Les Six
Les Six (tariama "Le sees") prancūziškai reiškia "Šeši". Les Six" - šešių prancūzų kompozitorių grupė, susidraugavusi apie 1920 metus. Tuo metu jie buvo jauni ir dalijosi daugybe idėjų apie muziką. Kompozitorius Erikas Satie pavadino juos "Les Nouveaux Jeunes", bet vėliau vienas žmogus, vardu Henri Collet, rašytame straipsnyje pavadino juos "Les Six", ir vėliau šis pavadinimas visada buvo vartojamas.
Savo muzika jie stengėsi skirtis nuo Richardo Wagnerio ir kitų romantinės muzikos kompozitorių, taip pat nuo impresionistinę muziką kūrusių Debussy ir Ravelio. Jie taip pat norėjo rašyti paprastai, užuot naudoję sudėtingus ritmus, kaip Stravinskis, arba dvylikos tonų muziką, kaip Arnoldas Šenbergas. Daugelis jų kūrinių buvo gana trumpi. Jiems patiko stipri, vyriška muzika, ypač džiazas.
Šeši kompozitoriai ilgai kartu neužsibuvo, nes netrukus išvystė savo asmeninį kompozicijų stilių.
Nariai
- Georges'as Auricas (1899-1983) parašė daug ritmingos ir energingos muzikos. Jis rašė muziką filmams.
- Louis Durey (1888-1979) nenorėjo sekti mada. Jis naudojosi tradiciniais komponavimo būdais ir rašė savaip, asmeniškai.
- Arthuras Honeggeris (1882-1955) mėgo kamerinę muziką ir simfoniją. Jo populiariame kūrinyje "Pacific 231" aprašoma kelionė traukiniu Kanados Ramiojo vandenyno geležinkeliu.
- Darius Milhaud (1892-1974) buvo labai talentingas kompozitorius, kūręs keliais skirtingais stiliais. Kai kuriuose jo kūriniuose naudojamas bitonalumas ir politonalumas (rašymas dviem ar daugiau tonacijų vienu metu. Jo meilė džiazui girdima tokiuose populiariuose kūriniuose kaip "Le Boeuf sur le Toit", kurį jis vadino kino simfonija.
- Francis Poulenc (1899-1963) buvo garsiausias iš šešių kompozitorių. Jis ir toliau rašė stiliumi, kuris buvo panašus į XX a. ketvirtojo dešimtmečio muziką. Daugelis jo kūrinių dažnai atliekami ir šiandien, pavyzdžiui, "Gloria", baletas "Les Biches", kai kurie kamerinės muzikos kūriniai ir daugelis dainų.
- Germaine Tailleferre (1892-1983) buvo vienintelė moteris grupėje. Ji mėgo naudoti šokių ritmus. Ji buvo vienintelė "Les Six" narė, gavusi Paryžiaus konservatorijos diplomą. Ji mėgo vaikus ir gyvūnus, todėl parašė daug kūrinių apie juos. Ji taip pat rašė operas, koncertus ir daug kūrinių fortepijonui.
Po 1920 m.
Tik 1920 m. visi šeši kompozitoriai buvo kartu. Juos visus įkvėpė Jeanas Cocteau ir Ericas Satie. 1921 m. Louis Durey jau buvo palikęs grupę. Maždaug nuo 1920 m. "Les Six" ir toliau buvo siejama su prancūzų muzikos stiliumi. Jie vis dar liko draugais ir lankėsi bare, vadinamame "La Gaya", kuris tapo "Le Boeuf sur le Toit" ("Jautis ant stogo") - taip vadinosi Milhaud baletas. Grupė kartu išleido fortepijoninių kūrinių albumą "Album des Six". Penki grupės nariai kartu kūrė muziką Cocteau kūriniui "Les Mariés de la Tour Eiffel".
"Šešeto" pavadinimas buvo nuoroda į rusų kompozitorių grupę, kuri buvo žinoma kaip "Penki".
Klausimai ir atsakymai
Klausimas: Ką reiškia Les Six?
A: Les Six prancūziškai reiškia "Šeši".
K: Kas buvo Les Six?
A: Les Six buvo šešių prancūzų kompozitorių grupė, kurie draugavo apie 1920 m.
Klausimas: Kaip Erikas Satie vadino "Les Six"?
A: Erikas Satie vadino "Les Six" "Les Nouveaux Jeunes".
K: Kas davė "Les Six" pavadinimą?
A: Henri Collet pavadino "Les Six" savo rašytame straipsnyje.
K: Nuo kokios muzikos "Les Six" stengėsi skirtis?
A: "Les Six" bandė skirtis nuo Richardo Wagnerio ir kitų romantinės muzikos kompozitorių, taip pat nuo impresionistinę muziką kūrusių Debussy ir Ravelio.
K: Kokią muziką mėgo Les Six?
A: Les Six mėgo stiprią, vyrišką muziką, ypač džiazą.
K: Ar ilgai "Les Six" buvo kartu?
Atsakymas: Ne, "Les Six" ilgai kartu neišbuvo, nes netrukus išvystė savo asmeninį kompozicijų stilių.
