Cis-dur — apibrėžimas, tonacijos ženklai ir muzikiniai pavyzdžiai
Cis-dur: apibrėžimas, tonacijos ženklai ir muzikiniai pavyzdžiai — sužinokite cis-dur skalę, ženklus ir garsius kūrinius nuo Bacho iki Šopeno.
Cis-dur – tai mažorinė skalė, kurios pagrindą sudaro cis. Jos tonacijos signatūroje yra septynios griežtosios: Fis, Cis, Gis, Dis, Ais, Eis ir Bis (F♯, C♯, G♯, D♯, A♯, E♯, B♯).
Praktikoje cis-dur dažnai rašomas enharmoniškai kaip Des-dur (D♭ dur), nes Des-dur užraše yra mažiau bemolių ir jis paprasčiau skaitomas. Tekstuose kartais pasitaiko netikslumų ar klaidinimų (pvz., minima A-dur), todėl svarbu atskirti terminologiją nuo enharmoniškų užrašų.
Skalė ir pagrindiniai akordai
- Skalės tonai (lietuviška notacija): cis – dis – eis – fis – gis – ais – bis – cis.
- Pagrindinis (toninis) akordas: cis–eis–gis (C♯–E♯–G♯).
- Dominantinis akordas: gis–bis–dis (G♯–B♯–D♯); subdominantinis: fis–ais–cis (F♯–A♯–C♯).
Santykiai su kitomis tonacijomis ir naudojimas
Relatyvi mažorinė tonacija (relatyvus minoras) yra ais-moll (A♯ minor), o paralelė — cis-moll (C♯ minor). Dėl daugelio griežtųjų tonacijų cis-dur retai pasirenkama kaip pagrindinė užrašymo forma – dažniau naudojamas Des-dur kaip praktiškesnė enharmoninė alternatyva. Tačiau cis-dur kartais naudojama kaip antrinė tonacijos sritis ar specialus koloritas aštriomis tonacijomis.
Pavyzdžiai kūryboje
Vienas iš žinomų pavyzdžių – J. S. Bacho kūriniai iš „Gerai temperuoto klavyro“, kuriuose pasitaiko preliudų ir fug cis-dur bei cis-moll. Kai kuriuose atvejuose cis-moll momentai pereina į Fis-dur arba baigiasi su pikardine tercija. Taip pat įvairūs romantizmo ir vėlesni kompozitoriai (pvz., Šopeno kūriniuose) trumpam pereina į Fis-dur ar kitas aštrias tonacijas, ypač dramatiškose modulacijose.
Praktiniai pastebėjimai
- Pianistui cis-dur dažnai patogus dėl gausybės juodųjų klavišų; tačiau užrašymas su septyniais griežtosiais gali būti sunkiau skaitomas.
- Orkestracijoje ir kitiems instrumentams kompozitoriai kartais renkasi Des-dur siekdami paprastesnio užrašo ir aiškesnio kvintetų bei stygų suderinamumo.
Apibendrinant: cis-dur yra techniškai pilnavertė ir spalvinga mažorinė skalė su septyniomis griežtosiomis, bet praktinėje notacijoje dažnai naudojamas jo enharmoniškas atitikmuo Des-dur dėl paprastesnio įrašymo ir skaitymo.
Skalės ir tonacijos
| · v · t · e Diatoninės gamos ir klavišai | |||||||||||||||||||||||||||||||||||||||||||||||||||||||
|
|
| ||||||||||||||||||||||||||||||||||||||||||||||||||||||
| Lentelėje pateikiamas kiekvienos gamos kirčių ir lygiųjų skaičius. Mažorinės gamos rašomos mažosiomis raidėmis. | |||||||||||||||||||||||||||||||||||||||||||||||||||||||
Klausimai ir atsakymai
K: Kas yra G-dur?
Atsakymas: G-dur - tai mažoro skalė, kurios pagrindą sudaro natos cis.
Klausimas: Kiek griežtų ir dvigubų griežtų garsų yra jos tonacijoje?
Atsakymas: Jos tonacijoje yra šešios griežtosios ir viena dvigarsė.
Klausimas: Ar ji paprastai užrašoma kaip As-dur?
Atsakymas: Taip, kad būtų lengviau skaityti, G-dur paprastai rašomas kaip A-dur enharmoninis atitikmuo.
K.: Kur dar jis sutinkamas?
Atsakymas: Jis pasirodo kaip antrinė tonacijos sritis keliuose kūriniuose, parašytuose aštriomis tonacijomis, pavyzdžiui, Preliude ir fugoje Cis-dur iš Bacho "Gerai temperuoto klavyro" pirmosios knygos. Preliudas ir fuga cis-moll iš to paties rinkinio baigiasi pikardine tercija Fis-dur.
Klausimas: Ar ją naudojo Šopenas?
Atsakymas: Taip, cis-dur trumpai naudojamas keliuose Šopeno noktiurnuose cis-moll.
Ieškoti