Picardie Tierce de Picardie
Muzikoje "Tierce de Picardie" (Pikardijos tercija) yra mažorinis akordas mažorinės tonacijos kūrinio pabaigoje.
XVI-XVII a. tai buvo labai paplitęs būdas užbaigti mažorinės tonacijos kūrinį. Taip buvo daroma todėl, kad mažorinės tonacijos muzika, palyginti su mažorine, skamba melancholiškai arba neramiai, nes trečioji gamos nata yra suplokštinta (pažeminta pustoniu). Harmoninėje eilėje ši mažorinė tercija yra septintoji harmonija, kuri skamba disonansiškai pagrindinės (pirmosios gamos natos) atžvilgiu. Tai reiškia, kad mažorinės gamos užbaigimas suteikia palengvėjimo jausmą po mažorinės gamos įtampos. Pavyzdžiui, atliekant a-moll kūrinį, kurio skalės trečioji nata yra C natural, Tierce de Picardie baigiamajame akorde skambės cis, taip pakeičiant akordą iš a-moll į A-dur.
L. van Beethoveno Penktoji simfonija yra c-moll, tačiau paskutinė jos dalis yra mažoro. Šiuo atveju tai nėra Tierce de Picardie, nes šis terminas taikomas tik tada, kai keičiasi tik paskutinis akordas. Šį terminą 1767 m. įvedė Rousseau savo "Muzikos žodyne" ("Dictionnaire de musique"). "Tierce" reiškia "trečia", tačiau niekas nežino, kodėl jis tai pavadino "Picardie" (Pikardija - tai vietovė Prancūzijos šiaurėje).
Bachas jį gana dažnai naudojo savo muzikoje. Geras pavyzdys - Koncerto dviem smuikams ir orkestrui pirmoji dalis. Bacho "Fantazijoje ir fugoje g-moll BWV542" fuga baigiasi Tierce de Picardie, o kai kuriuose leidimuose - ir Fantasie. Gali būti, kad Bachas būtų užbaigęs Fantaziją mažoriniu akordu tik tuo atveju, jei būtų grojęs ją atskirai (be fugos), tačiau tuo negalime būti tikri. Dar vienas geras Tierce de Picardie pavyzdys yra kantatos Nr. 82 "Ich Habe Genug" pabaiga, kuri yra nepaprastai efektinga. Kitas garsus kūrinys, kuris baigiasi Tierce de Picardie, yra "Greensleeves".
Klausimai ir atsakymai
K: Kas yra Tierce de Picardie?
A: Tierce de Picardie - tai mažorinis akordas mažorinės tonacijos muzikos kūrinio pabaigoje. Jis buvo plačiai naudojamas XVI ir XVII a., siekiant sumažinti mažorinės tonacijos įtampą.
Klausimas: Kodėl mažoro akordo pabaiga suteikia palengvėjimą po mažoro akordo įtampos?
Atsakymas: Muzikoje, kai kas nors parašyta mažorine tonacija, skamba melancholiškai arba neramiai, nes trečioji gamos nata yra suplokštinta (sumažinta pustoniu). Taip sukuriamas disonansas su pagrindine (pirmąja gamos nata). Baigus mažoriniu akordu šis disonansas išsprendžiamas ir suteikiamas palengvėjimas.
K: Kas įvedė šį terminą?
A: Šį terminą įvedė Rousseau 1767 m. savo "Muzikos žodyne" ("Dictionnaire de musique").
K: Ką reiškia "Tierce"?
A: Tierce reiškia "trečias".
K: Kodėl Rousseau pavadino jį "Picardie"?
A: Niekas nežino, kodėl jis pavadino ją "Picardie" (Pikardija - vietovė Prancūzijoje).
K: Kurie garsūs kompozitoriai naudojo šią techniką?
A: Bachas ir Bethovenas yra du garsūs kompozitoriai, naudoję šią techniką. Pavyzdžiui, Beethoveno Penktoji simfonija, Bacho Koncertas dviem smuikams ir orkestrui, Fantazija ir fuga g-moll BWV542, kantata Nr. 82 "Ich Habe Genug" ir "Greensleeves".
Klausimas: Kada Bachas būtų užbaigęs Fantaziją tik mažoriniu akordu, jei ji būtų grojama savarankiškai be fugos?
Atsakymas: Gali būti, kad Bachas būtų užbaigęs "Fantaziją" tik mažuoju akordu, jei būtų grojęs ją savarankiškai be fugos, tačiau negalime būti tikri.
