualdo gimė kilmingoje Neapolio srities šeimoje ir paveldėjo Venosos kunigaikščio bei Koncos grafo titulus. Nuo jaunystės jis domėjosi muzika: mokėsi ir pats grojo liutna, rūpinosi savo miestų kultūriniu gyvenimu. Dalis jo gyvenimo praleista Neapolyje ir aplinkinėse dvaruose; trumpą laikotarpį jis taip pat buvo susijęs su muzikiniu Feraros rūmu – svarbiu eksperimentinės polifonijos centru to meto Italijoje.
Nusikaltimas ir jo pasekmės
1590 m. Gesualdo sužeidė ir nužudė savo žmoną Donną Maria d'Avalos bei jos mylimąjį Fabrizio Carafa (Andrijos hercogą), kai aptiko jų neištikimybę. Šis įvykis sukėlė sensaciją to meto visuomenėje ir ilgai klostėsi jo reputacijoje. Dėl kilmingos kilmės ir tuo meto teisinių papročių jis išvengė tokio pat griežto baudžiamojo persekiojimo, kokio galėjo sulaukti paprastojoje visuomenėje. Po to Gesualdo trumpam išvyko iš savo valdos — dalį laiko praleido Feraroje, kur domėjęsis naujais muzikiniais iššūkiais, o 1594 m. vėliau susituokė antrą kartą su Eleonora d'Este.
Kūryba ir muzikinis stilius
Gesualdo kūriniai išsiskiria emocine įtaiga ir drąsiu harmoniniu eksperimentavimu. Pagrindinis jo palikimas – madrigalai, kuriuose jis naudoja itin chromatinius melodinius posūkius, netikėtus akordinius sprendimus, kontrapunktines priemones bei ryškią teksto interpretaciją. Be pasaulietinių madrigalų, jis kūrė ir religinę muziką (pvz., Tenebrae responsories ir kitus sakralinius kūrinius), kurie taip pat pasižymi intensyvumu ir retoriškumu.
Gesualdo leidinių ir rankraščių rinkiniai rodo, kad jis aktyviai redagavo savo muziką, kartais keitė balsų derinius ar harmoninius sprendimus siekdamas didesnio ekspresijos poveikio. Tokios priemonės darė jį unikalia figūra Renesanso muzikoje ir leido jam būti tarsi tiltui į vėlesnį baroko emocinį stilių.
Įtaka ir palikimas
Nors per kelis šimtmečius jis dažnai buvo prisimenamas labiau dėl savo asmeninio gyvenimo skandalo negu muzikos, XX a. muzikologai ir atlikėjai iš naujo atrado Gesualdo kūrybą. Jį vertina dėl novatoriškos harmonijos ir išraiškos drąsos; įtaką jo originalumas padarė vėlesniems menininkams ir tyrėjams, o jo madrigalai dažnai atliekami šiuolaikinėse koncertų programose bei įrašomi. Kompozitoriaus asmeninės tragedijos ir muzikos stipri emocinė įtampa sukūrė mitą apie Gesualdo kaip genijų ir išsiskiriančią, prieštaringą asmenybę muzikos istorijoje.
Asmeninis gyvenimas ir vėlesni metai
Vėlesniais gyvenimo metais Gesualdo gyveno daugiausia Venosoje, didelę dalį laiko skyrė religijai, muzikai ir savo dvarui. Jis dažnai buvo apibūdinamas kaip ekscentriškas ir intravertiškas — tiek dėl savo privatumo, tiek dėl griežtų asmeninių įpročių. Mirė 1613 m.; jo kūriniai ir toliau kėlė susidomėjimą, kuris stiprėjo XIX–XX a., kai muzikologai ėmė gilintis į ankstyvosios chromatizacijos šaltinius.
Apibendrinant: Carlo Gesualdo išlieka viena ryškiausių Renesanso muzikos figūrų dėl savo išskirtinio chromatinio stiliaus, emocinės ekspresijos ir dramatiškos asmeninės istorijos — visos šios aplinkybės kartu sudaro sudėtingą ir patrauklų jo palikimo paveikslą.
Carlo Gesualdo, Venosos princas.
Gyvenimas
Gesualdo buvo kilęs iš aristokratų šeimos. Jis tikriausiai gimė Venosoje, tačiau apie jo ankstyvąjį gyvenimą beveik nieko nežinome. Žinome, kad vaikystėje jis labai domėjosi muzika ir mažai domėjosi kuo nors kitu. Jis grojo liutnia, klavesinu ir gitara.
Žmogžudystės
1586 m. Gezualdas vedė savo pirmąją pusseserę Donną Mariją d'Avalos, Peskaros markizo dukterį. Po dvejų metų ji užmezgė romaną su Andrijos kunigaikščiu Fabricijumi Karafa (Fabrizio Carafa). Dvejus metus jos vyras nieko nežinojo apie jos meilės romaną. Vieną dieną jis netikėtai grįžo į savo rūmus (galbūt įtarė, kad kažkas vyksta) ir rado juos besimylinčius. Jis nužudė juos abu lovoje. Paskui paliko jų kūnus priešais rūmus, kad visi matytų. Tais laikais Italijoje kilmingojo nebuvo galima suimti ir nubausti. Tačiau kas nors galėjo norėti jį nužudyti keršydamas, todėl jis pabėgo į Džezualdo miestą, kur turėjo pilį.
Apie žmogžudystes išgirdo daug žmonių. Garsūs poetai, tokie kaip Tasso, apie tai rašė eilėraščius. Tačiau Gesualdo nebuvo suimtas. Kai kurie žmonės tuo metu kalbėjo, kad jis taip pat nužudė vieną iš Marijos kūdikių, nes manė, kad galėjo būti ne tėvas. Kiti žmonės netgi sakė, kad jis nužudė savo uošvį, kai šis atėjo norėdamas jį nužudyti iš keršto, tačiau mes nežinome, ar tai buvo tiesa.
Feraros metai
1594 m. Gesualdo išvyko į Ferraros miestą, garsėjantį modernių kompozitorių, eksperimentuojančių su naujomis idėjomis, kuriama muzika. Ten jis praleido dvejus metus ir sukūrė savo pirmąją madrigalų knygą. Ten jis vedė kitą moterį, kuri buvo kunigaikščio Alfonso II d'Este dukterėčia. 1597 m. pora grįžo į Gesualdo.
Sugrįžimas pas Gesualdo ir paskutinieji metai
1597 m. grįžęs iš Feraros į savo pilį Gesualdo mieste, jis stengėsi išgarsinti miestą muzika. Jis pakvietė kai kuriuos garsiausius Italijos muzikantus atvykti pas jį dirbti. Kadangi buvo labai turtingas, galėjo sau tai leisti. Tačiau muzikavimas vyko tik jo pilyje (spausdinimas su Giovanni Giacomo Carlino). Paskutiniuosius savo gyvenimo metus Gesualdo praleido nieko neveikdamas, išskyrus muziką. Jis beveik niekada neišeidavo iš savo pilies.
Nauja Gesualdo santuoka nebuvo laiminga. Jo žmona sakė, kad jis žiaurus, ir bandė su juo išsiskirti. Ji daug laiko praleisdavo toli nuo pilies ir rašė jam piktus laiškus.
Gyvenimo pabaigoje jį kamavo depresija ir beprotybė. Nežinome, ar taip nutiko dėl to, kad jis jautėsi blogai dėl to, kad buvo žudikas, bet tikriausiai jautėsi kaltas. Jis dažnai liepdavo savo tarnams jį mušti. Taip pat rašė labai keistus laiškus kardinolui, prašydamas atsiųsti jam mirusio dėdės skeletą, nes manė, kad šie palaikai padarys jį geresnį.
Džezualdas mirė vienas savo pilyje. Koplyčią, kurioje jis buvo palaidotas, 1688 m. sugriovė žemės drebėjimas. Atstatytoje bažnyčioje tebėra palaidojimo lenta.
Jo muzika
Manome, kad Gesualdo visą gyvenimą jautė siaubingą kaltę dėl įvykdytų žmogžudysčių, ir šie kaltės jausmai girdimi jo muzikoje. Jo madrigalų žodžiai dažnai labai emocingi: juose kalbama apie "meilę", "skausmą", "mirtį", "ekstazę", "agoniją". Žinoma, tokius žodžius vartojo ir kiti madrigalų kompozitoriai, tačiau Gesualdo muzika išties ekstremali. Ji dažnai yra pašėlusiai chromatiška. Kiti kompozitoriai nekopijavo jo stiliaus.
Jis rašė tiek sakralines (religines), tiek pasaulietines (nereligines) giesmes ir šiek tiek muzikos instrumentams. Garsiausi jo kūriniai - šešios išleistos madrigalų knygos (1594-1611 m.), taip pat Tenebrae responsorijos, kurios labai panašios į madrigalus, tik jose naudojami tekstai iš Kristaus kančios istorijos apie Kristaus mirtį ant kryžiaus.
Klausimai ir atsakymai
K: Kas buvo Karlas Gesualdo?
A: Carlo Gesualdo buvo italų muzikos kompozitorius, liutnininkas ir žudikas, gyvenęs vėlyvuoju Renesanso laikotarpiu.
K: Kada gimė ir kada mirė Carlo Gesualdo?
A: Carlo Gesualdo tikriausiai gimė 1566 m. kovo 8 d., o mirė 1613 m. rugsėjo 8 d.
K: Kuo garsus Carlo Gesualdo?
A: Carlo Gesualdo garsėja savo nuostabiai išraiškingais madrigaliais, parašytais labai chromatiniu stiliumi (naudojant daug aukštų ir žemų natų).
K: Koks buvo Carlo Gesualdo titulas?
A: Carlo Gesualdo buvo Venosos princas ir Koncos grafas.
K: Kas yra Renesanso laikotarpis?
A: Renesanso laikotarpis buvo XIV-XVII a. Europoje vykęs kultūrinis judėjimas, kuriam buvo būdingas klasikinio meno, literatūros ir mokslo atgimimas.
K: Ką Carlo Gesualdo padarė, kas laikoma siaubingu?
A: Carlo Gesualdo taip pat prisimenamas dėl to, kad įvykdė siaubingą žmogžudystę.
K: Ar Italijoje esantis miestas pavadintas Carlo Gesualdo vardu?
Atsakymas: Ne, straipsnyje teigiama, kad Gesualdo yra miestas Italijoje, tačiau priduriama, kad jis nėra pavadintas Carlo Gesualdo vardu.
Ieškoti