Baladė: eilėraštis ir meilės daina — istorija, tipai ir pavyzdžiai
Baladė: nuo viduramžių pasakojimų iki šiuolaikinių meilės dainų — istorija, tipai ir įkvėpiančių pavyzdžių, kaip kurti ir atpažinti baladę šiandien.
Baladė yra eilėraščio forma. Dažnai tai būna muzikinis pasakojimas. Baladės buvo populiarios britų ir airių poezijoje ir muzikoje iki XIX a. nuo vėlyvųjų viduramžių laikotarpio. Ji taip pat buvo vartojama Amerikoje, Australijoje ir Šiaurės Afrikoje. Daugelis baladžių buvo rašomos ir parduodamos kaip vieno lapo broadsides. Šią formą XVIII a. naudojo poetai ir kompozitoriai. Taip jie kūrė lyrines balades. Vėlesniame XIX a. baladės buvo lėta populiarios meilės dainos forma. Dabar šis terminas dažnai vartojamas kaip sinonimas bet kokiai meilės dainai, ypač popmuzikos ar roko jėgos baladėms.
Istorija ir raida
Baladė atsirado kaip liaudies pasakojimo forma vėlyvuosiuose viduramžiuose. Ji paplito per tradicines dainas ir vieno lapo broadsides — pigias spaudas, kuriose skelbti nauji pasakojimai, dramatiški įvykiai ar meilės istorijos. Per šimtmečius baladė kito: nuo anoniminių, žodžiu perduodamų liaudies kūrinių iki XIX a. poetų literatūrinės interpretacijos ir galiausiai – modernių pop ir roko žanro baladžių.
Struktūra ir stiliaus ypatybės
- Pasakojimas: baladė paprastai pasakoja istoriją — dažnai apie meilę, tragiškus įvykius, kerus, avantiūras ar istorinę temą.
- Metrika: tradicinėse angliškose baladėse dažnai sutinkamas vadinamasis „ballad meter“ — keturbaitės strofas, kuriose eilutės kinta tarp 4 ir 3 taktiliųjų vienetų (iambų).
- Kartojimai ir priedainiai: refrėnai ar pasikartojantys posmeliai stiprina ritmą ir padeda auditorijai įsiminti tekstą.
- Dialogas ir tiesioginė kalba: baladėse dažnai naudojamas dialogas, kas sukuria gyvesnį ir dramatiškesnį pasakojimą.
- Anonimiškumas ir variantai: liaudies baladės dažnai neturi nuolatinio autoriaus ir egzistuoja daug skirtingų teksto bei melodijos variantų.
Tipai
- Liaudies (folk) baladės: perduodamos žodžiu, paprastos formos, dažnai anonimiškos.
- Literatūrinės baladės: XIX a. poetai (ir kompozitoriai) naudojo baladės formas kurdami dėmesio vertus, parašytus kūrinius su literatūrine intencija.
- Broadsidinės baladės: vieno lapo spaudos versijos, skirtos greitam platinimui ir informacijos sklaidai.
- Pop ir roko baladės: šiuolaikinė reikšmė — lėtos meilės dainos arba emocionalios „power ballads“ (jėgos baladės), dažnai su didėjančia dinamika ir stipriais chorais.
Temos ir motyvai
Baladėse dažnai išryškėja tokie motyvai kaip:
- meilė ir išdavystė;
- mirtis, tragedija ir atpirkimas;
- kerai, antgamtiškos jėgos ir mistika;
- istoriniai įvykiai, kelionės ar herojinės nuotykiai.
Pavyzdžiai
Keletas gerai žinomų tradicinių ar literatūrinių baladžių pavyzdžių (anglų kalba): „Barbara Allen“, „Scarborough Fair“, „The Ballad of Sir Patrick Spens“, „Tam Lin“. Literatūrinėmis baladėmis vadinami ir kai kurie poezijos kūriniai, kurie imituoja liaudies baladžių pasakojimo stilių, pavyzdžiui, John Keats „La Belle Dame sans Merci“.
Kaip atpažinti baladę
- Ar eilėraštis pasakoja aiškią istoriją? — tai dažnas požymis.
- Ar yra pasikartojančių posmų ar refrėnas? — priedainiai padeda atpažinti liaudies kilmę.
- Ar tekstas turi dramatiškų posūkių ir dialogą? — baladė dažnai sukuria sceninę įtampą.
- Ar melodija palengvina įsimintinumą? — muzikinė baladžių prigimtis skatina plitimą žodžiu.
Šiuolaikinė reikšmė
Nors tradicinė baladė iš dalies prarado savo vietą populiarioje kasdienėje kultūroje, jos įtaka išlieka: folkloro tyrimai, atlikėjų ir kompozitorių reinterpretacijos bei popmuzikos baladės tęsia formos gyvybingumą. Dauguma žmonių šiandien žodį „baladė“ supranta kaip lėtą, emocingą dainą apie meilę, tačiau istorinė baladė yra daug platesnė — tai pasakojimo forma, kuri apima tiek liaudies tradicijas, tiek literatūrą ir muziką.
Arthuro Rackhamo baladės "The Twa Corbies" iliustracija
Power baladė
"Power ballad" - taip vadinamos meilės dainos, kurios XX a. aštuntajame dešimtmetyje, kaip buvo galima nuspėti, buvo įtrauktos į sunkiojo metalo albumus.
Baladės paprastai būdavo lėtesnio tempo, o jų tekstai daug mažiau agresyvūs nei kitos albumo muzikos. Šios dainos dažnai buvo kuriamos tikintis patekti į keturiasdešimtuką ir buvo ypač siejamos su sunkiojo metalo žanro grupėmis. Kaip pavyzdžius galima paminėti grupės "Poison" dainą "Every Rose Has Its Thorn" ir grupės "Bon Jovi" dainą "Wanted Dead Or Alive".
Norėdama pabrėžti emocinį baladės aspektą, minia paprastai laiko uždegtus žiebtuvėlius.
Klausimai ir atsakymai
K: Kas yra baladė?
Atsakymas: Baladė - tai eilėraščių rūšis, dažnai atliekama pagal muziką.
K: Kur baladės buvo populiarios poezijoje ir muzikoje?
A: Baladės buvo populiarios britų ir airių poezijoje ir muzikoje iki XIX a. nuo vėlyvųjų viduramžių laikotarpio. Jos taip pat buvo vartojamos Amerikoje, Australijoje ir Šiaurės Afrikoje.
K: Kaip buvo rašomos ir parduodamos daugelis baladžių?
A: Daugelis baladžių buvo rašomos ir parduodamos kaip vieno lapo broadsides.
K: Kas naudojo baladės formą lyrinėms baladėms kurti?
A: XVIII a. poetai ir kompozitoriai naudojo šią formą lyrinėms baladėms kurti.
K: Kuo baladės tapo vėlesniame XIX a.?
A: Vėlesniame XIX a. baladės tapo lėtomis populiarių meilės dainų formomis.
K: Ko terminas baladė dažnai vartojamas kaip sinonimas?
A: Terminas baladė dabar dažnai vartojamas kaip bet kurios meilės dainos sinonimas, ypač popmuzikos ar roko baladės.
K: Kada baladės tapo mažiau populiarios?
A: Nuo XIX a. baladės tapo mažiau populiarios britų ir airių poezijoje ir muzikoje.
Ieškoti