G-dur: tonacija, santykinis e-moll ir tonacijos ženklinimas
G-dur: išsamus tonacijos vadovas — skalė, ženklinimas, santykinis e-moll, enharmoningas Fis-dur, praktiniai pavyzdžiai fortepijonui, orkestrui ir kompozicijai.
G-dur yra vienas iš pagrindinių mažoro tonų — tonacija, kurios tonika yra G (sol). Jos pagrindinė skala (diatoninė G-dur skala) skamba taip: G — A — H (B) — C — D — E — F♯ — G. Tonacijos signatūroje yra vienas kryžiukas (F♯).
Skala, akordai ir funkcijos
G-dur skalės laipsniai ir dažniausiai vartojami akordai:
- I (tonika) — G dur (G)
- ii — a moll (a)
- iii — h moll (h)
- IV — C dur (C)
- V — D dur (D)
- vi — e moll (e)
- vii° — F♯ dim (F♯ susmažintas)
G-dur dažnai suteikia šviesų ir atvirą skambesį; V (dominantė) D dur akordas tradiciškai veda atgal į toniką G dur.
Santykinis ir lygiagretusis minoras
Santykinis minoras (same key signature) G-dur tonacijai yra e-moll (e minor) — šie du turi tą patį rakto ženklą (F♯). Lygiagretusis (parallel) minoras yra g-moll (G minor), kuriam būdingas kitoks signatūra (du bemolai: B♭ ir E♭).
Enharmonijos ir rakto žymėjimas
G-dur neturi paprasto enharmoninio atitikmens tarp įprastų septynių-patikrintų tonacijų; dažniausiai aptariami enharmoniniai poros yra F♯ dur (Fis-dur) ir G♭ dur (Ges-dur), kurie yra vienas kito enharmoniniai. Fis-dur (F♯ major) turi šešis kryžiukus, o Ges-dur (G♭ major) turi šešis bemolus.
Praktikoje, rašant ar transponuojant muziką, kartais renkamasi rakto užrašymą, kuris yra patogesnis atlikėjams (pvz., vengti daug kryžiukų ar bemolų). Todėl, pavyzdžiui, atliekant transpozicijas ar ruošdami partijų partitas B-dur (B♭) instrumentams, komponuojant ar pritaikant, gali būti pageidautina pasirinkti rakto ženklą, kuris būtų patogesnis skaityti ir groti — vietoj sudėtingų rakto ženklų rinktis supaprastintą variantą, jei tai įmanoma.
Vartojimas ir pavyzdžiai
G-dur yra mėgstama tonacija fortepijoninei muzikai ir liaudies kūriniams — gitarai ši tonacija ypač patogi dėl atvirų stygų (G, B, D). Šopenas ir Šubertas parašė kūrinių, kuriuose G-dur naudojamas kaip pagrindinė tonacija (pavyzdžiui, kai kurie impromptu ar kiti miniatiūriniai kūriniai). Taip pat G-dur dažnai sutinkama klasicizmo ir romantizmo repertuare dėl savo aiškaus, „džiaugsmingo“ skambesio.
Kompaktiniai pavyzdžiai ir orkestrinė praktika: G-dur kartais pasirenkama soliniams fortepijoniniams kūriniams, tačiau orkestriniame kontekste naudojama rečiau nei kai kurios kitos, neutraliau skambančios tonacijos. Austrų kompozitorius Gustavas Mahleris savo simfonijose kartais taikė ir išraiškingesnius rakto žymėjimus (pvz., Ges-dur) tam, kad pasiektų tam tikrą spalvinį efektą.
Trumpa santrauka
- G-dur signatūra: 1 kryžiukas (F♯).
- Diatoninė skala: G A H C D E F♯ G.
- Santykinis minoras: e-moll; lygiagretusis minoras: g-moll.
- Dažnai vartojama fortepijone ir gitaroje; orkestrui kartais renkama dėl konkretų spalvų ar atlikimo priežasčių.
Kylanti ir besileidžianti G-dur skalė.
Skalės ir tonacijos
| · v · t · e Diatoninės gamos ir klavišai | |||||||||||||||||||||||||||||||||||||||||||||||||||||||
|
|
| ||||||||||||||||||||||||||||||||||||||||||||||||||||||
| Lentelėje pateikiamas kiekvienos gamos kirčių arba lygiųjų skaičius. Mažorinės gamos rašomos mažosiomis raidėmis. | |||||||||||||||||||||||||||||||||||||||||||||||||||||||
Klausimai ir atsakymai
K: Kas yra G-dur?
A: G-dur - tai mažorinė skalė, kurios pagrindas yra G-dur. Jos tonacijoje yra šešios lygumos.
K: Koks yra G-dur santykinis mažoras?
Atsakymas: G-dur santykinis mažoras yra e-moll.
K: Koks yra lygiagretusis mažoras G-dur?
A: G-dur lygiagretusis mažoras paprastai keičiamas F-moll, nes dėl dviejų dvigubų mažorų G-moll yra apskritai nepraktiškas.
K: Koks yra G-dur enharmoninis atitikmuo?
A: G-dur enharmoninis atitikmuo yra F-dur, kurio tonacijoje taip pat yra šešios akordinalės.
K.: Kodėl rašydamas muziką B klasės instrumentams kompozitorius turėtų naudoti Es, o ne Fis tonaciją?
A: Rašant E-dur muziką B-dur instrumentams, geriau naudoti G-dur, o ne fis rakto signatūrą, nes taip grojimas bus aiškesnis ir tikslesnis.
K: Ar yra kokių nors ypatingų kūrinių, kurie dažniausiai rašomi Es-dur tonacija?
A: Fortepijoniniai kūriniai, pavyzdžiui, Šopeno ir Šuberto impromptus, dažnai parašyti Ges-dur tonacijoje, tačiau orkestro kūriniams ji naudojama retai.
K: Kas garsėjo tuo, kad savo simfonijose naudojo Ges-dur tonaciją?
A: Austrų kompozitorius Gustavas Mahleris savo simfonijose mėgo naudotiGis-dur tonaciją.
Ieškoti