Jeanas Cocteau (1889–1963) – prancūzų menininkas, rašytojas, režisierius
Jeanas Cocteau (1889–1963) – avangardizmo pranašas: prancūzų modernistas, rašytojas, dailininkas ir režisierius, formavęs kiną, teatrą ir Europos meno istoriją.
Jeanas Cocteau (Jean Maurice Eugène Clément Cocteau, 1889 m. liepos 5 d. – 1963 m. spalio 11 d.) buvo žymus prancūzų menininkas: dailininkas, poetas, rašytojas, dramaturgas, dizaineris, bokso vadybininkas, dramaturgas, filmų kūrėjas ir aktorius. Jo kūryba aprėpė labai įvairias sritis – nuo poezijos ir teatro iki kino, dailės, scenografijos ir mados. Cocteau buvo viena ryškiausių XX a. avangardinio meno figūrų Prancūzijoje.
Per savo karjerą Cocteau parašė arba aktyviai dalyvavo daugiau nei 20 scenos spektaklių kūrime, tarp jų – ir baletai, ir teatrinės pjesės. Jis režisavo ir rašė scenarijus keliems svarbiems filmams, kurių estetinė naujovė ir poetinė vaizdavimo kalba prisidėjo prie avangardizmo sklaidos prancūzų kine ir turėjo įtakos vėlesnei prancūzų Naujosios bangos kartai.
Cocteau daug bendradarbiavo su to meto menininkais: jis dirbo su kompozitoriais, dailininkais ir scenografais, taip pat bendravo su XX a. meno asais – tarp jų ir su Pablu Pikaso ir daugeliu kitų Europos meno bendruomenės narių. Visuose savo kūrybiniuose darbuose jis dažnai laikėsi modernistinių principų, o jo menas jungė mitą, sapną ir teatrališkumą.
1955 m. Cocteau tapo Prancūzų akademijos ir Belgijos karališkosios akademijos nariu. Gyvenimo metais Cocteau buvo suteiktas Garbės legiono ordino Komandoro laipsnis.
Gyvenimas ir karjera
Gimęs mažame priemiestyje, Cocteau anksti įsiliejo į Paryžiaus meno gyvenimą. Jis pradėjo kaip poetas ir literatas, vėliau įsitraukė į teatro ir scenografijos darbus, bendradarbiavo su tokiomis figūromis kaip Erik Satie ir scenos menų kompanijomis (pvz., Ballets Russes), prisidėdamas prie spektaklių siužetų ir scenovaizdžių. Nuo 1920–1930 m. jis išplėtė veiklą į kiną, eksperimentuodamas su filmine forma ir poetine vaizdo kalba.
Svarbiausi kūriniai
Cocteau paliko svarbų palikimą tiek kine, tiek teatre. Tarp žinomiausių jo filmų yra:
- Le Sang d'un Poète (1930) – eksperimentinis, simboliškas filmas, kuriuo Cocteau tyrinėjo menininko likimą ir mitinius motyvus.
- La Belle et la Bête (1946) – poetiška pasaka ekrane, kurioje ryškus scenografijos ir aktorių kūrybinis ryšys; vienas iš labiausiai vertinamų jo filmų.
- Orphée (1950) – moderni Orfėjo legenda, kurioje Cocteau jungia mitą ir šiuolaikinę poetinę kalbą.
Teatre jis paliko svarbių pjesių, dramos ir vienaveiksmių kūrinių, o taip pat rašė libretus ir scenarijus baletams. Jo darbai scenoje bei dailėje pasižymėjo simbolių gausa ir teatrine stilizacija.
Kūrybinė vizija ir temos
Cocteau kūrybą sieja keli nuolatiniai motyvai: mitai (ypač Orfėjo tema), transformacijos, mirties ir nemirtingumo klausimai, sapno ir realybės sąveika. Jo meninė kalba dažnai buvo metaforinė, žaisminga, tačiau kartu ir melancholiška. Jis mėgo derinti įvairius meninės išraiškos būdus – tekstą, vaizdą, muziką ir sceninį veiksmą – todėl jo kūriniai dažnai vertinami kaip intelektualūs ir vizualiai stiprūs hibridai.
Bendradarbiai ir asmeniniai ryšiai
Cocteau glaudžiai bendradarbiavo su kompozitoriais, dailininkais ir aktoriais. Vienas svarbiausių jo partnerių ekrane ir scenoje buvo aktorius Jean Marais, kuris atliko pagrindinius vaidmenis keliuose Cocteau filmuose. Cocteau taip pat priėmė jaunas talentų kartas į savo kūrybinį ratą ir turėjo įtakos daugeliui vėlesnių menininkų.
Apdovanojimai ir paveldas
Cocteau pripažinimas savo šalyje ir užsienyje atsispindi garbės pareigose ir apdovanojimuose. Jo kūryba paveikė kiną, teatrą ir vizualinį meną – daug menininkų ir režisierių vėliau rėmėsi Cocteau estetinėmis idėjomis. Jo filmai ir pjesės iki šiol studijuojami dėl inovatyvios formos ir simbolių gausos.
Mirtis ir įtaka
Jeanas Cocteau mirė 1963 m. spalio 11 d. Jo mirtis pažymėjo vienos iš spalvingiausių ir įvairiapusiškiausių XX a. meno karjerų pabaigą. Cocteau palikimas išlieka gyvas – jo kūriniai verčiami, statomi ir rodomi, o menininkų kartos vis dar semiasi įkvėpimo iš jo poetinės vaizduotės bei eksperimentinės dvasios.
Trumpai: Cocteau – universalus menininkas, kurio kūryba jungė literatūrą, dailę, teatrą ir kiną; jo darbai prisidėjo prie modernizmo ir avangardo raidų Prancūzijos mene.
Dvidešimtmečio Jeano Cocteau portretas, sukurtas ispanų dailininko Federico de Madrazo y Ochoa
Cocteau 1923 m.
Gyvenimas
Cocteau buvo biseksualus. Jo bendraminčių, draugų ir meilužių ratą sudarė Pablo Picasso, Jeanas Hugo, Jeanas Marais, Henri Bernsteinas, Marlene Dietrich, Coco Chanel, Erikas Satie, María Félix, Édith Piaf (kurią jis 1940 m. įtraukė į vieną iš savo vieno veiksmo pjesių "Le Bel Indifferent") ir Raymondas Radiguet.
XX a. trečiajame dešimtmetyje Cocteau užmezgė romaną su princese Natalie Paley, gražuole Romanovo didžiojo kunigaikščio dukra. Ji tapo nėščia. Cocteau sielvartui ir Paley apgailestavimui visą gyvenimą, vaisius buvo abortuotas. Ilgiausi Cocteau santykiai užsimezgė su prancūzų aktoriais Jeanu Marais (vaidino "kietus vyrukus" filmuose ir televizijoje) ir Édouardu Dermit, kurį Cocteau oficialiai įsivaikino. Cocteau vaidino Marais keturiuose savo filmuose.
Kartais Cocteau buvo priklausomas nuo opijaus.
Biografas Jamesas S. Williamsas Cocteau politiką apibūdina kaip "natūraliai dešiniųjų pažiūrų".p123 Savo dienoraštyje Cocteau kaltino Prancūziją nepagarba Hitleriui ir samprotavo apie fiurerio seksualumą. Jo pažiūros tapo žinomos, o po karo jis buvo apkaltintas kolaboravimu. Jis buvo išteisintas: paaiškėjo, kad jis pasinaudojo savo ryšiais ir bandė išgelbėti draugus nuo nacių. p182
Cocteau mirė nuo širdies smūgio Milly-la-Foret, Essonne.
Darbas
Teatras ir baletas
Cocteau parašė arba dirbo prie 21 scenos spektaklio, iš kurių kai kurie buvo baletai, o kai kurie - pjesės.
Nuo pirmojo sezono 1909 m. Paryžiuje jis dalyvavo Diagilevo baleto trupėje "Ballets Russes". Parašė scenarijus (libretus) 1912 m. Fokine'o "Le Dieu Blue", 1917 m. Massine'o "Paradui" ir 1924 m. Nijinskos "Le Train Bleu". Jis taip pat kūrė trupės plakatus, dirbo kelioms kitoms baleto trupėms. Parašė daug straipsnių apie šokį, sukūrė daugelio Diagilevo aplinkos žmonių eskizus.
1940 m. Cocteau pjesė "Le Bel Indifférent", parašyta Édith Piaf, sulaukė milžiniškos sėkmės.
Filmas
Cocteau režisavo vienuolika avangardinio stiliaus filmų, šešiems filmams parašė scenarijus, trims filmams - dialogus, o dar vienam filmui vadovavo. Vieni žinomiausių jo filmų - "Poeto kraujas" (1930), "Baisieji tėvai" (Les Parents terribles, 1948) ir "Orfėjas" (Orpheus, 1949).
Rašymas
Cocteau daug rašė, įskaitant poeziją. Visa ši kūryba yra prancūzų kalba, tačiau kai kurie kūriniai yra išversti.
Cocteau parašė penkis romanus. Svarbiausias iš jų, ko gero, buvo "Baisūs vaikai" (Les Enfants terribles, 1929). Jis taip pat išleido 23 originalios poezijos knygas ar brošiūras ir 26 poezijos kritikos ir rinkinių tomus. Jis iliustravo 12 poezijos kūrinių. Įrašė nemažai įrašų, daugiausia kalbamų eilėraščių.
Klausimai ir atsakymai
K: Kas buvo Jean Cocteau?
Atsakymas: Jean Cocteau buvo prancūzų dailininkas, poetas, romanistas, dramaturgas, dizaineris, bokso vadybininkas, dramaturgas, filmų kūrėjas ir aktorius.
K: Kokio tipo spektakliuose dirbo Jean Cocteau?
A: Jeanas Cocteau parašė arba dirbo prie 21 scenos spektaklio, kai kurie iš jų buvo baletai, kiti - pjesės.
K: Koks buvo Jeano Cocteau indėlis į prancūzų kiną?
A: Jeano Cocteau filmai, kurių daugumą jis ir parašė, ir režisavo, buvo ypač svarbūs įvedant avangardą į prancūzų kiną ir darė įtaką būsimam prancūzų Naujosios bangos žanrui.
K.: Su kuo Jeanas Cocteau dirbo keliuose projektuose?
A: Jeanas Cocteau dirbo su Pablu Picasso ir draugavo su daugeliu Europos meno bendruomenės atstovų.
K: Koks buvo Jeano Cocteau meninis stilius?
A.: Visuose savo kūrybos darbuose Jeanas Cocteau buvo modernistas.
K: Kokiais apdovanojimais per savo gyvenimą buvo apdovanotas Jeanas Cocteau?
A: Per savo gyvenimą Jeanas Cocteau buvo apdovanotas Garbės legiono ordino Komandoro laipsniu, taip pat tapo Prancūzų akademijos ir Belgijos karališkosios akademijos nariu.
K: Kada gimė ir kada mirė Jeanas Cocteau?
A: Jeanas Cocteau gimė 1889 m. liepos 5 d. ir mirė 1963 m. spalio 11 d.
Ieškoti