Darius Milhaud — prancūzų kompozitorius (Les Six), biografija ir kūryba
Darius Milhaud (tariama "DAR-yus MEE-oh") (gimė 1892 m. rugsėjo 4 d. Marselyje, mirė 1974 m. birželio 22 d. Ženevoje) - prancūzų kompozitorius. Jis buvo grupės "Les Six" narys. Jis yra vienas svarbiausių XX a. prancūzų kompozitorių. Parašė daugiau kaip 400 kompozicijų. Jo muzikai dažnai įtaką darė džiazas ir politonalumas (muzikavimas keliomis tonacijomis vienu metu).
Biografija
Darius Milhaud gimė žydiškoje šeimoje Marselyje 1892 m. Jaunystėje mokėsi vietiniuose konservatorijos kursuose, vėliau gilino žinias Paryžiaus muzikinėse mokyklose. Pirmojo pasaulinio karo metu jis tarnavo Prancūzijos kariuomenėje, o vėliau dirbo diplomatinėse pareigose Brazilijoje; ten supažindinimas su Brazilijos liaudies ir populiariąja muzika paliko ryškų pėdsaką jo kūryboje. Po karo jis įsitraukė į paryžietinį avangardinį gyvenimą ir tapo vienu iš grupės "Les Six" narių, kurios estetiniai principai buvo kontrastas romantizmui ir impresionizmui.
Kūrybos ypatybės ir stilius
Milhaud pasižymėjo dideliu kūrybiniu polinkiu ir įvairove. Jo stilių apibūdina ryškus melodijų užtaisymas, ritminė energija ir eksperimentavimas su harmonija — ypač politonalumu (dažnai sakoma, kad jis "pritvirtindavo" kelias tonacijas vienu metu). Jį taip pat domino džiazo tropai ir rytmiškumas, o kontaktas su Brazilijos muzika lėmė daugelio jo kūrinių spalvingumą ir ritminį polėkį.
Svarbiausi kūriniai
- Le Boeuf sur le Toit – sceninė poema / baletinis spektaklis, turintis braziliškų ir džiazo elementų;
- La Création du monde – baletas, kuriame aiškiai juntamas džiazo ir afrikietiškų motyvų poveikis;
- Saudades do Brasil – pianinė miniatiūrų serija, įkvėpta Rio de Žaneiro gatvių ir šokių;
- Scaramouche – vienas populiariausių Milhaud kūrinių, dažnai atliekamas orkestruotais ar kameriniais koncertiniais variantais.
Be šių kūrinių, Milhaud parašė operų, baletų, simfonijų, koncertų, kamerinių ansamblių, choro pjesių ir gausybę pedagoginių kūrinių — viso daugiau kaip 400 darbų.
Pedagoginė veikla ir gyvenimo pabaiga
Antrojo pasaulinio karo metu, būdamas žydų kilmės, Milhaud pasitraukė iš Vokietijos okupuotos Prancūzijos ir emigravo į JAV. Ten jis dėstė, tarp kitų, Mills College Kalifornijoje, kur jo mokiniais buvo jaunosios kartos amerikiečių kompozitoriai ir atlikėjai (tarp jų — Dave Brubeck). Po karo jis grįžo į Europą ir tęsė pedagoginę veiklą bei kūrybą. Mirė 1974 m. Ženevoje, palikdamas didžiulį ir įvairiapusį muzikos palikimą.
Paveldas
Darius Milhaud laikomas vienu įtakingiausių XX a. prancūzų kompozitorių dėl savo eksperimentavimo su harmonija, atvirumo įvairioms muzikos tradicijoms ir neblėstančios kūrybinės gausos. Jo darbai iki šiol skamba koncertų salėse, o muzikinė idėja — ypač politonalumas ir ritminė eklektika — daro įtaką ir vėlesniems kompozitoriams bei atlikėjams.
Rekomenduojama pažintis: norint geriau suprasti Milhaud muziką, verta klausytis minėtų baletų ir kamerinės muzikos, taip pat pažiūrėti įrašus ir programinius komentarus, kurie padės atskleisti ritmines ir harmonines įtampas jo kūryboje.


Darius Milhaud
Gyvenimas
Milhaud šeima buvo žydų kilmės. Jis užaugo Aix-en-Provence. Jo tėvas prekiavo migdolais. Kai buvo visai mažas, jis dažnai klausydavosi dainų, kurias dainuodavo riešutus rūšiuojančios moterys. Tai buvo Provanso liaudies dainos. Jaunystėje jis mėgo vaikščioti po Provanso kraštą. Tai buvo svarbi jo gyvenimo dalis.
Milhaud tėvai mėgo muziką. Jo tėvas buvo pianistas ir dažnai grodavo vietiniuose muzikiniuose susibūrimuose. Jo motina turėjo gražų kontralto balsą. Būdamas septynerių metų jis išmoko groti smuiku. Jam patiko Claude'o Debussy, su kuriuo kartą susipažino, muzika.
Milhaud studijavo Paryžiaus konservatorijoje, kur susipažino su Arthuru Honeggeriu ir Germaine Tailleferre, kurie taip pat tapo "Les Six" nariais. Kompozicijos mokėsi pas Charles-Marie Widorą, o harmonijos ir kontrapunkto - pas André Gédalge'ą. Jis taip pat mokėsi privačiai pas Vincentą d'Indy. Pats mokėsi skambinti fortepijonu. Paryžiuje jis galėjo klausytis daugelio garsių kompozitorių muzikos.
Jis labai nuliūdo, kai Pirmajame pasauliniame kare žuvo jo artimas draugas. Ten beveik dvejus metus dirbo šifruodamas kodus. Jam patiko džiunglių garsai. Šie garsai turėjo daryti įtaką jo muzikai. Kita didelė įtaka buvo džiazas, kurį jis išgirdo 1922 m. Niujorke.
Milhaud grįžo į Prancūziją ir daug dirbo. Jis dažnai keliavo. 1940 m. jam teko emigruoti į Jungtines Amerikos Valstijas, nes naciai areštavo žydų muzikantus. Amerikoje jis skaitė paskaitas.
Jo sveikata pablogėjo. Beveik visą suaugusiojo gyvenimą jis sirgo reumatoidiniu artritu, o 1948 m. atsisėdo į neįgaliojo vežimėlį. Vis dėlto jis ir toliau keliavo ir mokė, kiek tik galėjo. Bene garsiausias jo mokinys buvo Dave'as Brubeckas.
1925 m. Milhaud vedė savo pusseserę, aktorę Madeleine Milhaud. Ji dažnai atlikdavo kalbančias partijas savo vyro muzikiniuose kūriniuose. Paskutiniaisiais gyvenimo metais ji rūpinosi juo. Mirė Paryžiuje 2008 m. sausio 17 d., sulaukusi 105 metų.