F-dur (F tonacija): muzikinė apibrėžtis, d-moll ir transpozicija
F-dur: muzikinė mažoro skalė, santykinis d‑moll, transpozicija ir praktiniai patarimai pučiamiesiems (valtornos, trimitai, Wagnerio tūba) rašant partitūras.
F-dur (arba F tonacija) – tai muzikinė mažoro skalė, prasidedanti nuo F. Jos tonacijos raktinis ženklas yra vienas bemolis (B♭). Skalės laipsniai yra: F – G – A – B♭ – C – D – E – F.
Skalė ir pagrindiniai akordai
F-dur skales natūralios trijų garsų (triadės) pagal laipsnius:
- I (tonika) – F dur (F)
- ii – G mol (Gm)
- iii – A mol (Am)
- IV – B♭ dur (B♭)
- V – C dur (C)
- vi – D mol (Dm)
- vii° – E sumažintas (E°)
Solmizacija: do (F), re (G), mi (A), fa (B♭), sol (C), la (D), si (E).
Santykinės ir paralelinės tonacijos
Jo santykinis minoras yra d-moll (D mol), nes D mol naudoja tas pačias raktines pažymes kaip F dur. Paralelinis minoras – f-moll (F mol), kuriam keičiasi gama ir pagrindinė nuotaika (major → minor).
Transpozicija ir instrumentai „in F“
Anglų valtornos, bosinės valtornos, valtornos in F, trimito in F ir bosinės Vagnerio tūbos dažnai laikomos „gimtosios“ F-dur tonacijos instrumentais. Tai reiškia, kad jeigu norite, jog šie instrumentai skambėtų koncerto (concert) F-dur, užrašyta dalis dažnai turi būti kita tonacija.
Praktinis paaiškinimas: kai instrumentas „skamba kvinta žemiau“, užrašytas C skambės kaip F (todėl norint gauti koncertinį F, rašoma C). Dauguma minėtų instrumentų tradiciškai skamba tobula kvinta žemiau už užrašytą garsą; tačiau yra išimčių ir istorinės bei instrumentinės variacijos (pvz., kai kurie trimitai in F gali skambėti kita intervalo kryptimi). Basetinis ragas taip pat dažnai skamba oktava ir kvinta žemiau už parašytą garsą.
Charakteris ir vartojimas
F-dur dažnai siejamas su šiltu, švelniu, žemiau esančių pučiamųjų (ypač ragų) tembru. Dėl to F-dur ir B♭ dur yra populiarios tonacijos orkestrinėje ir kamertinėje literatūroje, ypač ten, kur gausu pučiamųjų instrumentų: natūralios trimitų ir ragų techninės galimybės bei patogūs lygmens intervalai darė šias tonacijas ypač tinkamas XVIII–XIX a. orkestrams.
Istorinis pavyzdys
Iš šešių Francesco Maria Veracini uvertiūrų, parašytų Drezdeno princui Friedrichui Augustui, dauguma yra F-dur arba B-dur, nes princo orkestras turėjo daug pučiamųjų instrumentų, kurie geriausiai grojo šiomis tonacijomis. Tokie pasirinkimai atspindi praktinius instrumentacijos ir transpozicijos aspektus bei estetinį skambesį.
Praktiniai patarimai muzikantams ir kompozitoriams
- Jeigu rašote partijas transponuojantiems instrumentams, visada patikrinkite, kokia kryptimi ir kiek instrumentas transponuoja (kvinta žemyn, kvinta aukštyn, oktava ir kt.).
- Praktikoje F-dur yra patogi tonacija ragiams, anglų valtornai ir kai kuriems trimitams, todėl orkestruodami galite rinktis šią tonaciją, jei norite išryškinti pučiamųjų tembrą.
- Atkreipkite dėmesį į raktinius ženklus ir moduliacijas: viena bemolio pažymė gali reikšti tiek natūralaus F-dur skambesio, tiek greitą perėjimą į gretimas tonacijas.
F-dur kūrinių sąrašas
- Brandenburgo koncertai Nr. 1 ir Nr. 2 - Johannas Sebastianas Bachas
- Koncertas fortepijonui Nr. 19 - Wolfgang Amadeus Mozart
- Simfonija Nr. 6 F-dur, op. 68, "Pastoralė" - Ludwig van Beethoven
- Simfonija Nr. 3 F-dur, op. 90 - Johannesas Brahmsas
- Koncertas fortepijonui Nr. 2 (Šostakovičius) - Dimitrijus Šostakovičius
- Koncertas Nr. 3 F-dur, op. 8, RV 293, "L'autunno" - Antonio Vivaldi
Skalės ir tonacijos
| · v · t · e Diatoninės gamos ir klavišai | |||||||||||||||||||||||||||||||||||||||||||||||||||||||
|
|
| ||||||||||||||||||||||||||||||||||||||||||||||||||||||
| Lentelėje pateikiamas kiekvienos gamos kirčių arba lygiųjų skaičius. Mažorinės gamos rašomos mažosiomis raidėmis. | |||||||||||||||||||||||||||||||||||||||||||||||||||||||
Klausimai ir atsakymai
K: Kas yra F-dur?
A: F-dur (arba F tonacija) yra muzikinė mažoro skalė, prasidedanti F. Jos tonacija turi vieną lygiąją.
K: Koks yra F-dur santykinis minoras?
A: F-dur santykinis mažoras yra d-moll.
K: Koks yra F-dur lygiagretusis minoras?
A: F-dur lygiagretusis minoras yra f-moll.
K: Kokie instrumentai yra F-dur tonacijoje?
A: F-dur tonacijos instrumentai yra šie: anglų ragas, bosinis ragas, ragas in F, trimitas in F ir bosinė Vagnerio tūba.
K.: Kaip šie instrumentai skamba, kai jie parašyti C-dur tonacijoje?
Atsakymas: Dauguma šių instrumentų skamba tobula kvinta žemiau, nei parašyta C-dur, išskyrus trimitą inF, kuris skamba tobula kvinta aukščiau. Basetinis ragas taip pat dažnai skamba oktava ir kvinta žemiau.
K: Kodėl Veracini uvertiūras princui Frydrichui Augustui dažniausiai rašė B-dur arba F-dur?
A: Veracini uvertiūras princui Frydrichui Augustui dažniausiai rašė B-dur arba F-dur, nes princo orkestre buvo daug pučiamųjų instrumentų, kurie geriausiai grojo šiomis tonacijomis.
Ieškoti