Manic Street Preachers – velų alternatyvaus roko grupė: istorija ir diskografija

Manic Street Preachers (dažnai vadinami „The Manics“) – 1986 m. susikūrusi alternatyvaus roko grupė iš Blekvudo (Velsas). Pagrindiniai nariai – James Dean Bradfield (vokalas, gitara), Nicky Wire (bosinė gitara, tekstai, kartais vokalas) ir Sean Moore (būgnai, pritariamasis vokalas, kartais trimitas). Grupė susiformavo ir augo Kardifo muzikos scenoje, o didžiausios komercinės ir kritinės sėkmės sulaukė devintajame ir dešimtajame dešimtmetyje.

Istorija

Manic Street Preachers pradėjo kaip keturių narių kolektyvas – kartu su Jamesu, Nicky ir Sean buvo Richey Edwards (tekstų autorius, ritmo gitara). Grupė buvo žinoma dėl įtaigaus politinio aktyvumo, įnirtingų tekstų ir provokuojančio vizualinio įvaizdžio. Debiutas Generation Terrorists (1992) pristatė grupės kombinaciją – melodingas rokines formas su glam / punk estetikos elementais ir radikaliais tekstais apie politiką, kultūrą, susvetimėjimą ir socialinę neviltį.

Richey Edwards tapo tiek įkvėpimo, tiek nerimo ikona: dėl savo atviros retorikos ir ekstremalių veiksmų jis pritraukė daug dėmesio. Viešai žinoma istorija, kai jis ant rankos išsipjovė žodžius „4 REAL“ (vėliau prireikė siūlių), papildė jo enigmatišką reputaciją. 1994 m. pasirodęs albumas The Holy Bible atspindėjo tamsų, intensyvų ir psichologiškai įtemptą Edvardso bei bendraautorių požiūrį į pasaulį.

1995 m. vasario 1 d. Richey Edwards paslaptingai dingo ir niekada nebuvo rastas. Po daugelio metų teisinio proceso ir tyrimų, 2008 m. lapkritį jis buvo oficialiai paskelbtas mirusiu. Po jo dingimo grupė tęsė veiklą trijule – Jamesas, Nicky ir Seanas adaptavo skambesį ir repertuarą, išlaikydami originalius principus, bet plėsdamiesi sonoriškai.

Komercinė ir kritinė sėkmė

Po Edvardso dingimo Manic Street Preachers pasiekė reikšmingą komercinį proveržį. Albume Everything Must Go (1996) grupė sugebėjo suderinti emocinę ištikimybę ankstyvajai linijai su platesniu stadioniniu roko skambesiu, o albumas atnešė tarptautinį pripažinimą. 1998 m. pasirodęs This Is My Truth Tell Me Yours dar labiau konsolidavo jų vietą britų roko viršūnėje: singlas If You Tolerate This Your Children Will Be Next tapo vienu žinomiausių jų kūrinių.

Grupė per ilgus metus pelnė daug apdovanojimų ir kritikų pagyrų, tarp jų BRIT apdovanojimų pripažinimus, o 2008 m. NME juos įvertino už viso gyvenimo nuopelnus. Jie tapo viena reikšmingiausių Didžiosios Britanijos roko grupių, su daugeliu aukštų vietų aukščiausiuose muzikos sąrašuose ir ilga, gyva koncertine istorija.

Diskografija (pagrindiniai studijiniai albumai)

• Generation Terrorists (1992)
• Gold Against the Soul (1993)
• The Holy Bible (1994)
• Everything Must Go (1996)
• This Is My Truth Tell Me Yours (1998)
• Know Your Enemy (2001)
• Lifeblood (2004)
• Send Away the Tigers (2007)
• Journal For Plague Lovers (2009)
• Postcards from a Young Man (2010)
• Rewind the Film (2013)
• Futurology (2014)
• Resistance Is Futile (2018)
• The Ultra Vivid Lament (2021)

2009 m. albumas Journal For Plague Lovers buvo ypatingas tuo, kad jame panaudoti dainų tekstai, kuriuos Edwardsas paliko grupei likus kelioms savaitėms iki savo dingimo. Tai buvo vienas iš būdų pagerbti jo indėlį ir atkurti ryšį su ankstyvąja estetika.

Stilius, temos ir įtaka

Manic Street Preachers žymūs dėl:

• politinės, intelektualios ir dažnai melancholiškos lyrikos;
• nuolatinio eksperimentavimo – nuo glam/punk-roko iki sintezatorių ir orkestrinių aranžuočių;
• sceninio įvaizdžio ir provokuojančių gestų, ypač ankstyvaisiais metais;
• gebėjimo jungti asmeninę bei visuomeninę tematiką: nuo meilės ir sąmoningumo iki istorinių bei politinių komentarų.

Jų kūryba įkvėpė daugelį atlikėjų britų indie ir alternatyviojo roko scenoje. Grupės reputacija grindžiama ne tik muzika, bet ir ryškia intelektualine laikysena, atviru požiūriu į politiką bei visuomenę.

Koncertinė veikla ir palikimas

Manics garsėja stipriais gyvais pasirodymais – jie nuolat koncertuoja, dalyvauja festivaliuose ir rengia didelio masto turus. Nepaisant tragiškų įvykių grupės istorijoje, jie sugebėjo išlaikyti autentiškumą bei nuoseklumą savo kūryboje.

Manic Street Preachers palikimas – tai kombinacija drąsių politinių tekstų, muzikinio kosmopolitizmo ir tvirto kolektyvinio identiteto. Jų diskografija rodo evoliuciją nuo jaunatviško maišto iki brandesnio, apmąstymo kupino roko, ir daugeliui gerbėjų jie lieka svarbiu balsu alternatyviosios muzikos istorijoje.

Klausimai ir atsakymai

K: Kas yra grupės "Manic Street Preachers" nariai?

K: Kada susikūrė grupė?

K: Kokia yra didžiausia jų sėkmė?

K: Kaip Ričis Edvardsas išgarsėjo?

K: Kiek albumų yra išleidusi grupė?

K: Kokius apdovanojimus jie yra laimėję?

Paieška pagal raidę