Reumatoidinis artritas: kas tai, simptomai, priežastys ir gydymas

Sužinokite viską apie reumatoidinį artritą: simptomai, priežastys, diagnozė ir gydymo galimybės — kaip valdyti skausmą ir sulėtinti ligos progresavimą.

Reumatoidinis artritas (RA) yra sunki, skausminga ir lėtinė (ilgai trunkanti) liga. Tai autoimuninė liga - liga, kai organizmo imuninė sistema puola sveikas ląsteles. Kai žmogus serga RA, jo imuninė sistema puola sąnarius ir aplink sąnarius esančius kūno audinius. Tai sukelia įvairių problemų, pvz:

• Kapsulės aplink sąnarius patinsta
• Organizme susidaro per daug sinovinio skysčio (specialaus skysčio, kuris turi amortizuoti sąnarius).
• Sinovijos srityje susidaro kietas skaidulinis audinys (kuris taip pat turėtų padėti amortizuoti sąnarius).

Galiausiai RA gali sunaikinti sąnario kremzlę. Paprastai sąnarinė kremzlė dengia kaulų galus, kur jie susijungia ir sudaro sąnarius. Tai neleidžia kaulams trintis vieniems į kitus. Jei sąnario kremzlę sunaikino RA, kaulai trinasi vienas į kitą, o tai yra labai skausminga.

Niekas nežino, kas sukelia RA, tačiau kai kurios teorijos teigia, kad tai susiję su hormonais, aplinka, infekcija ir genais. Vaistų nėra, tačiau gydytojai nustatė būdų, kaip padėti sulėtinti ir sumažinti ligos poveikį. Moterys reumatoidiniu artritu serga du-tris kartus dažniau nei vyrai. Dauguma RA atvejų pasitaiko 25-55 metų amžiaus žmonėms.

RA pirmą kartą apie 1800 m. pripažino daktaras Augustinas Jacobas Landré-Beauvais.

Simptomai

Dažniausi RA požymiai ir simptomai:

• Simetriškas sąnarių skausmas ir tinimas – dažniausiai pažeidžiami mažieji rankų (pirštų) ir riešų sąnariai, vėliau gali būti įtraukti kelių, čiurnų ir alkūnių sąnariai.
• Rytinė sustingimas, trunkanti dažnai ilgiau nei 30–60 minučių.
• Bendras nuovargis, silpnumas, kartais karščiavimas ir apetito praradimas.
• Reumatoidiniai mazgeliai (po odos) – kieti, neskausmingi dariniai, kartais atsirandantys ant alkūnių ar kitų vietų.
• Vėliau – sąnarių deformacijos (pvz., „žąsies kaklelio“ ar „mygtuko skylės“ tipo pirštų pakitimai) ir judesių ribotumas.

Priežastys ir rizikos veiksniai

Tiksli RA priežastis nežinoma. Tai autoimuninė liga, t. y. organizmo imuninė sistema klaidingai atakuoja savo audinius. Žinoma, kad įtaką gali turėti keli veiksniai:

• Genetinė predispozicija – tam tikri genai (pvz., HLA‑DRB1) didina riziką.
• Rūkymas ir kitos aplinkos žalos – rūkymas stipriai susijęs su RA atsiradimu ir blogesne ligos eiga.
• Hormoniniai veiksniai – moterims liga pasitaiko dažniau.
• Infekcijos ir kiti aplinkos veiksniai gali išprovokuoti imuninę reakciją jautriems žmonėms.

Diagnozė

RA diagnozuojama remiantis ligos simptomais, fiziniu apžiūrėjimu, laboratoriniais tyrimais ir vaizdinėmis priemonėmis. Svarbūs diagnostikos elementai:

• Laboratoriniai tyrimai: rheumatoid factor (RF), antikūnai prieš citrulinuotus baltymus (anti‑CCP) — anti‑CCP yra jautresnis ir specifiškesnis RA žymuo; taip pat bendras kraujo tyrimas (hemoglobinas, uždegimo žymenys) ir uždegimo rodikliai (ESR, CRP).
• Vaizdiniai tyrimai: rentgenograma (papildomai ultragarsas ar MRT), padedantys įvertinti sąnarių uždegimą ir destrukciją.
• Diagnozės kriterijai (pvz., ACR/EULAR kriterijai) apima sąnarių pažeidimo skaičių, serologinius rodiklius ir uždegimo požymius.

Ankstyva diagnozė yra svarbi – kuo greičiau pradėtas gydymas, tuo didesnė tikimybė užkirsti kelią negrįžtamiems sąnarių pažeidimams.

Gydymas

Gydymo tikslas – sumažinti uždegimą, palengvinti simptomus, užkirsti kelią sąnarių pažeidimui ir išsaugoti funkciją. Gydymas paprastai yra kompleksinis:

Vaistai

• Nepažeidžiantys uždegimo (simptomų malšinimui): NVNU (nesteroidiniai vaistai nuo uždegimo) ir skausmą malšinantys preparatai.
• Trumpalaikiai gliukokortikoidai (pvz., prednizolonas) – efektyvūs uždegimui greitai slopinti, dažnai naudojami „tiltui“ iki ilgalaikio gydymo pradžios. Dėl šalutinio poveikio stengiamasi mažinti dozę ir vartojimo trukmę.
• DMARDs (ligos modifikuojantys vaistai) – pagrindinė ilgalaikė terapija: metotreksatas (dažniausiai pirmo pasirinkimo vaistas), sulfasalazinas, hidroksichlorokvinas, leflunomidas. Metotreksatą dažnai skiriama kartu su folio rūgštimi siekiant sumažinti šalutinį poveikį.
• Biologiniai DMARDs – pacientams, kuriems konvenciniai DMARDs yra nepakankami: TNF inhibitorių grupė (pvz., etanerceptas, adalimumabas), rituksimabas, tocilizumabas, abataceptas ir kt.
• Taikomieji sintetiniai DMARDs (JAK inhibitoriai) – pvz., tofacitinibas, baricitinibas, skirti tam tikriems pacientams.

Reabilitacija ir nemedikamentinis gydymas

• Fizinė terapija ir pratimai gerina sąnarių judrumą, raumenų jėgą ir bendrą funkciją.
• Ergoterapija – padeda pritaikyti kasdienes veiklas, naudoti pagalbines priemones ir saugoti sąnarius.
• Svorio kontrolė, subalansuota mityba ir reguliari fizinė veikla mažina apkrovą sąnariams ir gerina bendrą sveikatą.
• Šilumos ir šalčio terapija gali palengvinti skausmą ir raumenų įtampą.

Chirurgija

Jei sąnariai stipriai pažeisti arba funkcinė nauda prarasta, gali būti reikalinga chirurgija: sinovektomija, sąnario protezavimas (pvz., klubo, kelio), sąnario stabilizavimo operacijos. Chirurgija padeda sumažinti skausmą ir atkurti funkciją.

Komplikacijos ir susijusios būklės

• Negrįžtami sąnarių pažeidimai ir invalidumas.
• Osteoporozė (ypač dėl uždegimo ir gliukokortikoidų vartojimo).
• Sisteminės komplikacijos: padidėjusi širdies ir kraujagyslių ligų rizika, plaučių pažeidimai (intersticinė plaučių liga), akių uždegimas (scleritis, episcleritis), anemija ir kt.
• Infekcijų rizika – ypač gydantis imunosupresiniais vaistais; svarbu stebėti infekcijų požymius ir skiepus planuoti kartu su gydytoju.

Gyvenimas su reumatoidiniu artritu

RA gydymas dažnai reikalauja ilgalaikio stebėjimo ir bendradarbiavimo su reumatologu. Naudingos praktikos:

• Reguliarūs vizitai pas gydytoją ir tyrimai – vaistų efektyvumui ir šalutiniam poveikiui vertinti.
• Konsultacijos dėl skiepų (pvz., gripas, pneumokokas) prieš pradedant imunosupresinį gydymą.
• Gyvenimo būdo pakeitimai: mesti rūkyti, reguliariai sportuoti, išlaikyti tinkamą kūno svorį, sveika mityba.
• Psichologinė pagalba – lėtinė liga gali daryti įtaką nuotaikai ir gyvenimo kokybei; naudinga palaikymo grupė ar psichologas.

Specialios situacijos

Nėštumas: kai kurie RA vaistai (pvz., metotreksatas, leflunomidas) yra teratogeniniai ir turi būti nutraukti prieš planuojant nėštumą. Kiti vaistai (pvz., hidroksichlorokvinas, kai kurie biologiniai preparatai) gali būti saugesni – sprendimus priima reumatologas kartu su akušeriu.

Kada kreiptis į gydytoją

Kreipkitės į gydytoją, jeigu:

• Pykinantis, dažnas ar ilgalaikis sąnarių tinimas ir skausmas, ypač jei tai simptomai keliuose sąnariuose arba simetriški.
• Rytinė sustingimas, trunkanti ilgiau nei pusvalandį.
• Greitai progresuojantys simptomai arba sutrikdantis kasdienį gyvenimą funkcionalumas.

Prognozė

RA eiga labai skiriasi tarp pacientų. Ankstyvas, agresyvus ir tinkamai parinktas gydymas gali reikšmingai sumažinti sąnarių pažeidimus ir pagerinti gyvenimo kokybę. Daugeliui pacientų ši liga tampa valdoma chroniška būkle, o modernios gydymo galimybės leidžia pasiekti remisiją arba mažą ligos aktyvumą.

Jeigu įtariate reumatoidinį artritą arba turite klausimų dėl gydymo galimybių, kreipkitės į šeimos gydytoją arba reumatologą – ankstyva diagnostika ir gydymas yra labai svarbūs.

Klausimai ir atsakymai

Klausimas: Kas yra reumatoidinis artritas?

K: Kokios galimos RA priežastys?

K: Kas dažniausiai serga RA?

K: Ar yra vaistų nuo RA?

K: Kada pirmą kartą buvo pripažinta RA?

K: Kaip RA veikia organizmą?

Paieška pagal raidę