George Balanchine – XX a. choreografas ir Niujorko baleto įkūrėjas

George'as Balanchine – XX a. genijus: Niujorko baleto bendraįkūrėjas, sukūrė 200+ baletų, garsėjo muzikalumu ir bendradarbiavimu su Igoriu Stravinskiu.

Autorius: Leandro Alegsa

George'as Balanchine'as (1904 m. sausio 22 d. Sankt Peterburgas – 1983 m. balandžio 30 d. Niujorkas) buvo vienas įtakingiausių XX a. baleto šokėjų ir choreografų. Gimė kaip Georgijus Balanchivadze; jo tėvas buvo gruzinas, o motina – rusė. Baigęs Imperatoriaus (vėliau Vaganovos) baleto mokyklą Sankt Peterburge, jis pradėjo karjerą kaip šokėjas ir anksti persiorientavo į choreografiją, gaudamas tarptautinį pripažinimą.

Biografija ir karjeros kelias

Balanchine 1920–1930 m. aktyviai bendradarbiavo su Europos baleto trupėmis, tarp jų – Sergejaus Diaghilevo „Ballets Russes“, kur sukūrė ir pastatė kelis svarbius kūrinius. 1930–1940 m. jis trumpai dirbo įvairiose Europos scenose, o 1933–1934 m. persikėlė į Jungtines Amerikos Valstijas, kviečiamas kultūros mecenato Lincolno Kirsteino. JAV Balanchine ilgainiui tapo pagrindine figūra – 1934 m. kartu su Kirsteinu įkūrė Šiuolaikinę Amerikos baleto mokyklą (School of American Ballet), o 1948 m. buvo vienas iš New York City Ballet (Niujorko baleto) įkūrėjų ir ilgametis trupės baletmeisteris.

Stilius ir choreografinė kalba

Balanchine laikomas neoklasikinio baleto pradininku. Jo kūrybai būdingi griežti, muzikalūs, technikos ir formos akcentai: judesio ritmas ir muzikinė architektūra dažnai svarbesni už siužetą. Balanchine mėgo abstrakčius, siužetą menkai turinčius baletus, kuriuose šokis pats tampa muzika ir forma. Jo choreografija pasižymi:

  • muzikalumu ir glaudžiu ryšiu su partitūra;
  • greitumu, linijų grakštumu ir techniniu virtuoziškumu;
  • minimalistinėmis scenografijomis ir kostiumais, kai akcentuojama šokėjų kūno linija;
  • korpuso ir ansamblio svarba – Balanchine dažnai eksperimentavo su koreografijos struktūromis ir korifėjų vaidmenimis;
  • įtakomis rusų baleto tradicijai, tačiau laisvu, moderniu požiūriu į klasikinius žanrus.

Svarbiausi kūriniai ir bendradarbiavimai

Per savo karjerą Balanchine sukūrė daugiau kaip 200 baletų, iš kurių dauguma buvo pastatyti Jungtinėse Amerikos Valstijose. Jis nuolat bendradarbiavo su kompozitoriais, dailininkais ir kostiumų kūrėjais. Ypač glaudus buvo jo ryšys su Igoriu Stravinskiu: 39 jo baletai buvo pastatyti pagal Stravinskio muziką. Tarp žinomiausių Balanchine kūrinių – „Serenade“, „Concerto Barocco“, „Apollon“ (Apollo), „The Four Temperaments“, „Symphony in C“, „Agon“, taip pat monumentalus trijų dalių baletas „Jewels“.

Niujorko baletas, mokykla ir palikimas

Balanchine vaidmuo kaip pedagogas ir organizatorius buvo toks pat reikšmingas kaip ir choreografo. Įkūręs School of American Ballet ir padėjęs sukurti New York City Ballet, jis formavo amerikietiško baleto mokyklą – techniškai aukštą ir muzikalų požiūrį propaguojančią tradiciją. Jo mokiniai ir šokėjai tapo pasaulinio lygio primabalerinomis ir primabalerinais, o daugelis jo idėjų įtakojo šiuolaikinę baleto estetiką visame pasaulyje.

Įtaka ir atminimas

Balanchine palikimas yra tiek repertuarinis, tiek pedagoginis: daugelis jo baletų tebėra rodomi tarptautinėse scenose, o jo metodikos elementai yra integruoti į baleto mokymą. Jis laikomas vienu iš svarbiausių asmenybių, formavusių XX a. baletą ir paversusių Niujorką centrine profesionalaus baleto scena Jungtinėse Valstijose. Mirė 1983 m. Niujorke, palikęs didžiulį kultūrinį ir meninį palikimą, kurio liekana gyvuoja iki šiol.

Architektas Philipas Johnsonas suprojektavo Niujorko valstybinį teatrą pagal Balanchine'o užsakymą.Zoom
Architektas Philipas Johnsonas suprojektavo Niujorko valstybinį teatrą pagal Balanchine'o užsakymą.

Karjera

Balanchine'as mokėsi Sankt Peterburgo imperatoriškojoje baleto mokykloje. Po revoliucijos jis pradėjo dirbti dabartiniame Marijos baleto teatre. Jis pabėgo, kai trupė gastroliavo Vokietijoje. Sergejus Diagilevas jį pakvietė tapti "Ballets Russes" šokėju ir choreografu.

Po Diagilevo mirties Balanchine'as liko Europoje iki 1933 m. Tada jį į Niujorką išsivežė turtingas mecenatas Lincolnas Kirsteinas. Kartu jie įkūrė Amerikos baleto mokyklą. Vėliau jie įkūrė Amerikos baleto trupę. Ši trupė tapo Niujorko Metropoliteno operos "namų" šokio grupe. Vėliau, 1938 m., Balanchine'as perkėlė trupę į Holivudą.

1948 m. jis grįžo į Niujorką. Jis vadovavo Niujorko baleto trupei Niujorko valstybiniame teatre. Jis sukūrė šio teatro dizainą. Nuo 1946 iki 1982 m. šiai trupei sukūrė daugybę šokių. Balanchine'as mirė 1983 m. nuo Creutzfeldto-Jakobo ligos.

Santuokos

1922 m. aštuoniolikmetis Balanchine'as vedė penkiolikmetę Tamarą Gevą. Išsiskyręs su Geva, Balanchine'as 1926-1933 m. gyveno su Aleksandra Danilova. Jis vedė ir išsiskyrė dar tris kartus, visus kartus su moterimis, kurios buvo jo šokėjos. Tai buvo Vera Zorina (1938-1946 m. gruodis), Maria Tallchief (1946-1952 m.) ir Tanaquil Le Clercq (1952-1969 m.). Vaikų jis nesusilaukė.



Ieškoti
AlegsaOnline.com - 2020 / 2025 - License CC3